- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2-1423-750/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. J., Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Tomas Leščinskas, Irma Grikšelienė
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo A. J. atstovui advokatui Tomui Leščinskui, suinteresuoto asmens Ž. J. atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei Albinai Radavičienei (toliau – notarė A. Radavičienė) ir Ž. J. dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo pripažinti notarės A. Radavičienės veiksmus dėl atsisakymo priimti pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu neteisėtais bei įpareigoti minėtą notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią mirusiojo J. B. palikimo dalį. Skunde nurodė, kad jis 2013-05-04 iš teismo gavęs suinteresuoto asmens Ž. J. 2013-04-30 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo dėdei J. B., pirmos eilės įstatyminis įpėdinis - mirusiojo sūnus A. B. 2013-01-22 pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė - mirusiojo sesuo P. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Nedelsdamas 2013-05-07 pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipė į notarę A. Radavičienę, kuri atsisakė jį priimti, todėl pareiškimą notarei išsiuntė registruotu laišku. Notarė 2013-05-17 pranešimu Nr. S-162 informavo, kad jo pareiškimas nesukelia teisinių pasekmių. Notarė nepagrįstai nepriėmė jo pareiškimo apie palikimo priėmimą ir neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjui, penktos eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado, kai aukštesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Mirusiojo sūnui ir seseriai (pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniams) per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmus (atsisakius), pasibaigus trijų mėnesių terminui, pareiškėjui kaip penktos eilės įpėdiniui atsirado teisės, nustatytos CK 5.50 str. 4 d. (tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartyje Nr. 3K-3-441/2009).
Pareiškėjo atstovas advokatas T. Leščinskas pareiškėjo skundą palaiko ir prašo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti ją išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią mirusiojo dėdės J. B. palikimo dalį, nes pareiškėjas nepraleido termino palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Ž. J. atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad notarė visiškai teisingai neišdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi jis buvo praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pats Ž. J. šį terminą praleido, todėl jam notarė paaiškino, kad jis turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinio fakto, kad palikimą priėmė ir valdo, nustatymo. Tai jis ir padarė, nes iš tiesų po dėdės J. B. mirties jo palikimą priėmė ir valdo (prižiūri sodybą, sumokėjo jo turėtas skolas ir t. t.), o pareiškėjas visiškai nepagrįstai siekia gauti dėdės palikimą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis kaip penktos eilės įpėdinis nepraleido termino pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, nes tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-16 nutartyje Nr. 3K-3-441/2009. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi, atsižvelgiant į 2011-07-14 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 6.1. patvirtintą termino skaičiavimą dėl palikimo priėmimo. Be to notarės rašte nebuvo nurodyta, kad atsisako priimti pareiškimą, todėl pareiškėjas savaip interpretuoja gautą notarės raštą (b.l. 12-13).
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Ž. J. atstovė advokatė I. Grikšelienė su pareiškėjo skundu nesutinka, teigia jis nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs notarei duomenų apie savo giminystės ryšį su mirusiuoju, notarė nepriėmė jokio nutarimo atsisakyti priimti pareiškimą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis, kaip penktosios eilės įpėdinis nepraleido termino pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė A. Radavičienė atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Šilutės rajono 1-ame notaro biure paveldėjimo bylos, (duomenys neskelbtini) mirus J. B., užvestos nėra. 2013-05-08 notarės biure gautas pareiškėjo A. J. pareiškimas be jokių priedų, kuriame nurodoma, kad jis priima palikimą po savo dėdės J. B. ir prašo išduoti paveldėjimo liudijimą. Pareiškimą atsiuntęs asmuo neidentifikuotas nei kaip asmuo kaip toks, nei kaip pretendentas į galimus įpėdinius. Notarės pateiktas atsakymas pareiškėjui yra informacinio pobūdžio. Dėl jokio notarinio veiksmo asmuo pavarde – A. J., pas notarę nesikreipė ir jokio atsisakymo atlikti notarinį veiksmą notarė nėra priėmusi (b.l.17).
Pareiškėjas A. J. ir suinteresuoti asmenys Ž. J., notarė A.Radavičienė būdami tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla nagrinėtina dalyvaujant pareiškėjo ir suinteresuoto asmens Ž. J. atstovams (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1193-164/2013 pagal Ž. J. 2013-04-30 pateiktą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. ir P. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad Ž. J. priėmė dėdės J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti (CPK 179 str. 3 d., b. l. 8). Proceso dalyviai patvirtino, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) pirmos eilės įstatyminis įpėdinis - mirusiojo sūnus A. B. 2013-01-22 pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė - mirusiojo sesuo P. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi nei mirusiojo sūnus, nei sesuo įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu, t. y. iki 2013-02-08, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo vietos notarų biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas A. J. teigia, kad apie tai jis sužinojo 2013-05-04 iš teismo gavęs minėtą suinteresuoto asmens Ž. J. 2013-04-30 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl nedelsdamas 2013-05-07 atvyko pas notarę A. Radavičienę, kuriai žodžiu pareiškė valią priimti mirusio dėdės J. B. palikimą ir paprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė atsisakė tokį jo prašymą priimti, todėl pareiškėjas 2013-05-07 registruotu laišku išsiuntė jai pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis priima savo dėdės J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo liudijimą (b. l. 20). Notarė A. Radavičienė 2013-05-17 pranešimu Nr. S-162 informavo pareiškėją, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Įpėdiniams, praleidusiems palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių, gali būti teismo pratęstas terminas palikimui priimti. Notarė nurodė, kad pareiškėjo atsiųstas pareiškimas nesukelia teisinių pasekmių (b. l. 3).
Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. CK 5.50 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Notarų rūmų prezidiumas, siekdamas suvienodinti notarinę praktiką, nutarė nukreipti ją būtent ta linkme, kad terminas priimti palikimą yra trys mėnesiai ir visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, savo valią turi pareikšti per šį terminą, siekiant nepažeisti įpėdinių, paveldimo turto bendraturčių, kreditorių, valstybės bei kitų trečiųjų asmenų interesų (Notarų rūmų prezidiumo 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 11.1 (pakeista ir papildyta Notarų rūmų prezidiumo 2012 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 7.1, 2013 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 5.3) 29 p. (Notarų rūmų prezidiumo 2011-07-14 nutarimu Nr. 6.1 patvirtinta konsultacija (priedas Nr. 6)), tokia praktika šiuo metu taikoma ir Lietuvos teismuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013). Šios bylos kontekste vertinant CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog net ir esant pirmos bei ketvirtos eilės įpėdiniams, penktos eilės įpėdiniui pareiškėjui A. J. teisė priimti palikimą atsirado palikėjo mirties momentu, o ne po trijų mėnesių. Palikimą toks įpėdinis turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d., 3 d.). Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam, kaip penktosios eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado tik po to, kaip per tris mėnesius pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, t. y. nuo 2013-02-08.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus atsisakymui atlikti notarinius veiksmus, o būtent: asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras ir jį patvirtina savo antspaudu. Iš notarės A. Radavičienės 2013-05-17 pranešimo Nr. S-162 turinio nenustatyta, kad notarė būtų atsisakiusi atlikti pareiškėjo A. J. 2013-05-08 pateiktame rašytiniame prašyme nurodytą notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjui pateiktas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinio ir formos reikalavimų, todėl laikytina, jog nėra veiksmo, kurį reikėtų pripažinti neteisėtu.
Kadangi notarės A. Radavičienės 2013-05-17 pranešime Nr. S-162 pateikta informacija nelaikytina atsisakymu atlikti notarinį veiksmą bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo A. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. J. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant apylinkės teismui.