- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1-938-506/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01858-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja L.Tarčevskaja, sekretoriaujant J.Savickaitei, dalyvaujant prokurorui L.Kuprusevičienei, advokatui J.Leikauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1962-10-18, Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teista: 1997-06-03 pagal LR BK 232¹ str. 1 d.-laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2000-06-26 pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d.- laisvės atėmimu 6 mėn.; 2005-12-02 pagal LR BK 259 str. 1 d.-laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2006-06-30 pagal LR BK 259 str. 1 d.-laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2007-05-28 pagal LR BK 260 str. 1 d.; laisvės atėmimu 3 m. , subendrinus bausmes galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmė atlikta); 2011-08-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. – trims mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 40 valandų per mėnesį (duomenų apie bausmės atlikimą nėra), kaltinama pagal LR BK 300 str. 1 d. ir pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 259 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. kaltinama pagal LR BK 300 str. 1 d. tuo, kad ji pagamino netikrą dokumentą bei žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir realizavo.
Kaltinime nurodoma, kad ji, turėdama tikslą pagaminti netikrą dokumentą, 2011 m. lapkričio 1 d., apie 14,30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame čigonų tabore, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip dešimt vienetų netikrų receptų blankų su neegzistuojančių gydytojų antspaudais bei nuo 2011-11-01 14,30 val. iki 2011-11-02 15,00 Rodūnės kelias 28-103, Vilniuje, padarydama keturių receptų blankuose rankraštinius įrašus: „2011-10-24 L. R.“, „2011-10-28 R. P., „2011-10- M. B.“, 2011-10- R. K.“ (pagal 2012-06-05 specialisto išvadą Nr. 11-926(12)), tai yra įrašydama datas ir tariamų ligonių pavardes, pagamino keturis netikrus dokumentus, kuriuos laikė ir gabeno Vilniaus gatvėmis iki kol vieną receptą, 2011-11-02, apie 15. 00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje realizavo M. B., kuris minėtu adresu esančioje vaistinėje receptą panaudojo ir neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą clonazepamą;
D. M., be to, kaltinama pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 259 str. 1 d. tuo, kad ji bendrininkaujant padėjo neteisėtai įgyti prichotropinę medžiagą be tikslo ją platinti.
Kaltinimė nurodoma, kad ji, bendrininkaujant su M. B., turėdama tikslą padėti pastarajam neteisėtai įgyti psichotropinę medžiagą, 2011-11-01, apie 14.30 val., Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje esančiame čigonų tabore iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip dešimt vienetų netikrų receptų blankų su ligoninių ir neegzistuojančių gydytojų antspaudais, į kuriuos įrašydama datas ir tariamų ligonių pavardes, pagamino keturis netikrus dokumentus tikslu padėti M. B. padaryti nusikalstamą veiką - neteisėtai įgyti psichotropinę medžiagą-clonazepamą, kurią, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, panaudojus žinomai netikrą dokumentą, M. B. neteisėtai įgijo 2011-11-02, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje vaistinėje.
Byloje yra duomenų, kad D. M., galimai, klastojo vaistų receptų blankus ir, kad pagal vieną iš tokių suklastotų receptų M. B. galimai 2011-11-02 dienos metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančioje vaistinėje įsigijo psichotropinę medžiagą – klonazepamą.
Tokie duomenys, tai pačios kaltinamosios D. M. parodymai ir liudytojų policijos pareigūnų D. M.-Ž. ir A. Č. parodymai bei rašytiniai įrodymai.
Tačiau, kaltinamosios parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, o policijos pareigūnų – ne konkretūs, todėl šie įrodymai yra nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.
Kaltinamoji D. M. teisme pakeitė parodymus, tačiau pripažino, kad kažkiomis aplinkybėmis, kurių dabar nebeprisimena, ji įsigijo tuščių receptų blankų ir į vieną ar kelis iš jų įrašė duomenis, leidžiančius vaistinėje įsigyti psichotropinio vaisto clonazepam ir vieną tokį receptą, kuriame užrašė M. B. pavardę, ji davė M. B., o šis vaistinėje nusipirko vaisto „Clonazepam“.
Pažymėtina, kad kaltinamosios parodymų turiniui neabejotinai turi įtakos ta aplinkybė, kad ji ir M. B. susiję artimais giminystės ryšiais (motina ir sūnus), todėl teismui įtikinamas yra kaltinamosios aiškinimas teisme, kad ji, nors iš esmės prisipažino klastojusi receptus, vis dėlto, apsiėmė kaltę už sūnų, nes tais receptais disponavo ne ji, o sūnus.
Liudytojai – policijos patruliai D. M.-Ž. ir A. Č. teisme paliudijo, kad Tilto gatvėje pastebėjo D. M. ir dar du vyrus, kuomet D. M. gatvėje kažką rašė į kažkokį lapelį, netrukus lapelį padavė vienam iš kartu buvusių vyriškių, o šis, nuėjęs į vaistinę kažką nusipirko. Sulaikius D. M. pas ją buvo rasta vaistų receptų.
Liudytojos – vaistininkės J. D. parodymai nėra informatyvus, nes ji tepatvirtino faktą, kad galimai 2011-11-02 (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančioje vaistinėje ji pagal receptą pardavė vaistus „Clonazepam“.
M. B. parodymų nėra galimybės patikrinti teisiamajame posėdyje, nes jis yra miręs (b.l.152). Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. B. buvo apklaustas įtariamuoju, o ne liudytoju, tai yra pagal savo procesinę padėtį jis neturėjo pareigos duoti teisingus parodymus, o dėl artimo giminystės ryšio su D. M. (sūnus) turėjo teisę jų išvis neduoti, todėl jo parodymai, duoti apklausiant įtariamuoju nėra patikimas įrodymas.
Byloje taip pat yra rašytinių duomenų, kurie gali patvirtinti receptų klastojimo faktą, juos klastotojusį asmenį, klastojimo mąstą, būdą ir kitas reikšmingas kaltinimui pagrįsti aplinkybes, tačiau šie duomenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti taip, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas ir dėl to įrodymais nepripažintini. Šie rašytiniai duomenys byloje egzistuoja ir prokuroro pateikiami kaip kaltinimą grindžiantys duomenys, nors jie neatitinka jų naudojimo kaip įrodymų leistinumo principų.
LR BPK 20 straipsnyje reglamentuojama, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka – tik teisėtai gauti duomenys.
Teisėti daiktų ar dokumentų gavimo būdai – tai yra atliekant tyrimo veiksmus ir taikant procesinės prievatos priemones (savanoriškai pateikiant ar išreikalaujant) gauti daiktai ar dokumentai laikantis procesinės jų forminimo tvarkos, protokoluojamo veiksmo atlikimo tvarkos, nepažeidžiant asmenų teisių ir laisvių.
Byloje yra liudytojos – policijos pareigūnės D. M.-Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame rašoma, kad, gatvėje sulaikius D. M. ir M. B., pas D. B. buvo „rasta“ ir prie tarnybinio pranešimo „pridedama“ iš viso aštuoni vaistų receptai, taip pat užrašų knygelė ir rašiklis, o pas M. B. – dvi dėžutės po 30 vnt. tablečių „Clonazepam TC 2 mg“ ( b.l. 16).
Liudytojos D. M.-Ž. dispozicijoje atsiradę receptai vaistams ir vaistai „Clonazepam TC 2 mg“ ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo gauti ir vėliau tirti ne įstatymų nustatyta tvarka. Šie daiktai byloje atsirado ne tyrimo veiksmų atlikimo metu ir ne procesinių prievartos priemonių atlikimo metu, nes nei D. M., nei M. B. nebuvo sulaikyti, nebuvo atlikta nei jų asmens apžiūra ar krata, nei receptų ir vaistų poėmis, nei procesiškai įformintas savanoriškas receptų ar vaistų atidavimas, kaip to reikalaukama LR BPK 97-98 str., nei buvo surašytas liudytojos D. M.-Ž. dispozicijoje buvusių daiktų atidavimo protokolas ikiteisminį tyrimą pradėjusiam pareigūnui.
Byloje yra receptų apžiūros protokolas ( b.l. 17-19), kur fiksuojama, kad tai pas D. M. „rasti“ ( o ne pareigūnės D. M.-Ž. tyrėjui perduoti) receptai. Protokole aprašyti iš viso devyni receptai, nors, kaip seka iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, pas kaltinamąją buvo „rasti“ tik aštuoni receptai. Prie apžiūros protokolo pridedamos aštuonių receptų nuotraukos.
LR BPK 92 str. 3 d. sakoma, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, tačiau apžiūros metu aprašyti receptai nebuvo nei prijungti prie bylos medžiagos, nei pateikti teismui kartu su byla. Byloje jų išvis nėra.
Byloje yra įsiūtas vokas (b.l. 40), kuriame yra dvi „Clonazepam“ vaisto pakuotės, tačiau šių pakuočių atsiradimas byloje nėra niekaip procesiškai įformintas. Nėra nei šių pakuočių poėmio protokolo, nei jų apžiūros, kaip reikšmingų tyrimui daiktų, protokolo.
Kartu su byla į teismą asiųstas dar vienas vokas, kuriame yra užrašų knygelė ir tušinukas, nors apie tai, kad šie daiktai yra siunčiami kartu su bylos medžiaga, byloje neužsimenama (b.l. 164). Beje, nei vokas, nei rašiklis nėra nei paimti, nei apžiūrėti įstatymo nustatyta tvarka, nei prijungti prie bylos medžiagos.
Ikiteisminio tyrimo metu specialistų buvo tirtos dvi byloje esančios vaistų „Clonazepam“ pakuotės ir šeši vaistų receptai. Šie daiktai ir dokumentai, kaip minėta, neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, nes vaistų pakuočių atsiradimas nėra procesiškai įformintas, o aštuonių (devynių) vaistų receptų originalų byloje išvis nėra, tai yra byloje nėra inkriminuojamo nusikaltimo dalyko.
Jei daiktas ar dokumentas neatitinka jam keliamų leistinumo reikalavimų, tai ir šių objektų specialistų tyrimai negali būti pripažintini įrodymais.
Vis dėlto aptartinas rašysenos specialisto tyrimas ir išvada.
2012-03-27 tyrėja A. A. surašė „Užduotį“ atlikti papildomą rašysenos tyrimą ( b.l. 42) ir pateikė LTEC specialistui šešis receptus ir rašiklį (kaip minėta, rašiklio procesinio įforminimo byloje nėra) bei uždavė klausimą: „Ar visi pateiktuose šešiuose receptuose ranka rašyti įrašai yra parašyti įtariamosios D. M., jei ne visi, tai kurie įrašai rašyti D. M., o kurie kito asmens?“.
Byloje nėra jokių duomenų nei apie tai, kad ikiteisminiame tyrime ankčiau jau buvo atliktas kažkoks pirminis receptų tyrimas, nei apie tai, kokie (kurie) receptai buvo tiriami, pagaliau, ir papildomam tyrimui pateikti receptai niekaip neidentifikuoti. Rašysenos specialistui užduotas klausimas yra akivaizdžiai menantis atsakymą, todėl jis iš esmės yra ydingas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rašysenos specialistas, atsakydamas į užduotą klausimą dėl „visų“ rankraštinių įrašų kiekviename recepte, davė išvadą, kad keturiuose iš tirtų šešių receptų rankraštinius įrašus (visus) parašė D. M., tačiau kaltinimas D. M. reiškiamas ne dėl visų rankraštinių įrašų keturiuose receptuose padarymo, o tik dėl datos ir pavardės įrašymo juose. Duomenų apie tai, ar likusiuose dviejuose receptuose yra D. M. ranka rašytų įrašų (ne visų) nėra, nes specialistui nebuvo užduotas toks klausimas.
Teismo vertinimui turi būti pateikti visi – tiek kaltinantys, ties teisinantys ir, be to, įstatytmų nustatyta tvarka gauti ir procesiškai įforminti duomenys, todėl byla perduotina prokurorui tyrimui papildyti.
Be to, D. M. reiškiamo kaltinimo formuluotė yra nelogiška ir prieštaraujanti tiems duomenims, kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Tai suvaržo įstatymo garantuotą kaltinamosios procesinę teisę kvalifikuotai gintis bei kliudo teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir ptiimti teisingą nuosprendį. Pagal LR BPK 369 str. 3 d. tokie pažeidimai pripažįstami esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais.
D. M. kaltinama netikro dokumento pagaminimu, žinomai netikro dokumento laikymu, gabenimu ir realizavimu, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme nurodoma, kad ji pagamino, laikė ir gabeno ne vieną, o iš viso keturis netikrus dokumentus, iš kurių vieną tokį dokumentą realizavo M. B..
Taigi D. M. faktinio sulaikymo gatvėje metu pas ją, tarp visų receptų, galėjo būti rasti tik trys, o ne keturi suklastoti receptai, nes vieną iš jų kaltinamoji perdavė M. B., o pastarasis jį, galimai, panaudojo ir paliko vaistinėje. Kaip minėta, vaistinėje paliktas receptas net nebuvo ieškomas ir tiriamas, nors kaltinime konstatuojama, kad jis buvęs suklastotas, nurodomas klastojimo būdas konkrečiai nurodant, kokius duomenis į receptą įrašė D. M.. Ištyrus šešis iš aštuonių (devynių) receptus, rastus pas D. M., buvo gauta išvada, kad keturiuose iš jų visus rankraštinius įrašus padarė D. M., kas reikštų, kad M. B. vaistinėje galimai panaudotas receptas buvo penktasis. Beje, teisme liudijusi vaistininkė J. D. parodė, kad receptai psichotropiniams vaistams įsigyti vaistinėse saugomi ilgą laiką ir toks receptas, galimai, iki šiol yra saugomas.
Kaltinime taip pat nurodoma, kad D. M. įgijo ne mažiau kaip 10 vnt. netikrų receptų blankų, nors patys balnkai nebuvo tiriami ir jokių duomenų apie jų tikrumą ar netikrumą byloje nėra. Tikėtina, kad prokuroras netikru blanku pripažįsta tai, kad ant jų buvo uždėti ligoninių ir neegzistuojančių gydytojų spaudai. Tad tirtina ir vertintina, ar gydymo įstaigų ir neegzistuojančių gydytojų spaudai buvo uždėti ant tikrų receptų blankų, ar ant netikrų ir tik po to atitinkamai reikšti kaltinimą dėl rankraštinių įrašų padarymo ant netikrų blankų, ar ant jau kažkieno kito anksčiau suklastotų tikrų blankų. Išsiaiškinus receptų blankų tikrumo ar netikrumo aplinkybes bei blanko, kaip sąvokos, esmę, tik po to prokurorui galima gristi kaltinimą, o teismui vertinti, ar D. M. veika pasireiškė tikro dokumento (blanko) intelektualiu suklastojimu, ar pagaminimu, ar netikro dokumento pagaminimu.
LR BPK 254 str. 3 d. numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 254 str. 3 d.
nutarė:
baudžiamąją bylą, kurioje D. M. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 6 d. ir 259 str. 1 d. bei LR BK 300 str. 1 d. padarymu perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Nustatyti trijų mėnesių ikiteisminio tyrimo papildymo terminą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.