Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. 4500 Lt (1303 Eur) bauda su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2014-07-10 8.35 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas 0,54 promilių neblaivumo laipsnis, kai Pažeidėjui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130² str. tvirtindamas, jog pažeidimo nepadarė, apylinkės teismas buvo šališkas ir nepagrįstai vadovavosi pareigūno M. P., kuris padarė eilę pažeidimų, paaiškinimu. Tačiau, apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamą nutarimą bei apeliacinį skundą daro išvadą, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei paskyrus tinkamai individualizuotą nuobaudą.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažeidėjas padarė ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, kadangi byloje išties yra pakankamai įrodymų, kad Pažeidėjas 2014-07-10 8.35 val. administracinio teisės pažeidimo protokole numatytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „VW Golf“ būdamas lengvo girtumo laipsnio, o taip pat būdamas baustas administracine tvarka už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 0087 matyti, kad 2014-07-10 8.50 val. Pažeidėjui buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas (3 b. l.). Šiame asmens blaivumo teste užfiksuoti duomenys yra nurodyti ir 2014-07-10 pareigūno M. P. tarnybiniame pranešime, kad įvykio dieną Pažeidėjas, nustačius jo neblaivumą, siūlė susitarti bei policijos pareigūno automobilyje padėjo 100 litų kupiūrą (5 b. l.). Analogiškas aplinkybes M. P. parodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, t. y. kad įvykio dieną stabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jo vairuotojui, t. y. Pažeidėjui, buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas (26, 85 b. l.). Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, kad 2014-11-26 Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas įvykio metu naudoto alkotesterio patikros sertifikatas bei šio prietaiso atlikti matavimai, iš kurių matyti, jog 2014-07-10 teste Nr. 0087 fiksuotas 0,54 promilių neblaivumas (88, 89 – 90 b. l.). Itin reikšminga ir tai, kad pareigūnas M. P. padarė pažeidimo nustatymo ir fiksavimo aplinkybių garso įrašą, kuriame užfiksuoti duomenys visiškai sutampa su pirmiau aptartais duomenimis ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų visumą, leidžiančią neginčijamai tvirtinti, kad Pažeidėjas įvykio metu išties buvo neblaivus.

Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pareigūnas M. P. buvo suinteresuotas pakenkti Pažeidėjui ir tyčia meluoja. Matyti, jog Pažeidėjas nei įvykio vietoje, nei policijos komisariate, kur jam buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepareiškė jokių pretenzijų dėl galimo pareigūno M. P. šališkumo bei neišsakė jokių pretenzijų, susijusių su pareigūno neobjektyvumu. Be to, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pareigūno M. P. šališkumu Pažeidėjas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, o tokių aplinkybių nenustatė ir Pažeidėjo apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Vien Pažeidėjo nurodomos aplinkybės apie galimai tarp jo ir pareigūno M. P. tėvo susiklosčiusius konfliktiškus santykius nesant jokių objektyvių duomenų savaime negali būti pagrindu pareigūno šališkumui konstatuoti. Be to, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog šis pareigūnas, įvykio metu sustabdęs Pažeidėjo vairuotą automobilį ir bandydamas išsiaiškinti, ar nėra daromas pažeidimas, elgėsi mandagiai bei kultūringai, jokiais žodžiais ar posakiais neprovokavo Pažeidėjo. Tokią išvadą patvirtina ir Paties pažeidėjo elgesys bei pasisakymai, girdimi iš byloje esančio garso įrašo – Pažeidėjas taip pat elgėsi mandagiai, nevartojo jokių necenzūrinių ar kitokių įžeidžiančių žodžių, nesipriešino policijos pareigūnui bei iš esmės vykdė visus policijos pareigūno nurodytus reikalavimus. Iš pastarojo garso įrašo girdėti ir tai, kad Pažeidėjas, patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, sutiko ir pats pasirašė pareigūno pateiktuose dokumentuose. Taigi per visą administracinio teisės pažeidimo nustatymo, tyrimo bei fiksavimo laiką Pažeidėjas jokių pretenzijų dėl šališkumo ar neobjektyvumo pareigūnui nenurodė ir neišsakė. Itin reikšminga ir tai, jog dėl pateikto Pažeidėjo skundo Utenos apskrities vyriausiojo policijos Komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas D. M. aiškinosi įvykio aplinkybes bei pareigūno M. P. veiksmus įvykio metu, tačiau nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą (149 – 153 b. l.). Ši aplinkybė kartu paneigia ir Pažeidėjo argumentą, jog priimant skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nebuvo pakankamai tirtos aplinkybės, susijusios su pareigūno M. P. atliktų ir Pažeidėjo skundžiamų veiksmų tyrimu. Tai, apygardos teismo vertinimu, leidžia neabejotinai tvirtinti, kad byloje išties nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti įvykį tyrusio bei fiksavusio pareigūno objektyvumu ir tuo pagrindu netikėti jo duotais parodymais apie įvykį.

Taip pat atmetami ir Pažeidėjo argumentai, jog alkotesterio rezultatų šaknelė, t. y. atspausdinti asmens blaivumo testo duomenys, yra suklastoti, kadangi yra ne jo. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, susiję su įvykio metu naudotu alkotesteriu („Lion alcolmeter 500“ Nr. 19183) bei jo užfiksuotais duomenimis (2014-07-10 8.50 val. nustatytas 0,54 promilės neblaivumas), visiškai sutampa su kita bylos medžiaga – būtent šis alkotesteris ir jo duomenys yra nurodyti asmens blaivumo teste Nr. 0087 bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Be to, iš byloje esančio garso įrašo girdėti, jog įvykio metu buvo iškilusių techninių kliūčių, dėl kurių tą pačią akimirką nebuvo galima atspausdinti alkotesterio rodmenų šaknelės, tačiau vėliau šis dokumentas buvo atspausdintas. Reikšminga ir tai, kad iš šio garso įrašo girdėti, kaip buvo tikrinamas Pažeidėjo neblaivumas ir kaip jis pats reagavo į atlikto neblaivumo testo duomenis. Pabrėžtina, jog policijos pareigūnas iškart nurodė, jog Pažeidėjui nustatytas 0,54 promilių neblaivumas, o šią informaciją jis nurodė ir vėliau atvykusiems savo kolegoms. Įvykį fiksavęs pareigūnas Pažeidėjui nurodė ir tai, kad alkotesteris negali rodyti ankstesnio tikrinimo rezultatų, t. y. rodyti kito asmens duomenų. Be to, byloje yra pateikti įvykio metu naudoto alkotesterio patikros sertifikatas bei šio prietaiso atliktų matavimų sąrašas, iš kurių matyti, jog 2014-07-10 teste Nr. 0087 fiksuotas 0,54 promilių neblaivumas (88, 89 – 90 b. l.). Tokiu būdu nekyla jokių pagrįstų abejonių, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantis asmens neblaivumo testas Nr. 0087 yra suklastotas ar jame užfiksuoti ne Pažeidėjo duomenys.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog Pažeidėjo dėstomos aplinkybės apie tai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, nedaro įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Sutiktina su Pažeidėjo argumentais, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę savo iniciatyva pasitikrinti blaivumą nuvykęs į gydymo įstaigą (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 27 p.). Tačiau šiuo atveju bylos duomenys rodo, jog Pažeidėjui, nustačius 0,54 promilių neblaivumą, jis elgėsi neteisėtai, t. y. bandė papirkti policijos pareigūną siūlydamas pinigų už tai, kad šis nefiksuotų jo padaryto pažeidimo. Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kaip Pažeidėjas ne kartą įvykį fiksavusiam pareigūnui siūlė tartis. Tai, kad Pažeidėjas įvykio metu išties siūlė kyšį policijos pareigūnui, šiuo metu jau yra nustatyta apkaltinamuoju 2014-09-10 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs (LITEKO sistemos duomenys). Be to, reikšminga ir ta aplinkybė, jog nustačius 0,54 promilių neblaivumą Pažeidėjas iškart nenurodė norintis kreiptis į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo. Tokį reikalavimą jis pradėjo reikšti tik tuo metu, kai policijos pareigūnas nesutiko su papirkimu ir fiksavo pažeidimą. Tai leidžia pagrįstai matyti, kad pats Pažeidėjas suvokė egzistuojantį pažeidimą ir siekė išvengti atsakomybės už jį. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas į policijos komisariatą buvo pristatytas tik administraciniam protokolui surašyti, dėl ko galima pagrįstai spręsti, kad 2014-07-10 9.40 val. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinė teisena įvykio dieną buvo baigta. Vėliau, t. y. 2014-07-10 10 val., Pažeidėjas jau buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka dėl galimai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (23 b. l.), ką lėmė būtent paties Pažeidėjo sąmoningi ir neteisėti veiksmai siūlant kyšį administracinį teisės pažeidimą fiksavusiam pareigūnui. Taigi vėlesnes teisines procedūras su juo lėmė paties Pažeidėjo pasirinktas elgesio variantas.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką itin didelę reikšmę turi pirminiai asmens blaivumo testo duomenys, kurie esant kitoms tarpusavyje sutampančioms aplinkybėms, yra vienas iš pagrindinių įrodymų sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviems. Taigi aplinkybė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas nebuvo nuvykęs į gydymo įstaigą asmens blaivumo nustatymui, neturi esminės reikšmės sprendžiant Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.