- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-330-557-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Rasa Valentinienė, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- V. P., R. S., M. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Rasos Valentinienės ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. P. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 181 str. 1 d. trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Baumė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo 2009-04-30;
R. S. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 181 str. 1 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-05-27 iki 2009-06-04. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., 67 str. 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant 12 MGL, t. y. 1560 litų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti ją per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas M. K. , tačiau nuosprendis dėl jo neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. ir R. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su M. K. , pagrobė automobilį: 2009-04-20 laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val. nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Joniškės g. 21, Klaipėdoje, su savimi turėtu automobilio ,,BMW 740“ raktu su integruotu pultu atrakino automobilio ,,BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo, tokiu būdu jie pagrobė A. K. priklausantį 13 000 Lt vertės automobilį ,,BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kartu su jame buvusiais daiktais: 50 Lt vertės kvepalų buteliuku „Davidoff”, 80 Lt vertės megztiniu, 100 Lt vertės statybiniu fenu, 30 Lt vertės sportiniu įrankiu, 500 Lt vertės automobilio ratu. Viso pagrobė A. K. priklausančio turto už 13760 Lt.
Be to, V. P. ir R. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su M. K. , prievartavo turtą: 2009-04-28 laikotarpiu nuo 16.21 val. iki 17.48 val., 2009-04-29 laikotarpiu nuo 13.12 val. iki 21.49 val., neturėdami teisėto pagrindo, į nukentėjusiojo A. K. mobiliojo ryšio telefoną rašydami trumpąsias žinutes, reikalavo perduoti 1000 eurų (3450 Lt) už jo prieš tai pagrobtą automobilį ,,BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kartu su jame buvusiais daiktais bendros 13760 Lt vertės, sugrąžinimą, grąsindami negrąžinti automobilio, jeigu nebus perduoti reikalaujami 1000 eurų (3450 Lt), tokiu būdu jie savo naudai atvirai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodami psichinę prievartą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo nuosprendį panaikinti ir išteisinti jį pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 181 str. 1 d. paskirtą bausmę sušvelninti. Nurodo, kad už automobilio vagystę yra nuteistas nepagrįstai, nesant jokių jo kaltės įrodymų. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis savo kaltę pagal BK 181 str. 1 d. visiškai pripažino. Todėl ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę švelninanti. Mano, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl vagystės jo atžvilgiu grindė tik prielaidomis, spėliojimais ir abejonėmis, nes įrodymų apie jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. byloje nėra ir negali būti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo nuosprendį pakeisti ir išteisinti jį pagal BK 181 str. 1 d., o dėl automobilio vagystės pagal BK 178 str. 2 d. taikyti BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nurodo, jog teismo nustatytos aplinkybės dėl turto prievartavimo neatitinka faktinių aplinkybių ir visiškai neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad jis stebėjo aplinką ir žinojo, kad V. P. iš A. K. reikalavo pinigų ir kokius reikalavimus kėlė, aktyviai dalyvavo turto prievartavime. Mano, jog vien to, jog buvo netoliese nepakanka, kad būtų pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo. V. K. taip pat buvo nusikaltimo vietoje, tačiau nebuvo teisiamas dėl turto prievartavimo. Taip pat nurodo, kad dėl automobilio vagystės prisipažino pilnai ir davė nuoseklius parodymus. Pažymi, kad apie automobilio vagystę nei V. P. , nei M. K. nepasakojo, o visas automobilio vagystės aplinkybes nuoširdžiai papasakojo teismui, tačiau teismas tokį jo prisipažinimą kažkodėl įvertinimo kritiškai. Pažymi, jog pirmą kartą byla į teismą buvo perduota jį kaltinant tik dėl automobilio vagystės, tačiau jo veika buvo kvalifikuojama kaip padėjėjo, o kai teisme jis nuoširdžiai pripažino savo kaltę, byla buvo grąžinta prokurorui, kad jam būtų pareikštas įtarimas kaip vykdytojui. Tuomet jam dar buvo inkriminuotas ir turto prievartavimas, nors papildomo tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jis prievartavo turtą. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu jis galėjo apkalbėti V. P. ir M. K. , siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Mano, jog objektyviai vertindamas įrodymus, teismas turėjo pripažinti jį kaltu dėl automobilio vagystės, o dėl turto prievartavimo išteisinti, nes šio nusikaltimo jis nepadarė, be to, yra visos sąlygos taikyti BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi su nukentėjusiuoju jis susitaikė.
Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai dėl teismo nešališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims <...>”. Analogiškai nešališkumo principas aiškintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-202/2005.
BPK 58 str. 2 dalyje yra įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant nagrinėjant bylą negali dalyvauti teisėjas, t. y. teisėjo nušalinimo nuo dalyvavimo procese ar pakartotinio bylos nagrinėjimo pagrindai. Viename iš punktų yra nurodyta, jog teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Tai reiškia, kad neleidžiama procese vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų, nurodytų BPK 58 str. 2 d. 2 p., o vėliau tapti bylą kurioje nors teisminėje stadijoje nagrinėjančiu teisėju.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad teisėja Z. Romanovaitė, vykdydama ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas 2009 m. gegužės 19 d. priėmė nutartį, kuria sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą šioje byloje, t. y. leido klausytis nenustatyto asmens naudojamų mobiliojo ryšio telefoninių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais jo perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti nuo 2009-05-19 iki 2009-06-19 (b. l. 184, t. II), o vėliau nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kaip to reikalauja BPK 59 str. 1 d., ir bylą išnagrinėjo. Todėl kolegija šią aplinkybę laiko esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. imdamasis nagrinėti bylą, kurioje prieš tai sankcionavo procesinės prievartos priemonės taikymą, nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistųjų kaltės ir paskirtų bausmių išsprendimo klausimais.
Panaikinant nuosprendį ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti teismui, turi būti sprendžiamas ir kardomųjų priemonių kaltinamiesiems asmenims taikymo klausimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-01 nutartimi tuo metu įtariamajam V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suėmimo terminas buvo tęsiamas, skundžiamu nuosprendžiu teismas kardomąją priemonę suėmimą paskyrė iki nuosprendžio įsiteisėjimo. V. P. kaltinamas dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme. Kaltinamasis anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą, nusikalto neišnykus teistumui, yra jauno amžiaus, nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleistas iš suėmimo jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų šioje byloje nebūtų galima pasiekti. Todėl, vadovaujantis BPK 127 str. 9 d., V. P. suėmimo terminas pratęsiamas dar 3 mėnesiams. Šiam terminui pasibaigus, tolesnio suėmimo pratęsimo klausimą jau spręs teismas, kurio žinioje bus byla.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., 332 str., 127 str. 9 d., teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti kitam to paties teismo teisėjui.
V. P. suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 8 d.