Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-1340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
2-1340/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
N. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1340/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2103-560/2011 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. K. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės 170000 Lt skolą, 61200 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. K., kartu su atsiliepimu į ieškinį, pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinį hipoteka įkeisto žemės sklypo pardavimą, iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Nurodė, jog 2009-11-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius pagal N. K. pareiškimą pradėjo skolos išieškojimą priverstine tvarka iš hipoteka įkeisto turto – 1,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šioje nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl paskolos sumos bei reikalaujamų delspinigių dydžio pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismui šioje byloje priėmus sprendimą ir pripažinus, kad ieškovės naudai priteistina suma yra gerokai mažesnė nei reikalaujama ieškinyje, tuo tarpu iš hipoteka įkeisto turto patenkinus per didelius kreditorės reikalavimus, skolininkė (atsakovė) patirs nepagrįstus turtinius nuostolius. Atsakovės teigimu, tarp nagrinėjamos šios civilinės bylos ir bylos, kurioje bus vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra, yra prejudicinis ryšys, todėl tikslinga taikyti aukščiau nurodomas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė prieštaravimus, kuriais prašo atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalaujama priteisti 170 000 Lt skolos ir 61 200 Lt delspinigių, bendra suma 231 200 Lt. Šią sumą atsakovė ginčija, teigdama, kad dalis skolos buvo sumokėta. Ieškovės teigimu, tuo atveju, jei atsakovei pavyktų įrodyti 35 200 Lt sumos sumokėjimą ir teismas atsižvelgtų į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus bei nepriteistų prašomų 61 200 Lt dydžio delspinigių, priteisiama suma galėtų būti sumažinta tik iki 134 800 Lt sumos. Tuo tarpu byloje esanti 2009-11-12 UAB „Krivita“ įkeisto turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad žemės sklypo rinkos vertė yra tik 22 000 Lt. Šie duomenys nėra paneigti, todėl konstatuotina, kad įvykdžius priverstinę įkeisto turto procedūrą galėtų būti padengiama tik maža dalis atsakovės neginčijamo įsiskolinimo dalis. Ieškovės teigimu, nesustabdžius hipoteka įkeisto turto pardavimo procedūros nei vienos iš ginčo šalių interesai nebūtų pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovės R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių 2009-11-12 UAB „Krivita“ įkeisto turto vertinimo ataskaitoje nurodytą žemės sklypo vertę. Be to visuotinai žinoma, kad per pastaruosius keletą metų visoje šalyje nekilnojamojo turto vertė ženkliai krito. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti 2009-11-12 UAB „Krivita“ nustatyta turto verte. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad užfiksuota žemės sklypo vertė (22000 Lt) ženkliai mažesnė nei atsakovės neginčijama skolos dalis (134 800 Lt), todėl, priešingai nei teigia atsakovė, nėra pagrindo pripažinti, kad nesustabdžius šio turto priverstinio pardavimo, bus pažeistos atsakovės teisės, turtiniai interesai bei ji patirs papildomų nuostolių, o ieškovė gaus daugiau, nei jai priklauso. Teismas nurodė, kad atsakovei nepateikus įrodymų, leidžiančių manyti, kad, nesiėmus jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas šioje byloje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja. Priverstinai pardavus įkeistą turtą ir tenkinus Hipotekos teismo nutartyje nurodytus kreditorės reikalavimus dėl 192 000 Lt sumos, 69 120 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, o vėliau Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą ir pripažinus, jog negrąžinta suma yra gerokai mažesnė nei reikalaujama ieškinyje, iš hipoteka įkeisto turto patenkinus per didelius kreditorės reikalavimus, skolininkė patirs nepagrįstų turtinių nuostolių bei tuo pačiu bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

2. Vilniaus apygardos teismas atmesdamas atsakovės R. K. prašymą sustabdyti priverstinį hipoteka įkeisto turto pardavimą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra atsakovo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme reikalavimą dėl netesybų sumažinimo bei ginčijant skolos dydį, nes nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, gali būti patenkinti per dideli kreditoriaus reikalavimai, kas iš esmės pažeis atsakovo teises bei teisėtus interesus.

3. Teismas pateiktą UAB „Krivita“ vertinimo atskaitą vertino kaip įrodymą pagrindžiantį žemės sklypo vertę, nors teismas visus pateiktus įrodymus vertina bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų įrodymų patikimumo, sąsajumo ir įrodomosios galios klausimai nėra sprendžiami.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nesutinka su įkeisto žemės sklypo vertinimu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. K. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto vykdymo stadijoje būtų pažeistos ieškovės N. K. teisės, bei pažeistas LR CPK 7str. apibrėžtas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo - sustabdyti priverstinį hipoteka įkeisto 1,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2103-560/2011. Prašymą sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą atsakovė grindė tuo, kad tarp bylos šalių vykstant ginčui dėl atsakovės prievolės dydžio, tikslinga sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kad be pagrindo nebūtų patenkinti per dideli kreditorės turtiniai reikalavimai. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais bei su ieškovės N. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad realizavus įkeistą turtą, antstolis gautas lėšas pervestų į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, kurios hipotekos teisėjo nutartimi būtų paskirstomos kreditoriams (CPK 564 str.), o likusi suma būtų grąžinta parduoto turto savininkui. Taigi net ir tuo atveju, jei įkeistas turtas būtų parduotas už didesnę nei skolos sumą, atsakovės teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, todėl atsakovės teiginys, kad be pagrindo bus patenkinti per dideli kreditorės turtiniai reikalavimai nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nesustabdžius priverstinių įkeisto turto pardavimo procedūrų nebus pažeistos atsakovės teisės ir turtiniai interesai, o ieškovė negaus daugiau nei jai priklausytų.

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pateikto įkeisto žemės sklypo vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi spręsdamas klausimą pagal atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7772-560/2009 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, pasisakė dėl N. K. reikalavimų užtikrinimui įkeičiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė į bylą papildomai nepateikė jokių kitų įrodymų, o byloje pateiktus įrodymus jau yra įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, todėl dėl šio argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė