Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-363-650/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2-363-650/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-07912-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Pareiškėjas
A. B., R. B.
Suinteresuotas asmuo
V. V.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-363-650/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07912-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 113.2; 117.2; 129.1 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 24 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir R. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, pateiktą suinteresuotam asmeniui V. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas antstolio R. K. patvarkymas ir pareiškėjų A. B. ir R. B. skundas dėl antstolio veiksmų, pareikštas antstoliui ir suinteresuotam asmeniui V. V..

Šalies argumentai

Pareiškėjų skunde antstoliui nurodomi CK 3.109 straipsnio reikalavimai, vykdymo procese taikytinos CPK 589, 593, 633 str. nuostatos, iš esmės teigiant, kad antstolis neturi teisės nukreipti A. B. skolos išieškojimo į areštuotą bendrą sutuoktinių turtą, t.y. gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypą Nr. 1., nes pareiškėja R. B. šiuo metu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl turto pripažinimo jungtine nuosavybe ir turto dalių nustatymo. Skunde antstoliui pareiškėjai pateikė prašymus: atidėti išieškojimą iš areštuoto turto vykdymo procese iš turto tol, kol nebus nustatyta kiekvieno sutuoktinio nuosavybės dalis, į kurią vėliau bus galima nukreipti A. B. skolos išieškojimą; kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką ir padalytų turtą tarp sutuoktinių; prievolę išieškoti iš realaus skolininko A. B. turto, kadangi R. B. apie tokį sandorį dėl sklypo pirkimo iš Venckų nieko nežinojo, kadangi sklypas pirktas ne šeimos naudai, o kitais interesais.

2011-12-13 antstolis Ričardas Kudrauskas patvarkyme dėl pareiškėjų skundo netenkinimo nurodė, kad teikti prašymai atmestini. Antstolis išdėstė atliktų vykdymo veiksmų seką: 2011-10-20 gautas išieškotojo prašymas priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-163-291/11; 2011-10-20 priimtas patvarkymas dėl teisių ir pareigų išaiškinimo; 2011-10-20 skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju; 2011-11-03 skolininkui registruota siunta išsiųstas turto arešto aktas; 2011-11-07 surašytas patikslintas turto arešto aktas; 2011-11-07 gautas išieškotojo prašymas, kuriuo ir yra prašoma tikslinti rinkos vertę areštuotam žemės sklypui adresu Nr. 2; patikslinus turto vertę nustatyta 26000,00Lt suma. 2011-12-08 prašyme skolininkas nurodo, kad antstolio patvarkymą dėl vertinimo ekspertizės gavo pavėluotai, dėl tos priežasties skolininkas negalėjo susimokėti vertintojo išlaidų. 2011-11-23 skunde dėl antstolio veiksmų skolininkas nurodo, jog antstolis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo LR CPK 589 str. ir 593 str. tvarka. Antstolio patvarkyme taip pat teigiama, kad skolininkas šių straipsnių teisės normas interpretuoja neteisingai, nes antstoliui tokia teisė nesuteikta. Be to skundo atmetimas motyvuojamas tuo, kad vadovaujantis LR CPK antstolis priėmė teisėtai išduotus vykdomuosius raštus. 2011-11-23 žemės sklypo Nr.2 , varžytynės yra sustabdytos. Skolininkas pateikė 2011-11-23 skundą su atitinkamais prašymais atidėti skolos išieškojimą. Patvarkyme nurodoma, kad vadovaujantis LR CPK 627 str. teisės normomis antstolis negali atidėti vykdymo veiksmų, kadangi straipsnyje išvardytas baigtinis sąrašas atvejų kada antstolis gali ir turi teisę atidėti vykdymo veiksmus. Be to antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas netgi prašo atidėti vykdymo veiksmus iki nebus nustatyta kiekvieno sutuoktinio nuosavybės dydis. Be to skolininkas prašo, kad antstolis kreiptųsi į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką ir padalytų turtą tarp sutuoktinių. Vadovaujantis LR CPK 589 str. sprendimo išaiškinimo institutas yra skirtas tam, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški. Antstoliui sprendimo vykdymas yra aiškus. Antstolis nukreipė išieškojimą į žemės sklypą Nr. 2, kuris priklauso skolininkui, ir pateiktame prašyme skolininko sutuoktinė neprašo pripažinti jungtine nuosavybe. Tokiu būdu antstoliui neatsiranda pareiga LR CPK 667 str tvarka siūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolos išieškojimas yra vykdomas iš realaus A. B. priklausančio turto, kuris yra įregistruotas jo vardu. Tą patį pažymi ir skolininkas savo skunde, nurodydamas, kad turtas buvo įsigytas ne šeimos, o kitais interesais.

Atsiliepimas

2012-01-02 suinteresuotas asmuo – išieškotojas V. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, nesutikdamas su jų prašymais ir nurodydamas, kad vykdymo veiksmus stabdyti, atidėti šioje byloje nėra įstatymo numatyto pagrindo. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas klaidina dėl kreipimosi į teismą dėl turto pripažinimo jungtine nuosavybe, nes pareiškėjų prašymas yra paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjo pateiktas papildomas susitarimas prie skolos grąžinimo sutarties yra negaliojantis, nes nėra pasirašytas paties kreditoriaus - V. V..

Pareiškėjai pateikė atsikirtimus į suinteresuoto asmens atsiliepimą, nesutikdami su atsiliepimo teiginiais, iš esmės nurodydami tuos pačius motyvus ir reikalavimus, kaip ir teiktame antstoliui skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundą pagal pateiktus rašytinius duomenis, neturi pagrindo sutikti su visais 2011-12-13 antstolio R. K. patvarkymo nurodytais motyvais ir teisiniais argumentais, atmetant pareiškėjų prašymus, todėl skundas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr.98-1064/2011 ( b. 20-22; 26-58), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bazės išreikalautų duomenų matyti, kad antstolis Ričardas Kurdrauskas, remdamasis 2011-10-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr.2-163-291/2011, kurį pateikė vykdymui kreditorius V. V. dėl 32 788 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B., 2011-11-03 turto arešto aktu, 2001-11-07 patikslintu turto arešto aktu areštavo skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - 0,0601 ha žemės sklypą, Nr. 2., kurio vertė 26000 Lt, 0,0816 ha žemės sklypą Nr. 1, kurio vertė -16000 litų, pastatus - gyvenamą namas su rūsiu, kurio vertė -79 000 litų, kitus statinius, kurių vertė -1000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini).

Be to iš vykdomojoje byloje esančio išieškotojo V. V. prašymo (b.l.24) ir antstolio 2011-11-23 patvarkymo dėl areštuoto turto vertinimo (b.l.40-41) bei paties 2011-12-13 patvarkymo turinio matyti, kad pareiškėjų skundo antstolis netenkino, motyvuodamas visų pirma ta aplinkybe, jog išieškotojo V. V. prašymu išieškojimas pirmiausia nukreiptas tik į žemės sklypą, Nr. 2, kuris laikomas asmenine A. B. nuosavybe, ir pareiškėjai skolos išieškojimo iš šio areštuoto turto vykdymo procese neginčija.

Tačiau bylos duomenys rodo, kad 2011-11-11 antstolis patalpino skelbimą interneto puslapyje parduoti iš pirmųjų varžytinių skolininko turtą - 0,0601 ha žemės sklypą Nr. 2, už 20800,00 litų pradinę turto pardavimo kainą (b.l. 31), ir skolininkas ginčijo šią vertę, reikšdamas 2011-11-21 atitinkamus prieštaravimus antstoliui (b.l.36). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek vykdomojoje byloje esančiame antstolio skelbime (b.l.29), tiek laikraštyje patalpintame skelbime buvo nurodyta kita areštuoto turto vertė - 208000 Lt, ir šis galimai antstolio padarytas rašymo apsirikimas nebuvo ištaisytas vykdomojoje byloje, tiek priimant 2011-11-23 patvarkymą dėl areštuoto turto vertinimo (b.l. 40-41), tiek 2011-12-13 patvarkymą dėl pareiškėjų skundo netenkinimo.

Darytina išvada, kad pareiškėjai savo skunde iš esmės ginčija antstolio veiksmus, areštuojant 0,0601 ha žemės sklypą Nr. 2, kurio vertė 26000 Lt, 0,0816 ha žemės sklypą Nr. 1, kurio vertė -16000 litų, pastatus - gyvenamą namas su rūsiu, kurio vertė -79 000 litų, kitus statinius, kurių vertė -1000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini)., motyvuojant tuo, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir prašant patį antstolį kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką ir padalytų turtą tarp sutuoktinių.

Pagal LR CPK 667 str. 2 d. nuostatas, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo; jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. To paties straipsnio 2 -3 dalys reglamentuoja, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi; įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.

Be to pažymėtina, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, tai yra, ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Todėl teismų praktikoje laikomąsi suformuotų nuostatų, jog jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali nukreipti išieškojimą iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, kadangi vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Kreditoriaus reikalavimo vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Vadinasi, pareiškėjų A. B. ir R. B. teikti prašymai vykdymo procese, jog pats antstolis kreiptųsi į teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką ir padalytų turtą tarp sutuoktinių, bei reikalaujant prievolę išieškoti iš realaus skolininko A. B. turto, motyvuojant tuo, kad jo sutuoktinė R. B. apie tokį sandorį dėl sklypo pirkimo iš Venckų nieko nežinojo, nėra pagrįsti ir negali būti tenkinami, teikiant antstoliui prašymus vykdymo procese bei skundus CPK 510 str. tvarka.

Iš vykdomojoje byloje esančių VĮ Registro centro duomenų, 1980-04-25 pareiškėjų santuokos liudijimo kopijos matyti, kad tiek 0,0816 ha žemės sklypas Nr. 1, tiek jame nebaigti statyti pastatai – gyvenamasis namas, kiti statiniai, įregistruoti pagal 1999-09-24 pirkimo pardavimo sutartį Nr.11153 A. B. nuosavybės teise, nenurodant nuosavybės formos, yra įgyti jo santuokos su R. B. metu ir yra laikytini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol ši prezumpcija nėra nuginčyta (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis, priverstinio vykdymo metu aprašęs ir areštavęs šį turtą, būtų teikęs pasiūlymą išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams, t.y. pareiškėjams, per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl nuosavybės dalių nustatymo, ką numato CPK 667 str. 1 dalies nuostatos. Pareiškėjai nurodo, kad į teismą kreipėsi savo iniciatyva, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjos R. B. prašymas, nepašalinus trūkumų 2011-01-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas pareiškėjai, ir laikytas nepaduotu (b.l. 21-22). Ši aplinkybė nepanaikina antstolio pareigos laikytis CPK 667 str. įtvirtintos tvarkos. Nors antstolis nurodo, kad šiuo metu išieškojimas iš šio areštuoto turto nėra vykdomas, tačiau CPK 667 str. taikymas privalomas aprašius ir areštavus bendrą sutuoktinių turtą, o ne vykdant tolimesnius išieškojimo veiksmus iš šio turto. Konstatuotina, kad antstolis nesilaikė visų išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumo nustatymo bei kitų vykdymo procese keliamų reikalavimų, numatytų CPK 664 str., 666-667 str., todėl pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, įpareigojant antstolį nustatyti terminą išieškotojui, o reikiamu atveju pareiškėjams, kaip bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Be to teismas išaiškina, kad įstatymas numato, jog jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nebus pateiktas, antstolis išieškojimą iš tokio turto nutraukia; pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 str. 1 d. nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 str., 513 str., 667 str. 1 d.,

nutaria:

pareiškėjų A. B. ir R. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolį Ričardą Kudrauską vykdymo procese nustatyti terminą išieškotojui V. V., o reikiamu atveju ir pareiškėjams A. B. ir R. B., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su atitinkamu prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, nustatymo.

Išaiškinti pareiškėjams ir išieškotojui, kad jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nebus pateiktas, antstolis išieškojimą iš tokio turto nutraukia; pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 str. 1 d. nuostatos).

Kitoje skundo dalyje pareiškėjų prašymus atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti visiems proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Alma Jurgelienė