Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-10 · Byla Nr. N-575-345-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
N-575-345-11
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
S. L.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-345/2011Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimo S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

S. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Savija“ direktoriumi, leido įmonėje dirbti S. R. siuvėja, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir socialiai neapdraudus. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 ir 99 straipsnio reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu S. L. pripažino kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalį numatytą pažeidimą, ir skyrė 5 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad yra nustatyti visi nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai. Pažymėjo, kad teismo nustatytas aplinkybes patvirtina vienodi ir nuoseklūs S. R. parodymai teisme, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Institucija) nelegalaus darbo tyrimo aktas bei S. R. darbo biržos išduotos rekomendacijos įsidarbinti. Teismas nesirėmė administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. bei liudytojų J. R., N. J. ir V. L. parodymais, kuriuose įžvelgė siekį nuslėpti nelegalią darbuotoją bei manipuliavimą darbo biržos rekomendacijomis įsidarbinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. L. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad aplinkybė, jog S. R. 2009 m. spalio 6 d. buvo UAB „Savija“ gamybinėse patalpose, nesant susitarimo su darbdaviu ir be jo žinios, pati savaime neužtraukia atsakomybės už ATPK 41³ straipsnį. Pažymi, kad pati S. R. pripažino, jog su juo kaip darbdaviu dėl darbo, darbo vietos ir darbo užmokesčio nesitarė, tarėsi su jo žmona V. L., todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas ne tas asmuo. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais S. R. parodymais, o kitų liudytojų parodymus vertino kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepime Institucija nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad S. L., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, privalėjo rūpintis tuo, kad be jo žinios, nesudarius rašytinės darbo sutarties, nebūtų dirbančių darbuotojų. Pažymi, kad V. L. administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiama, nes ji nėra UAB „Savija“ darbuotoja ar darbdavio įgaliotas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu inter alia laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos alternatyvios dispozicijos) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. spalio 6 d. UAB „Savija“ buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog S. R. įmonėje dirba nelegaliai. Institucijos nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 3) nurodyta, kad rasta dirbanti, t. y. siuvanti megztinių etiketes S. R., kuri nepateikė darbuotojo pažymėjimo. UAB „Savija“ direktoriui S. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis kaip darbdavio atstovas neužtikrino, jog su įmonės darbuotoja būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir darbuotoja socialiai apdrausta. Teismo posėdžio metu (b. l. 31) S. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad nelegalaus darbo netoleruoja, S. R. iki Institucijos patikrinimo matęs nebuvo ir su ja dėl darbo nesitarė. Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu (b. l. 33) nurodė, kad UAB „Savija“ nesudarius darbo sutarties dirbo nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. spalio 6 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Savija“ Šiaulių darbo biržoje buvo išduotos trys rekomendacijos S. R. įdarbinti: 2009 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 39), 2009 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 40) ir 2009 m. spalio 5 d. (b. l. 41), iš kurių 2009 m. spalio 5 d. rekomendacija Šiaulių darbo biržos rašte (b. l. 48) pripažinta išduota nepagrįstai. Šiaulių darbo biržos darbuotoja T. R. teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 43 - 44), kad po 2009 m. rugsėjo 18 d. UAB „Savija“ išduotos rekomendacijos įdarbinti, jokio pranešimo, ar S. R. buvo įmonėje įdarbinta, negavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Savija“ nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. spalio 5 d. apie S. R. įdarbinimą Šiaulių darbo biržai nepranešė ir apie laisvą darbuotojo vietą taip pat neinformavo. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad S. R. nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. spalio 6 d. UAB „Savija“ dirbo nelegaliai.

Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009). Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. ir jo naudai parodymus davusių liudytojų J. R., N. J. ir V. L. paaiškinimų teismo posėdžio metu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. žmona, o J. R. ir N. J. – UAB „Savija“ darbuotojos, todėl, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtų liudytojų parodymuose matyti siekis nuslėpti nelegalią darbuotoją. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos S. R. paaiškinimai viso tyrimo metu yra nuoseklūs, neprieštaraujantys, liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi jos parodymais.

Apeliaciniame skunde S. L. nurodė, kad S. R. dėl darbo, darbo vietos ir darbo užmokesčio tarėsi ne su juo, o su jo žmona V. L., todėl būtent V. L. turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad S. R. patikrinimo metu rasta nelegaliai dirbanti UAB „Savija“ bendrovei priklausančiose pagal patalpų nuomos sutartį patalpose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. nėra UAB „Savija“ darbuotoja ar darbdavio įgaliotas asmuo, todėl neturi įgaliojimų UAB „Savija“ vardu įdarbinti įmonėje asmenis. Iš UAB „Savija“ direktoriaus pareiginės instrukcijos (b. l. 13 - 14) matyti, kad įmonės direktoriaus pareiga yra priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis, kontroliuoti kaip laikomasi darbo disciplinos, be to, direktorius yra atsakingas už visą bendrovės gamybinę ūkinę, komercinę, finansinę socialinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, S. L. argumentai, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas netinkamas asmuo, laikytini nepagrįstais.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius