Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-26 · Administracinė byla Nr. A-143-552-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-26
Bylos Nr.
A-143-552-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Vilniaus
Administracinė byla Nr. A143 – 552/2009Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovų atstovams Birutei Cicilijai Petrauskienei ir Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamam Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, dėl nutarimo bei sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 28-94, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 2S-577; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas), 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Č. J. 2008 m. sausio 22 d. vykusiame teismo posėdyje, teismui išėjus į pasitarimų kambarį, jam grasino. Grįžęs į pataisos namus, parašė pareiškimą pataisos namų direktoriui. Į pareiškimą nebuvo reaguojama. 2008 m. sausio 25 d. dėl jo buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kad jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas teigė, kad ši teisės norma yra blanketinė. Joje nėra nurodyta, kad negalima užeiti pas kitą nuteistąjį ko nors paklausti. Už tai, jog buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą, negali būti baudžiamas. Jis yra baudžiamas už skundų rašymą. Dėl neteisėtų Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos veiksmų, dėl persekiojimo, dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė nervinę įtampą, nepatogumus, diskomfortą, sutriko miegas. Padarytą žalą vertina 10 000 Lt. Be to, Kalėjimų departamento atsakymas yra neteisingas, formalus ir biurokratiškas, todėl turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas ir atsakovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 9 –10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus 2 – ieji pataisos namai nurodė, kad 2008 m. sausio 25 d. apie 23 val. 15 min. Vidaus tyrimų tarnybos vyresnysis inspektorius I. K., vykdydamas savo pareigas, vaikščiojo nuteistųjų gyvenamajame korpuse ir bendravo su nuteistaisiais. Užėjęs į nuteistųjų gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad patalpoje yra pareiškėjas. Pareiškėjui buvo pareikšta pastaba, liepta grįžti į savo būrį, o dėl užfiksuoto pažeidimo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 43-111. 2008 m. sausio 30 d. pareiškėjas buvo pakviestas į Drausminės komisijos posėdį. Posėdžio metu pareiškėjui buvo leista pasiaiškinti dėl tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių, jam išaiškintas pažeidimo pobūdis, pakartotinai paaiškinta nuteistiesiems nustatytos tvarkos bei elgesio taisyklių laikymosi būtinybė. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį įstaigoje, pažeidimo pobūdį bei pasiaiškinimus, nusprendė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Teigė, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame reglamentuota, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnį. Nors pareiškėjas nurodė, jog jam padaryta didelė neturtinė žala, bet jos nedetalizavo, nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, kaip pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai jam sukėlė diskomfortą, nepatogumus, nervinę įtampą ir miego sutrikimus. Pabrėžė, kad pataisos namų administracija veikė tinkamai ir pareiškėjui nepadarė jokios žalos. Paskirta nuobauda yra viena švelniausių, parinkta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 24 – 25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2008 m. sausio 25 d. apie 23 val. 15 min. buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis negyvena. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4 patvirtintoje Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų vidaus tvarkoje (toliau – Tvarka) nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama be atskiro pataisos namų administracijos leidimo, paskyros į darbą ar patvirtinto grafiko lankytis vietose, kuriose jis negyvena ar nedirba. Pareiškėjas šio reikalavimo nevykdė ir tokiu elgesiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Teigė, jog remiantis surinkta nuobaudos skyrimo medžiaga pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ją skiriant buvo atsižvelgta į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, jo sunkumą, pobūdį. Be to, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku, atsakymą pagrindė galiojančiais įstatymais, teisingai nurodė priimto spendimo apskundimo tvarką.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 77 – 80) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, atsižvelgęs į Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Tvarkos nuostatas, padarė išvadą, kad konkrečios nuteistųjų pareigos ir atskiri draudimai yra suformuluoti aiškiai ir suprantamai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad 2008 m. sausio 25 d. apie 23 val. 15 min. buvo (duomenys neskelbtini) patalpoje (t. y. patalpoje, kurioje jis negyvena) be įstaigos administracijos leidimo, bet jis teigia, jog nebuvo supažindintas su Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4, kuriuo buvo patvirtinta Tvarka. Teismas nustatė, jog pareiškėjas su paminėtu įsakymu patvirtinta Tvarka nebuvo supažindintas pasirašytinai, tačiau su šiuo įsakymu nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, buvo supažindinti 2007 m. sausio 17 d. ir 2007 m. vasario 21 d. vykusių susirinkimų metu. Be to, įsakymas buvo iškabintas skelbimų lentoje, t. y. nuteistiesiems prieinamoje vietoje. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1706/2005, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas Tvarkos nuostatas, patvirtintas Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4, žinojo ir privalėjo jas vykdyti, tačiau jis nesilaikė draudimo be atskiro pataisos namų administracijos leidimo lankytis toje vietoje, kur jis negyvena ar nedirba. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktorius pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl 2008 m. sausio 31 d. priimtas nutarimas Nr. 28-94 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo jo panaikinti. Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo 2008 m. vasario 4 d. skundą, tinkamai jį išnagrinėjo ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą atsakymą. Ši institucija nei pareiškėjo persekiojimo, nei nepagrįsto nubaudimo nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo dalis dėl administracinių aktų panaikinimo atmestina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas, be to, spręsdamas bylą, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.246, 6.247, 6.248 straipsniais. Teismas konstatavo, kad nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jam padarytos žalos faktą. Jo nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo yra abstrakčios. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas po paskirtos nuobaudos kreipėsi į gydytojus ar psichologų tarnybą. Atsižvelgiant į tai, skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 82 – 83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis buvo supažindintas su Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas neturėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1706/2005, nes joje pareiškėjas jau buvo baustas už tą patį pažeidimą.

3. Pasirašytinai, kaip reikalauja Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis, su vidaus tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas. Apie draudimą lankytis kitose patalpose jis nieko nežinojo.

4. Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų atstovas patvirtino, kad nuteistieji galėjo (turėjo teisę) susitikti pataisos namų kieme, o už tai nebaudžiama. Vadinasi, Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. 3-4 nevykdomas nuosekliai, jo nuostatos klaidina nuteistuosius.

Atsiliepimas

5. Atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų atstovo teiginys, kad jis dalyvavo nuteistųjų susirinkime, skirtame supažindinti juos su Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4, nepatvirtintas jokiais įrodymais.

6. Buvo suvaržyta jo teisė teikti įrodymus iškviečiant liudytoją V. S., kuriam už analogišką veiką buvo skirtas tik pokalbis, bet ne nuobauda.

7. Paminėtas įsakymas yra blanketinis, nes kitaip jis negalės išeiti į koridorių, prausyklą, tualetą. Nieko konkrečiai ir aiškiai jame nenurodyta.

Atsakovo atstovas ir atsakovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88 – 89) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus 2 – ieji pataisos namai nurodo, kad pareiškėjas nurodė nepagrįstus pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo motyvus. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90 – 91) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiškėjas nurodė nepagrįstus pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo motyvus. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame iš esmės nėra ginčijamas faktinių bylos aplinkybių (fakto) nustatymo klausimas, o yra keliami teisės taikymo klausimai. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (Bausmių vykdymo kodekso 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos neteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Iš bylos matyti, kad Vilniaus 2-ųjų pataisų namų vidaus tvarka (Tvarka) buvo patvirtinta 2007 m. sausio 11 d. (b. l. 21). Joje yra nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama be atskiro namų administracijos leidimo, paskyros į darbą ar patvirtinto grafiko lankytis vietose, kuriose jie negyvena ar nedirba. Kaip jau pažymėta, pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad 2008 m. sausio 25 d. apie 23 val. 15 min. buvo kitoje negu jam gyventi paskirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad taip atsitiko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Todėl nagrinėjamai bylai yra reikšminga išaiškinti minėto nusižengimo subjektyviąją pusę, t.y. išaiškinti, ar pareiškėjas žinojo apie būtinumą laikytis minėto Tvarkoje nustatyto draudimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog aplinkybė, kad informuojant apie tokį draudimą nebuvo laikomasi nuostatos apie supažindinimą pasirašytinai (Bausmių vykdymo kodekso 116 str.), savaime nepanaikina atsakomybės pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, nes ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės subjektyviai minėto nusižengimo pusei nustatyti.

Patikrinusi byloje esančius įrodymus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apie nurodyto draudimo buvimą ir būtinumą jo laikytis pareiškėjui buvo žinoma. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėta Tvarkos nuostata pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta pagrįstai. Tuo pačiu konstatuotina, kad šis pareiškėjo vidaus elgesio taisyklių (bausmės atlikimo nustatyto režimo) pažeidimas teisingai kvalifikuotas kaip Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, įpareigojančio laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, pažeidimas.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos tesimo pateiktais argumentais bei išvadomis dėl pareiškėjo skundžiamo Kalėjimų departamento 2008 m. vasario 21 d. sprendimo pagrįstumo bei dėl CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymo.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai`Anatolijus BaranovasDainius RaižysVaida Urmonaitė - Maculevičienė