Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) virėju,

teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1dalį (pritaikius BK 64¹ str.) – 30 parų arešto, bausmę atlikęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2018 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo šeimos nariu motina D. G., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – ją pastumdamas, nuo ko pastaroji trenkėsi su nosimi į virtuvės duris, tuo padarydamas nosies sumušimą, sukėlė nukentėjusiajai D. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 1 d., apie 20.30 val. virtuvėje gėrė degtinės butelį 0,5 litro talpos su mama D. G. ir krikšto tėvu R. P.. Krikšto tėvas, išgėręs kelis stikliukas, nuėjo į balkoną parūkyti ir po to liko savo kambaryje. Jis liko su mama dviese virtuvėje. Begeriant degtinę, tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai nepasakys, bet kalba buvo apie kalėjimą. Tai yra mama jį įžeidė kažką pasakydama apie kalėjimą. Jis atliko 28 parų arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime ir buvo tik 2018 m. spalio 30 d. grįžęs į namus. Tada jis, neapskaičiavęs jėgos, mamą stumtelėjo ir ji trenkėsi veidu į virtuvės duris. Pastūmęs mamą, išėjo iš namų. Grįžęs pamatė, kad pas mamą sutrenkta nosis. Jis mamos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Dėl įvykio gailisi (b. l. 82-83, 88).

Nukentėjusioji D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 1 d. apie 19.30 ji grįžo iš darbo į namus. Visi susėdo virtuvėje prie stalo vakarieniauti. Bevakarieniaujant, trise, t. y. ji, jos brolis R. ir jos sūnus vartojo alkoholį. Gėrė brendį, turėjo 0,5 litro talpos butelį. Bevakarieniaujant ir begeriant brendį, galimai apie 21.00 val. tarp jos ir sūnaus M. įvyko žodinis konfliktas. Kažką sūnui M. pasakė apie Lukiškes (Lukiškių kalėjimą), tačiau ką tiksliai, pasakyti negali. M. Lukiškių kalėjime buvo 28 paras, atliko bausmę už kompiuterio vagystę. Jis iš Lukiškių grįžo 2018 m. spalio 30 d. Tuo metu, kai M. pasakė apie Lukiškes, ji stovėjo. M. supyko ir ją su ranka stumtelėjo ir ji nuo pastūmimo atsitrenkė veidu į atidarytas virtuvės duris. Po atsitrenkimo į virtuvės duris, prasikirto nosį, pradėjo bėgti kraujas. Kai M. ją pastūmė, išėjo iš namų. Kai prasikirto nosį, jai ne tik bėgo kraujas, bet ir skaudėjo. M. išėjus, jos brolis R. iškvietė policiją. Netrukus atvyko policija ir greitoji. Greitoji ją išsivežė į Kauno klinikas, kur apžiūrėjo ir diagnozavę sumušimą, paleido. M. grįžęs į namus jos atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau taip nebus. Jis pats labai gailisi. Ji jam atleido. Tai pirmas kartas, taip pat ir savo kaltės mato (b. l. 56-58).

Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 1 d., apie 20.00 val. su M. ir D. gerinat degtinę, virtuvėje jokių konfliktų nebuvo. Apie 21.00 val. ar tai 21.30 val. jis išėjo į balkoną parūkyti. Balkone užtruko apie 10 minučių. Grįžęs iš balkono, pamatė ant grindų koridoriuje kraują. D. nosis buvo kruvina. Pamatęs koridoriuje kraują, jis paskambino 112 ir pranešė, kad namuose pilna kraujo ir kad D. pramušta nosis. Sakė, kad sūnėnas rankomis sumušė mamą. Jis pats viso to nematė, jam susidarė toks įspūdis. Kol rūkė balkone, jokio triukšmo iš vidaus negirdėjo (b. l. 65-67).

Liudytojas D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 1 d. apie 22.00 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad sūnus smurtauja prieš motiną. Budėtojas nurodė ir adresą, kuriuo turi nuvykti. Netrukus nuvyko į įvykio vietą. Įėjus į butą, pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad koridoriuje ant grindų raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Po to pamatė moterį, kuri pristatė esanti D. G., kurios veidas buvo kruvinas, t.y. kraujas buvo jau sukrešėjęs. Kraujas buvo bėgęs iš nosies, nes matėsi, kad nosis prakirsta. Pasiteiravus moters, kas nutiko, ji paaiškino, kad sūnus M. grįžęs kelios dienos iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, konflikto metu sudavė kumščiu. Pasiteiravus moters, kur sūnus sudavė ir keik kartų. Ji nemandagiai pasakė, kad "neklausinėk nesąmonių", tada ranka parodė į kruviną veidą ir pasakė, „ką nematai į kur trenkė, dirbkit savo darbą čia neklausinėjąs". Sakė, kad sūnus pasišalino iš namų ir kad nežino, kur jis šiuo metu yra. Pamatęs moters veidą, kruvinas grindis, jis susisiekė su VPK budėtoju ir paprašė, kad iškviestų greitąją. Netrukus atvyko greitoji pagalba, apžiūrėjo D. ir nusprendė ją veži į Klinikas (b. l. 74-76).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas nukentėjusiosios D. G. paaiškinimas, kad konflikto metu jos sūnus M. G. jai trenkė, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 14-17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).

Iš telefoninio pranešimo apie įvykį matyti, kad pranešėjas pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), sūnus sumušė savo motiną (b. l. 26-27).

Iš specialisto išvados Nr. G3519/2018(02) matyti, kad D. G. konstatuotas paviršinės pjautinės žaizdelės dešinėje plaštakoje, nosies sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 51).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis M. G. 2018 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo šeimos nariu motina D. G., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – ją pastumdamas, nuo ko pastaroji trenkėsi su nosimi į virtuvės duris, tuo padarydamas nosies sumušimą, sukėlė nukentėjusiajai D. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – jo motiną, kas M. G. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstam veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 str.). Jis praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs (b. l. 96-104), administracine tvarka baustas (b. 1. 95), psichiatrinis gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 108), priklausomybės ligų ir psichiatrinių ligų gydymas – registruotas nuo 2015 m. gegužės 19 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 111), 2018 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad M. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 119), dirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas – nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu M. G. įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su jo darbo ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu M. G. įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su jo darbo ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 (penkis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. G. išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.