Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje K. E. ir VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. E. mirė (duomenys neskelbtini) B. E. nuosavybės teise turėjo - ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pateikto turto bendrasavininkės ir jos mamos R. E. paaiškinimo nustatyta, kad ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Po B. E. mirties (duomenys neskelbtini) už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas mokėjo tik J. M.. Taip pat, nurodė, kad J. M. perėmė palikėjui priklausantį turtą: šeimos nuotraukas, knygas, drabužius, kitus asmeninius daiktus. Kaip nustatyta iš Gyventojų registro pažymos apie asmenį, B. E. turėjo du vaikus: J. M. ir K. E.. K. E. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jo sesuo J. M. po jų tėvo mirties pradėjo valdyti tėvui priklausančią buto dalį, ja naudojosi ir prižiūrėjo. Taip pat, K. E. prašo, kad jų tėvui priklausanti turto dalis nuosavybės teise atitektų pareiškėjai J. M., nes jis jokių pretenzijų neturi. Nors iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublika priėmė palikimą po B. E. mirties, tačiau notarės J. V. raštas dėl informacijos pateikimo ir VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas patvirtina, kad paveldėjimo byla neužbaigta ir paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol niekam nėra išduotas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo B. E. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po tėvo mirties pareiškėja J. M. per CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto su ½ dalimi ūkinio pastato, kadangi toliau šio turto dalimi naudojosi, prižiūrėjo bei mokėjo komunalinius mokesčius.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja J. M. priėmė savo mirusio tėvo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis ar su sąlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo B. E., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. E. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.