Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-266/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
1-49-266/2015
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00405-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
b. byla Nr. 1-49-266/2015
Proceso Nr. 1-50-9-00405-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12;2.3.6.4
Anykščių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2015 m. birželio 12 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,S. J. Kaušylienei,Dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui ,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Panevėžio r., praeityje teistas, teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014 m. spalio 15 d., apie 14 val., Panevėžyje, prie alaus baro, esančio Statybininkų g. 19, suprasdamas, kad mobiliojo ryšio telefonas „iPhone3G“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)400 litų (115,85 eurų) vertės gautas nusikalstamu būdu, nusipirko už 65 litus (18,83 eurų) šį telefoną iš mažamečių A. K., gim. 2002 m. ir K. J., gim. 2002 m., ir nuėjęs į minėtą alaus barą, šį mobiliojo ryšio telefoną laikė su savimi, o apie 19.30 val., tame pačiame alaus bare pardavė šį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone3G“ nepažįstamam asmeniui už 2 butelius degtinės, t.y., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 3 d.

K. R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dabar datos nepamena, tačiau tai buvo tuo laiku, kai jis , būdamas aludėje , nusipirko iš dviejų vaikų mobiliojo ryšio telefoną už 65 litus. Jam berūkant prie jo priėjo , tuo metu jam nepažįstami , vaikai . Vienas iš tų berniukų pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną. Apžiūrėjęs telefoną pamatė, kad tai išmanusis telefonas. Telefonas buvo be dėkliuko, be pakrovėjo. Nežino, ar telefonas buvo su SIM kortele, nes nemokėjo telefono įjungti, nemokėjo tuo telefonu naudotis. Berniukai jam pasiūlė šį telefoną nusipirkti už 65 litus. Jis paklausė jų ar nevogtas telefonas. Vaikai atsakė , kad jų, kad parduoda. Jis žino, jog prie aludės vos ne kiekvieną dieną vaikai parduoda telefonus, todėl ir pirko iš vaikų telefoną. Nusipirko telefoną už 65 litus. Aludėje prabuvo visą dieną, begeriant pritrūko pinigų, todėl telefoną atidavė vienam vyrui vadinamam „Paške“ . Jis sakė, jog telefoną užstatys ir atneš du degtinės butelius. Jis atnešė du butelius degtinės. Nei kitą dieną nei vėliau iš to vyro vadinamo „Paškė“ telefono neatgavo. Nupirkdamas iš vaikų telefoną, jis nesuprato, jog jis iš ko nors pavogtas, manė, kad tai vaikų. Jis žino, jog vaikai telefonus keičia. Jo materialinė padėtis sunki, yra antros grupės invalidas, nes operuota koja su protezu, todėl jis labai sunkiai vaikšto, jo darbingumas tik 35 proc. Pragyvena tik iš gaunamos invalidumo pašalpos.

N. V. K. parodė, kad jis 2014m. spalio 15d., apie 7.15 val. važiuodamas Panevėžio mieste maršrutiniu autobusu , jame paliko rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 3G 8GB“. Telefone buvo įdėta mobiliojo ryšio SIM kortelė „Tele2“, kurios abonentinis Nr(duomenys neskelbtini). Telefonas buvo įdėtas į medžiaginį dėklą. Rankinėje taip pat buvo jo piniginė ir kiti dokumentai, kortelės. Važiuodamas autobusu jis sėdėjo, rankinę buvo pasidėjęs šalia. Autobuse buvo suaugusiųjų ir vaikų. Išlipdamas iš autobuso pamiršo pasiimti savo rankinę. Apie 7.35 val. į jo kitą su mobiliojo ryšio telefoną paskambino žmona ir tuomet jis pamatė, jog neturi su savimi rankinės. Žmona pasakė, kad jai iš jo telefono paskambino vaikas ir pasakė, kad jis ryte autobuse rado vyrišką rankinę, kurioje buvo telefonas, iš kurio jis dabar skambina. Vaikas nurodė kur jis yra ir kur jį rasti. Kol jie ieškojo to vaiko, tai žmona nekartą skambino į prarastą jo telefoną bei rašė SMS, prašydama atsiliepti bei grąžinti daiktus, tačiau niekas neatsiliepė. Jis į pavogtą telefoną skambino apie 20-30 kartų, telefonas buvo išjungtas, vienu metu, apie 11 val. buvo kvietimo signalas, bet jo skambutis buvo atmestas. Minėtu laikotarpiu į vogtą telefoną taip pat rašė 2- 3 SMS trumpąsias žinutes. Kai jau ėjo į minėtą mokyklą ieškoti berniuko, jam paskambino minėtos mokyklos socialinė darbuotoja, kuri pasakė, kad pas kelis šios mokyklos moksleivius yra jo daiktai. Nuvykęs į minėtą mokyklą, socialinės darbuotojos kabinete jis susitiko su berniuku, kurį matė tą rytą autobuse. Berniukas prisistatė esąs A. L.. A. L. paaiškino, kad tai jis ryte autobuse surado ir paėmė jo rankinę bei radęs rankinėje telefoną skambino jo žmonai. Be to, A. L. paaiškino, kad į mokyklą vėlavo, telefono niekur nepaliko, bet nusinešė su savimi į mokyklą. Mokykloje A. L. apie radinį papasakojo minėtiems trims berniukams, kurie paprašė parodyti rankinėje buvusį jo telefoną. Kaip suprato, tie berniukai iš A. L. telefoną atėmė. Kabinete buvę trys berniukai patvirtino, kad jie mokykloje iš A. L. paėmė jo telefoną, tikslu jį parduoti, todėl telefoną nunešė prie naktinės parduotuvės ir pardavė už 65 Lt telefoną kažkokiam vyrui, kuris buvo su lazda ir dirbtine koja. Vaikai jam atidavė 43 Lt 10 ct, kurie jiems liko iš parduoto telefono. Dėl telefono dingimo jam padaryta 356,90 Lt turtinė žala. Žala neatlyginta, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Liudytojas A. L. parodė, kad nurodytu laiku jis autobusu važiavo į mokyklą. Bevažiuojant autobusu, rado laisvą vietą atsisėsti, atsisėdęs pamatė ant šalia esančios sėdynės paliktą vyrišką rankinę. Paėmęs rankinę, ją apžiūrėjo. Rankinėje buvo piniginė su asmens dokumentais, pinigai, fotoaparatas ir telefonas „iPhone 3G“. Iš teisėjo pažymėjimo suprato, kam priklauso rankinė. Rastu telefonu paskambino ir atsiliepusiai moteriai pranešė apie radinį, sutarė susitikti prie Kniaudiškių poliklinikos. Atvažiavęs į mokyklą, savo daiktus ir rastą rankinę paliko mokyklos rūbinėje ir nuėjo į pamoką. Po pirmos pamokos nuėjo pažiūrėti į rūbinę, ar niekas neparašė į telefoną. Telefone rado 2 ar 3 parašytas SMS žinutes. Pasiėmęs telefoną, nuėjo į antrą aukštą, buvo koridoriuje, skaitė rastame telefone buvusią žinutę, kai prie jo priėjo Klaudijus, kuris paklausė, kieno telefonas. Pasisakė, kad telefonas ne jo, tada Klaudijus paprašė duoti tą telefoną. Klaudijui telefono nedavė, o tada Klaudijus išplėšė telefoną ir nubėgo į trečią mokyklos aukštą. Po trečios pamokos nuėjo pas socialinę darbuotoją D. K. ir pasakė, kad iš jo Klaudijus atėmė telefoną, pasipasakojo, kaip tą telefoną rado. Socialinė darbuotoja iškvietė Klaudijų, bet jis jau buvo pardavęs telefoną nepažįstamam vyriškiui.

Liudytoja A. K. parodė, jog nurodytu laiku jai paskambino nepažįstamas vaikas, kuris pasisakė kad autobuse rado jos sutuoktinio V. K. rankinę su daiktais. Ji tam vaikui pasakė, kad rankinėje yra jos sutuoktinio telefonas, sutuoktinis dirba teisme, pažadėjo už radybas atsilyginti. Vėliau su tuo vaiku jai nepavyko susisiekti. Ji rašė žinutes, bet į jas jai neatsakė. Vėliau vyras nuvyko į mokyklą ir ten paaiškėjo, jog jo telefono nebėra, parduotas.

Liudytojas K. J. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, jis su jo mama pažįstami. Spalio mėnesį mokykloje pamatė Artūrą , kurio pavardės nežino ir , kuris maigė telefoną. Priėjęs prie jo pasiteiravo kieno telefonas ir paėmęs iš jo rankų telefoną nusinešė. Pasikvietė draugus A. K. ir Dovydą ir su jais važiavo į miesto centrą parduoti telefono. Važiuojant matė, jog telefone yra gautos žinutės, tačiau jų neskaitė. Telefoną pardavė kaltinamajam, kuris prie baro rūkė . Parduodami telefoną sakė, jog tai jų telefonas, o ne vogtas. Tiksliai neatsimena už kiek pardavė, gal už 65Lt. Pinigus pasidalino. Dalį pinigų išleido, o dalį atidavė socialinei darbuotojai.

Liudytojas A. K. parodė, jog tuo laiku mokykloje susitiko K. J., kuris turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Jis sakė, jog telefoną rado mokykloje. Jis , K. J. ir D. V. tą telefoną pardavė miesto centre vyrui už 65 litus. Dalį gautų pinigų išleido, o likusius atidavė mokyklos socialinei darbuotojai, kai buvo išaiškinta, kad jie telefoną pardavė. Parduodant vyrui telefoną, tas vyras klausė ar jis nevogtas. K. J. užtikrino tą vyrą, jog telefonas nepavogtas . Telefono pardavimas įvyko labai greitai. D. V. prie jų tuo metu nebuvo.

Atlikus analizę informacijos apie buvusius telekomunikacijų įvykius ir dalyvius, telefonas „iPhone3G“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nerastas, asmuo, šį telefoną paėmęs iš R. G., nenustatytas ( b. l. 13- 47 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu , konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių , jog kaltinamasis R. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje, todėl turi būti išteisintas.

Vertinant veiką pagal LR baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį atsako tas , kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Kaltinimas R. G. buvo grindžiamas tuo, jog jis , suprasdamas, kad mobiliojo ryšio telefonas gautas nusikalstamu būdu, nusipirko už 65 litus iš mažamečių A. K., gim. 2002m., ir K. J., gim. 2002m., laikė telefoną su savimi, o vėliau jį pardavė nepažįstamam už du butelius degtinės. LR baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje numatytas nusikaltimas reikalauja nustatyti aiškiai teisės normoje apibrėžtus nusikalstamos veikos požymius: 1) kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra gautas nusikalstamu būdu, 2) kaltininkas, prieš įgydamas , naudodamas ar realizuodamas tokį turtą žino, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis- kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja, realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą , ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti , kad jo įgyjamas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. ( kasacinės nutartys Nr. 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014) Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme kaltinamasis R. G. teigė, jog jis nežinojo, kad mobiliojo ryšio telefonas , kurį jis nusipirko iš vaikų , yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. pavogtas. Jis tik įtarė, jog gali būti gautas nusikalstamu būdu, nes vaikai pardavinėjo už palyginus mažą kainą, tačiau visų aplinkybių nežinojo. Teisme apklausti mažamečiai K. J. ir A. K. teigė, jog jie kaltinamajam telefono įsigijo aplinkybių neaiškino, tik sakė, jog jis nepavogtas. Byloje kitokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis R. G. , nupirkdamas iš K. J. ir A. K. mobiliojo ryšio telefoną , žinojo , jog įsigyja , o po to realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, nėra . Kaip nustatyta , tą 2014m. spalio 15d., mobiliojo ryšio telefoną miesto maršrutiniame autobuse paliko pats nukentėjusysis V. K.. Jį atrado moksleivis, nepilnametis A. L.. Jis apie rastą telefoną informavo nukentėjusiojo žmoną. Kol įvyko susitikimas A. L. su nukentėjusiuoju, iš A. L. rankų telefoną atėmė mažametis K. J., gim., 2002m. Tokie mažamečio K. J. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip atviroji svetimo turto vagystė pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau K. J. veikos padarymo metu neturėjo amžiaus – 14 metų, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė, taigi nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties- subjekto. Kaip matyti iš visų byloje nustatytų aplinkybių , nėra LR BK 189 straipsnyje numatytos veikos ir antro požymio , kad R. G. įsigytas mobiliojo ryšio telefonas , iki patenkant pas jį , buvo gautas nusikalstamu būdu – vagyste. Todėl, nesant abiejų aukščiau išvardintų nusikalstamos veikos požymių , negalima baudžiamoji atsakomybė, todėl kaltinamasis R. G. išteisintinas, nes nepadarė veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso189 straipsnio 3 dalyje . (LR BPK 303str.5 dalis,1p.)

V. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301 – 303 str.,

nusprendžia:

R. G. pagal LR baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes jis nepadarė šios veikos .

V. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Zita Gavėnienė