Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovui P. T., tretiesiems asmenims UAB "Laukininkų valda", AB "Swedbank" ir antstoliui A. S., dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą dėl G. T. priklausiusio turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pasiūlė kreiptis į teismą dėl palikėjo turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, prašė priimti sprendimą už akių.

A. P. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikta, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad G. T. ir P. T., santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) G. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, 1992 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-18181 buvo įgytas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Ieškovė 2019-10-31 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos m. 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina faktą, jog niekas kitas, išskyrus ieškovą, nėra notarui pateikęs pareiškimo dėl mirusiosios G. T. palikimo priėmimo ar pateikęs pareiškimą dėl mirusiosios jo palikimo atsisakymo.

2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259, pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m, gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas.

Pagal tuo metu (turto įgijimo metu) galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai).

Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant turtą, kuris registruotas G. T. vardu, vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Todėl preziumuojama, kad šis turtas – butas, buvo įgytas santuokos metu ir sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl G. T. iki jos mirties priklausė ½ turto dalies.

Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d nutartis, priimtą civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. T. ir atsakovas butą įgijo santuokos metu (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis).

G. T. vardu atidaryta sąskaita Swedbank, AB banke. Asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisidėjo prie sąskaitos atidarymo nepareiškė teisių į ją, todėl laikytina, kad G. T. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninė mirusiosios nuosavybė.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą už ieškinį turi būti sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą turėtų būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas yra 83 m. amžiaus senatvės pensininkas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis taip pat atleistinas teismo iniciatyva.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad - G. T., mirusiai (duomenys neskelbtini) ir P. T., gim. (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise priklausė butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o G. T. dalis minėtame bute sudarė ½ dalis.

Pripažinti, kad G. T. mirusiai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.