- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 2-1654-922/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01504-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos, Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius
- Kategorijos
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E. P., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims- Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovui ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys- Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. P., turėdamas tikslą kreiptis dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso jam, t.y. E. P., išdavimo E. K. vardu, pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo prašo jį, E. P., laikyti tuo pačiu asmeniu – E. K.. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini)Akmenėje, gyveno, augo ir mokėsi Naujojoje Akmenėje. 1991 m. susiklosčius sudėtingai politinei situacijai išvyko į Vokietiją, nes baiminosi, kad jį gali pašaukti į T. A., kurioje jau buvo tarnavęs. Vokietijoje pabėgėlių priėmimo punkte 1991-06-09 prisistatė E. K. vardu ir pavarde, nes bijojo grąžinimo į tuometinę Tarybų Sąjungą. K. pavardę pasirinko, nes tuo metu buvo vedęs E. K.. Nuo tada visą laiką gyveno Vokietijoje, kur E. K. pavarde jam buvo išduoti dokumentai. Kaip E. K. jam leista nuolat gyventi Vokietijoje. 1994-04-13 jam gimė sūnus L. K., o 2000-02-10 – dukra M.-V. K., kurie taip pat turi leidimą nuolatos gyventi Vokietijoje. Vokietijos pilietybės nėra įgijęs, jis tebėra Lietuvos Respublikos pilietis, tik užsienyje pakeitęs vardą ir pavardę, ir nori, kad taip pat ir Lietuvoje būtų oficialiai pakeistas jo vardas ir pavardė bei išduoti atitinkami asmens tapatybės dokumentai.
Teismo posėdyje pareiškėjas E. P. prašė tenkinti jo pareiškimą.
Suinteresuoti asmenys- Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodoma, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašoma bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje liudytoja A. G. nurodė, kad pareiškėjas yra jos brolis, kuris gimė 1965-08-17 Akmenėje, gyveno, augo ir mokėsi Naujojoje Akmenėje. 1991 m. susiklosčius sudėtingai politinei situacijai išvyko į Vokietiją, nes baiminosi, kad jį gali pašaukti į T. A., ir nuo tada visą laiką gyveno Vokietijoje. Vokietijoje prisistatė E. K., jam leista nuolat gyventi Vokietijoje, susilaukė dviejų vaikų.
Teismo posėdyje liudytoja J. P. nurodė, kad pareiškėjas yra jos sūnus. Paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja A. G..
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. P., pateikė 1996-05-27 jam išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją; 2008-08-28 E. K. išduoto Vokietijos Federacinės Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; išversta Federacinės Žemės sostinės Kylio Civilinės ir viešosios tvarkos tarnybos Imigracijos skyriaus 2015-06-30 pažyma, kurioje nurodoma, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, į Vokietijos Federacinę Respubliką pirmą kartą atvyko 1991-06-09, nuo to laiko nepateikė jokių asmens dokumentų, jo tapatybė nenustatyta, o asmeniniai duomenys gauti pagal asmens pateiktą informaciją. Taigi iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas E. P. vardo ir pavardės Vokietijos Federacinėje Respublikoje joje nustatyta tvarka nekeitė.
CPK 442 str. 1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 442 str. 7 p. numatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 str.) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 str. 2 d.). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.280. 3.281 str., 3.313 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 ir 3 dalyse atitinkamai nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu, o fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką, o taip pat šių asmens duomenų bei tautybės keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 patvirtintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Žin., 2001, Nr. 56-2007; 2008, Nr. 126-4823). Taisyklių 10 punkte įtvirtintas vardo keitimo pagrindas – pareiškėjui leidžiama keisti vardą, jeigu pasirinktas vardas atitinka jo lytį, neprieštarauja gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Taigi, laikantis nurodytų sąlygų, vardas keičiamas vien pagal pareiškėjo pageidavimą.
Pažymėtina, kad teismas asmenų tapatybės nenustatinėja. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas teismui nustatinėti juridinius faktus, kad asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodami liudijimai, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu. Tuo labiau teismas negali spręsti šių klausimų dėl užsienio valstybėje išduoto asmens tapatybės dokumento. Taip pat pažymėtina, jog teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės, t.y. nesukurs teisinių padarinių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis CPK 259-270 ir 442-448 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinę bylą pagal E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.