- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-46-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- O. O.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Mažrimienė Procesinio sprendimo kategorija 122.4;
NUTARTI S
2007 m. vasario 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės ir Julijos Gražinos Vaitulionienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-16 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos O. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Uniokaitė, A. O. , Z. P. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateikė skundą dėl antstolės L. Uniokaitės veiksmų – prašė pripažinti antstolės L. Uniokaitės 2006-08-04 patvarkymą dėl atsisakymo panaikinti areštą vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/01005 neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti antstolę L. Uniokaitę panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtas antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes išieškojimas pagal antstolės L. Uniokaitės 2006-07-17 patvarkymą nutrauktas, išieškotojai Z. P. per antstolės nustatytą terminą nesikreipus į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Pareiškėjos manymu, nutraukus išieškojimą iš areštuoto turto, areštas turtui privalo būti panaikintas, nes išieškojimo nutraukimo sąvoka apima ir arešto turtui panaikinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-16 nutartimi skundas nebuvo patenkintas. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, panaikinimo nutraukus išieškojimą iš tam tikro turto. Antstolė aprašė ir areštavo skolininko A. O. ir jo sutuoktinės O. O. santuokoje įgytą turtą. Kadangi nebuvo nustatytos turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, antstolė nutraukė išieškojimą iš šio turto, tačiau šiam turtui taikyto arešto nepanaikino, nes vykdomoji byla nėra užbaigta, teismo sprendimas nėra įvykdytas, o laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, turtas areštuotas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995-03-15 nutartį, o antstolis gali panaikinti turto areštą tik tuomet, jei turtas areštuotas paties antstolio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja O. O. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam prašoma panaikinti areštą, buvo areštuotas antstolės, todėl ji turi teisę priimti patvarkymą dėl arešto minėtam butui panaikinimo. Butas įsigytas po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995-03-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, todėl jis areštuotas tik sprendimų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pagrindu. Apeliantė pažymi, kad įstatymas nustato sankciją išieškotojui, nepateikusiam prašymo skolininko daliai bendrojoje nuosavybėje nustatyti, t. y. įtvirtina nuostatą, jog tokio prašymo nepateikimas sąlygoja išieškojimo iš skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nutraukimą, kartu taikant ir apribojimą pakartotinai išieškoti iš šio turto anksčiau nei po vienerių metų. Vadovaujantis įstatymo analogija, teisingumo ir protingumo principais, apeliantės manymu, toks išieškojimo iš skolininko turto nutraukimas sąlygoja ir arešto tam turtui panaikinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318, 338 straipsnių nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje byloje kilęs ginčas yra susijęs su antstolės L. Uniokaitės 2006-08-04 patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti areštą butui nutraukus išieškojimą iš areštuoto buto, išieškotojui nesikreipus į teismą dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), teisėtumu. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininkui A. O. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes skolininko sutuoktinė O. O. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jį įsigijo santuokos su skolininku metu (v. b. l. 1, 6). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis CPK 667 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad nutraukus išieškojimą aprašyto ir areštuoto bendrojo turto arešto panaikinimas nėra numatytas, antstolės L. Uniokaitės 2006-08-04 patvarkymą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti nėra pagrindo.
Sprendžiant byloje kilusį ginčą yra aktualios CPK normos, skirtos arešto panaikinimo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui. Skolininko turtui taikytas areštas panaikinamas nutraukus vykdomąją bylą (CPK 629 str. 2 d.) arba grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 631 str. 4 d.). Bylos medžiaga nenustatyta, kad antstolės L. Uniokaitės žinioje esanti vykdomoji byla Nr. 0109/02/01005 būtų nutraukta (CPK 629 str.) arba vykdomasis dokumentas būtų grąžintas išieškotojui (CPK 631 str.). Dėl šios priežasties įstatyminio pagrindo panaikinti areštą, taikytą skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, nėra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi procesine teise prašyti antstolės nutraukti vykdomąją bylą arba grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.
Pažymėtina, kad antstolės L. Uniokaitės 2006-02-22 patvarkymo (v. b. l. 72) dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo teisėtumas yra abejotinas. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-484/2005).
Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimą iš skirtingo teisinio režimo turto – iš asmeninio vieno iš sutuoktinių turto, o esant poreikiui ir iš jo dalies bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar iš bendro abiejų sutuoktinių turto, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.
Tuo atveju, kai išieškojimas vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d., 3.112 str. 1 d.), skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 str.) atlikti nereikia. Jeigu išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas išieškant iš jo asmeninio turto, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, antstolė būtų nustačiusi prievolės teisinę prigimtį ir būtų aiškinusis, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328, 338 str.), kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.