Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-04-18 · Administracinė byla Nr. eI1-3023-423/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
eI1-3023-423/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00143-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-3023-423/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00143-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos transportu buvo vežiojamas (konvojuojamas): iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas): 2017 m. spalio 5 d., 2017 m. spalio 19 d., 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. kovo 15 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugsėjo ­28 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 gruodžio 21 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. birželio 7 d., 2021 m. liepos 16 d.; iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) į Šiaulių tardymo izoliatorių (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas): 2017 m. spalio 19 d., 2017 m. lapkričio 6 d., 2018 m. kovo 12 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. sausio 29 d., 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d.; 2020 m. rugsėjo 23 d.; 2020 m. spalio 5 d.; 2020 m. lapkričio 9 d.; 2020 m. lapkričio 25 d.; 2020 m. gruodžio 7 d.; 2021 m. vasario 10 d.; 2021 m. gegužės 3 d.; 2021 m. gegužės 24 d.; iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) į Kauno tardymo izoliatorių (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas) 2021 m. liepos 12 d.; iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) į Kauno tardymo izoliatorių (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas) 2021 m. gegužės 31 d. Specialiajame konvojavimui skirtame transporte buvo plastikinės sėdimos vietos, nuo kurių slystama, nebuvo arba neveikė ventiliacija, šildymas, todėl šiltuoju metų laikotarpiu buvo karšta, trūko oro, šaltuoju metų laiku dažniausiai peršaldavo. Nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu nuo valandos iki keleto valandų, todėl tekdavo kentėti, tai kenkė vidaus organams. Dėl neįrengtų saugos diržų nebuvo užtikrintas saugus konvojavimas, ypatingai avarijos metu. Nebuvo vietų daiktams susidėti. Dėl netinkamo vežiojimo (konvojavimo) patyrė kankinimą, stiprius emocinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, atsirado sveikatos problemų. Prašė netaikyti senaties, nes iki kreipimosi dienos nežinojo apie galimybę kreiptis į teismą, nebuvo žmonių, kurie paaiškintų kaip rašyti skundus. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (tolau – ir atsakovas, ir Viešojo saugumo tarnyba) su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas planinių konvojų maršrutais: Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės 24 kartus; Kaunas-Pravieniškės-Kaunas 4 kartus; Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas 1 kartą, naudojant specialiuosius automobilius, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, jų eksploatacijai buvo išduoti reikiami dokumentai (Transporto priemonės registracijos liudijimai, Periodinės techninės apžiūros ataskaitos su transporto priemonių paskirties nurodymais). Prieš pradedant konvojavimą buvo tikrinama automobilio būklė. Pareiškėjo konvojavimo trukmė vidutiniškai buvo 2 val. 21 min. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Periodiškai vykdoma specialiosios paskirties automobilių privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra, kuri patvirtina automobilio tinkamą techninę būklę ir saugią aplinką žmonėms. Techninės apžiūros metu vertinama, ar įrengti privalomi įrenginiai ir tinkama komplektacija. Tuo atveju, jeigu privalomi automobilio techniniai įrenginiai (pvz. saugos diržai) nėra įrengti, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra „Didelis trūkumas“. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privalu pateikti techninei apžiūrai pakartotinai. Ginčo laikotarpiu, pagal techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), transporto priemonės atitiko reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl specialiojo automobilio netinkamumo konvojuojamiems asmenims pervežti prašė atmesti. Saugos diržai kiekvienam nuteistajam specialiosiose konvojavimui skirtose transporto priemonėse nėra numatyti, jokių neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo pareiškėjas skunde nenurodė. Biotualetai transporto priemonėse taip pat nėra numatyti, tačiau konvojuojamieji į tualetą yra vedami pasikeitimo punktuose, todėl galimybė pasinaudoti tualetu buvo sudaryta. Konvojavimo dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo žodžiu ar raštu teiktus prašymus ar skundus dėl konvojavimo sąlygų. Tokių skundų nebuvo gauta ir po konvojavimo. Pareiškėjas neįrodė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kitų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Prašė ginčo laikotarpiui iki 2020 m. sausio 18 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2021 m. liepos 16 d. konvojavimų metu.

Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė ieškinio senaties termino jo reikalavimams netaikyti, nes nežinojo apie savo teisių pažeidimą, nebuvo žmonių, kurie paaiškintų, kaip rašyti skundus.

Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra paskelbti viešai, teisės aktų nustatyta tvarka, ir visiems prieinami. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas, dėl konvojavimo sąlygų jausdamas itin didelį diskomfortą, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir aktyviai domėtis galimai pažeidžiamų teisių gynimu. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Duomenų, kad pareiškėjui kreipiantis dėl teisinės pagalbos, tokia pagalba nebuvo suteikiama, byloje taip pat nėra, todėl darytina išvada, jog, atsakovui prašant, daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2023 m. sausio 17 d. (skundas pateiktas, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo sužinojimo apie galimai pažeidžiamas jo teises dienos, todėl laikotarpiui iki 2020 m. sausio 17 d. taikytina ieškinio senatis ir ši pareiškėjo reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu. Administracinė byla nagrinėtina dėl neturtinės žalos priteisimo pagal pareiškėjo nurodytus konvojavimo laikotarpius nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. liepos 16 d. Minėtu laikotarpiu, pagal skunde nurodytas aplinkybes ir atsakovo pateiktus duomenis (Viešojo saugumo tarnybos kelionės žiniaraščius; toliau – ir Kelionės žiniaraštis), pareiškėjas buvo konvojuojamas 29 kartus.

Pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią patyrė konvojavimo (vežiojimo) iš vienos bausmes vykdančios įstaigos į kitą, metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant apsaugą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimas, tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; specialiosioms transporto priemonėms priskiriami specialieji automobiliai, specialieji autobusai, specialieji vagonai, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 146 punktas nustato specialiojo automobilio, specialiojo autobuso įrengimo ir techninius reikalavimus. Šiame punkte, be kita ko, nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20). Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojuotojai privalo prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę (Konvojavimo taisyklių 145 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas maršrutais Kaunas-Pravieniškės-Kaunas; Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Mercedes-Benz ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje pateiktos UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ bei Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų ataskaitos patvirtina, kad automobiliams, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, periodiškai atliekami techninių reikalavimų įvertinimai, automobiliai techninius reikalavimus atitinka pilnai. Atsakovo pateikti rašytiniais įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad pareiškėjo konvojavimas buvo vykdomas techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenumatyta, kad specialiajame automobilyje kiekvienai konvojuojamojo sėdimai vietai turi būti įrengti saugos diržai ar dėžės daiktams susidėti. Be to, Konvojavimo taisyklių 146.3 punkte nurodoma, kad specialiajame automobilyje turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės). Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, jog konvojavimo metu dėl nesančių saugos diržų, ar jo vertinimu slidžių kėdžių būtų kilę, kokie nors padariniai, todėl argumentai dėl saugumo neužtikrinimo vertintini jo paties subjektyviu samprotavimu ir atmestini, kaip nepagrįsti.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Į tualetą vedama pasikeitimo punktuose. Į bylą pateiktuose Kelionės žiniaraščiuose yra duomenys apie konvojuojamųjų išvedimą į tualetą, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęsis į tualetą ir jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Todėl pareiškėjo argumentas, jog jis kentėjo dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Į bylą pateikti Kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamųjų pretenzijos įrašomos. Duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo būtų reiškęs pretenzijas, Kelionės žiniaraščiuose nėra.

Privalomą konvojuojamųjų skundų nagrinėjimą nustato ir Konvojavimo taisyklių 137 punktas, pagal kurį konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas J. Z. buvo rašęs prašymus ir/ar skundus konvojaus viršininkui, šios aplinkybės pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje taip pat nenurodė, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 106, 107 ar 137 punktais, pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų konvojaus dokumentacijoje nefiksavo, skundų raštu po konvojavimo taip pat nereiškė. Minėti bylos duomenys paneigia teisinę galimybę tvirtinti kad pareiškėjas konvojavimo metu galėjo patirti skunde nurodytus itin reikšmingus nepatogumus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-181-602/2023, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015). Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamo konvojavimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kankinimu, emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, tačiau nepateikė jokių duomenų apie konvojavimo poveikį jo nurodytiems išgyvenimams, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant konvojavimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę, jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Pareiškėjo nurodyti konvojavimo nepatogumai iš dalies yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Žala dėl pasekmių, kurios prognozuojamos ateityje, gali būti atlyginama tik tada, kai ji yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo nurodytas numanomas poveikis vidaus organams bus neišvengiamas ar realiai tikėtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nei konvojavimo metu, nei vėliau jokių nusiskundimų neturėjo, dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į atsakovą nesikreipė, teismas daro išvadą, kad nepatogumai nebuvo itin reikšmingas, todėl neturtinės žalos pasireiškimas laikytinas nenustatytu.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti , todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė