Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagri­nė­jęs civilinę bylą pagal pareiš­kėjos J. K. pareiškimą dėl pripažinimo, kad asmuo neturi teisės paveldėti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja palikimo priėmimo tikslu prašo pripažinti, kad A. B. neturi teisės paveldėti palikėjos O. S. palikimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Pareiškime nurodyta, kad 2009 m. balandžio 30 d. pareiškėjos motina O. S. surašė testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo įrenginius, namų valdos žemės sklypą 0,22 ha ir 3 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kartu su namų apyvokos daiktais paliko A. B.. 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškėjos motina O. S. mirė, t. y. buvo nužudyta. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu dėl O. S. mirties, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 metų. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi A. B. apeliacinį skundą atmetė. Kadangi A. B. tyčia nužudė testamentą surašiusią palikėją O. S., todėl jis neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (b. l. 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš prie pareiškimo pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 m. balandžio 30 d. notariškai patvirtintu testa­men­tu O. S. savo mirties atveju jai priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo įrenginius, namų valdos žemės sklypą 0,22 ha ir 3 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kartu su namų apyvokos daiktais paliko A. B. (b. l. 10).

2011-11-21 O. S. mirė (b. l. 8).

Pareiškėja J. K. yra mirusiosios O. S. dukra (b. l. 9, 13, 14). Pareiškėja 2011-11-25 padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą (b. l. 11, 32, 41).

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. B. pripa­žin­tas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tyčia nužudžius savo šeimos narį – O. S. (b. l. 16-25). Lietuvos apelia­cinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi A. B. apeliacinį skundą atmetė (b. l. 26-31).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad asmenys, kurie tyčia atėmė palikėjui gyvybę, neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendžiu yra nustatytas faktas, jog A. B. tyčia nužudė palikėją O. S., todėl A. B. pripažintinas neturinčiu teisės paveldėti mirusio­sios O. S. turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso ko­dekso (toliau CPK) 579 straipsnyje numatyti paveldėjimo procedūrų taikymo klausimai nepatenka tarp CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatytų neskundžiamų nutarčių, tai vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neturinčiu teisės paveldėti mirusiosios O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skun­džia­­ma atski­ruoju skun­du Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylin­kės teis­mą.