Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės F. K. ieškinį atsakovui P. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Joje nurodė, kad, skyriaus nuomone, nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skyrius taip pat nurodė, jog vaikas šiuo metu gyvena Panevėžio r. su atsakovu. Skyriaus žiniomis, ieškovė ne kartą bausta administracine tvarka, be kita ko, teista už nusikalstamų veikų padarymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir laikiną išlaikymą) taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 29 d. pažymą Nr. SI-35-(2.4.) ir ieškovės F. K. 2022 m. kovo 20 d. sutikimą nepilnamečio vaiko tėvui matytis su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, tikėtina, kad ieškovė neturėjo galimybės anksčiau pateikti visus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiančius įrodymus. Be to, teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra aktyvus rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti naujai pateiktus rašytinius įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

17. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

19. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

20. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

21. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui. Taip pat byloje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie ieškovės ir vaiko ryšį, nepagrindė teiginių apie atsakovo grasinimus pasiimti vaiką ir jo negrąžinti.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančius duomenis, nusprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės dėl nepilnamečio vaiko stipresnio ryšio su vienu iš jo tėvų ir su kuriuo iš jų nustatytina gyvenamoji vieta labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus, bus nustatytos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikia nustatyti vaiko gyvenimo su ieškove ar atsakovu faktą.

25. Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, aplinkybę, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, patvirtina byloje pateikti duomenys apie nepilnamečio vaiko ir jo motinos deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, kad nepilnametis vaikas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko minėto darželio ikimokyklinio ugdymo grupę. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodo vaiko teisių apsaugos skyrius, jų duomenimis, kai atsakovas dirbo užsienyje, o ieškovė atliko laisvės atėmimo bausmę, šalių nepilnametis vaikas gyveno su seneliais iš motinos pusės tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto 2022 m. kovo 20 d. sutikimo matyti, kad ieškovė sutiko, kad šalių nepilnametis vaikas laikinai (nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. balandžio 10 d.) laiką leistų su atsakovu, tačiau ieškovei pareikalavus, vaiką grąžintų jai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad 2022 m. gegužės 2 d. atsakovo P. L. pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovas šalių nepilnametį vaiką 2022 m. balandžio 18 d. grąžino ieškovei. Be to, atsakovas pirmosios instancijos teismui neteikia priešieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nors su ieškovės ieškinio reikalavimais ir nesutinka. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ne tik kad nereiškia priešinių reikalavimų pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, bet ir nepateikė jokio atsiliepimo į atskirąjį skundą, nepatvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicijos, kad nepilnamečio sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina, todėl jo laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ja.

26. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, viešąjį interesą, reikalaujantį, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinamos tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, tiek po jos priėmimo susiklosčiusios faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys nauji įrodymai.

28. Prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas atmetė konstatavęs, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šalių nepilnametis vaikas jau dvi savaites gyvena su atsakovu.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau nurodyta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

30. Aplinkybės, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ja, savaime nepaneigia fakto, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina, lanko motinos gyvenamojoje vietoje esančią ugdymo įstaigą. Atsakovas, teikdamas pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nurodė, kad šalių nepilnametį vaiką grąžino ieškovei, kaip ir buvo tartasi. O tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad yra būtinosios sąlygos taikyti ieškovės prašomą laikinąją apaugos priemonę.

31. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamos faktinės situacijos stabilumą – nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su ieškove. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas ieškovės F. K. prašymas dėl A. P. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina F. K.

32. Tenkinus ieškovės prašymą dėl šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, spręstinas klausimas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo.

33. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, o prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

34. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį.

35. Ieškovė prašo šalių nepilnamečiam vaikui priteisti laikiną išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovės prašomas laikinas išlaikymas yra protingo dydžio, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius, todėl prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo – tenkintinas. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskiriama laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus ir įrodymus, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėjusios naujos aplinkybės sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.