Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. spalio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui V. P. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, nustatė, jog V. P. 2012-08-10 ir 2012-09-06 prašymuose – paraiškose piniginei socialinei gauti nurodė klaidingus duomenys apie turimą finansinį turtą (turimas pinigines lėšas, kitiems asmenims paskolintas pinigines lėšas), todėl Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-06-19 įsakymu Nr. SP1-3165 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos V. P.“ nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2012-08-01 iki 2012-10-01 permokėta 1873.09 Lt (542.49 Eur.) socialinės paramos suma. Pažymi, kad atsakovas apie priimtą sprendimą informuotas 2013-06-20 elektroniniu paštu. Pabrėžia, jog negavus įmokų iš atsakovo, jam 2013-10-17 ir 2015-04-01 išsiųsti priminimo laiškai, kuriuose pakartotinai prašoma grąžinti permokėtos socialinės paramos sumą, tačiau į siųstus priminimus pareiškėjas nereagavo.

Pareiškėjos atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti ir tinkamai įteikti teismo šaukimai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - ir Įstatymas) (aktuali 2011-12-01 redakcija Nr. XI-1772, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-03-01). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

Byloje nustatyta, jog atsakovas 2012-08-10 prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-41340 kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydamas skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. Socialinės paramos skyrius tenkino atsakovo prašymą – paraišką socialinei paramai gauti ir paskyrė 1044,39 Lt socialinę pašalpą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-09-01. Taip pat atsakovas 2012-09-06 Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą – paraišką socialinei paramai gauti Nr. SP23-45824, prašydamas skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. spalio mėn. Atsakovo 2012-09-06 prašymas – paraiška patenkinta ir jam paskirta 828.70 Lt mėnesinė socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-10-01.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad Socialinės paramos skyriui, kilus pagrįstų įtarimų dėl 2012-08-10 ir 2012-09-06 prašymuose – paraiškose pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, teisingumo, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktais, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių ir į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašant pateikti informaciją apie atsakovo pajamas ir turtą. Socialinės paramos skyrius prašymuose nurodė, jog remiantis turimais duomenimis, V. P. dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose, tačiau nuo 2011-08-01 nurodomas gaunamas darbo užmokestis yra nuo 5.68 Lt iki 21.74 Lt.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2012-10-31 raštu Nr. (3)SD-16193 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo vykdymo“ nurodė, jog atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) nelegalaus darbo fakto požymių nenustatyta. Informavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, įmonės vadovas, siekdamas neuždaryti įmonės turint tikslą vykdyti veiklą ateityje, tvarko įmonės dokumentus ir šis procesas užtrunka apie kelias valandas per mėnesį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-03-20 raštu Nr. (13.2-38)-R-2383 „Dėl papildomos informacijos apie V. P. pateikimo“ nurodė, kad atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą nelegalių pajamų ar nelegalaus darbo fakto nenustatyta, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. V. P. įmonei paskolino 1 347 391 Lt asmeninių lėšų, per 2010 m. – 2011 m. laikotarpį įmonė V. P. grąžino 364 200 Lt, o negrąžintos paskolos likutis 2012-12-31 datai buvo 897 491 Lt. Atkreipia dėmesį, jog bendrovės patikrinimo metu nustatyta, kad V. P. turėjo finansinę galimybę suteikti minėto dydžio paskolas.

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą - paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas - paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 – 11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose teigiama, jog skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomos 1) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą ir 2) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte numatyta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo - paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus galima konstatuoti, jog atsakovas 2012-08-10 prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-41340 ir 2012-09-06 prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-45824 nenurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. (duomenys neskelbtini) yra suteikęs 1 347 391 Lt paskolą, kurios dalis 364 200 Lt yra grąžinta laikotarpiu nuo 2010 iki 2011, likusi negrąžinta paskolos dalis 897 491 Lt. Akivaizdu, jog suteiktos paskolos dydis viršija 2000 Lt, todėl atsakovas šią informaciją privalėjo nurodyti pildydamas 2012-08-10 ir 2012-09-06 prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti. Įvertinus aukščiau paminėtą, konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytos prievolės. Pažymėtina, jog Socialinės paramos skyrius 2013-04-16 raštu Nr. (23.45)-SP13-3042 „Dėl prašymo atvykti V. P.“ kvietė atsakovą iki 2013-04-25 atvykti į Socialinės paramos skyrių ir pateikti dokumentus paneigiančius Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą informaciją apie turtą ir pajamas, tačiau atsakovas į kvietimą nereagavo.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2012-08-10 ir 2012-09-06 prašymuose – paraiškose piniginei socialinei paramai gauti pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas ir neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte numatytos prievolės, jam kilo prievolė grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą. Nustačius, kad atsakovas teikė klaidingą informaciją apie turtą, gaunamas pajamas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2013-06-19 įsakymu Nr. SP1-3165 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos V. P.“ pagrįstai konstatavo socialinės pašalpos permoką ir ragino atsakovą grąžinti savivaldybės administracijai permokėtos socialinės pašalpos sumą 1879.09 Lt (542.49 Eur) iki 2013-10-01.

Vertinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-06-19 įsakymą Nr. SP1-3165 teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-06-19 įsakymo Nr. SP1-3165 turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Pabrėžtina, kad atsakovas nei Klaipėdos misto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-06-19 įsakymo Nr. SP1-3165, nei kitų atsakovo atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo. Nors Socialinės paramos skyrius 2013-10-17 raštu Nr. (23.45.)-SP13-8608 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos V. P.“ ir 2015-04-01 raštu Nr. (23.45.)-SP13-2735 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos V. P.“ ragino atsakovą grąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką, tačiau atsakovas 542.49 Eur iki šiol nėra grąžinęs.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 542,49 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisingos informacijos apie turtinę padėtį pateikimo) t. y., Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 25 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs socialinės pašalpos permokos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš V. P. priteistina 542,49 Eur socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (į. k. 188710823) iš atsakovo V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 542,49 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 49 ct) socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.