Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini, vedęs, pensininkas, teistas:

1) 2018 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 280 straipsnio 7 dalį, paskirta 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, nustatant įpareigojimą sumokėti baudą iki 2019 m. kovo 8 d.,

2) 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirtoji bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, nustatant įpareigojimą sumokėti baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2019 m. spalio 12 d. apie 22.38 val. būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini, konflikto su savo šeimos nariu dukra S. Š. metu panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – suduodamas nemažiau du smūgius rankos kumščiu į veido sritį, po to nukentėjusiajai bandant pabėgti, sugriebdamas iš nugaros pusės už pečių ir partempdamas į koridorių tęsdamas savo nusikalstamą veiką koridoriuje įspirdamas koja ar suduodamas rankos kumščiu per kojas, nuo ko pastaroji suklupo ant kelių, po to jai atsistojus, suduodamas vieną smūgį į veido sritį, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, odos įdrėskimus dešiniame dilbyje, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų bei specialisto išvados, fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios S. Š. atžvilgiu faktą bei aplinkybes patvirtina taip pat nukentėjusiosios S. Š. parodymai, liudytojos T. L. parodymai, 2019 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nenustatyta. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios S. Š. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamų veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – sudavė smūgius moteriai į gyvybiškai pavojingą organą – galvą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja T. L. duodamos parodymus pažymėjo, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau pats kaltinamasis šios aplinkybės nepripažino, nurodydamas, jog alkoholį vartojo tik po įvykio. Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos darymo metu buvo neblaivus ir kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Visi aukščiau nurodyti įrodymai atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. 2019 m. spalio 12 d. apie 22.38 val. būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini, konflikto su savo šeimos nariu dukra S. Š. metu panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – suduodamas nemažiau du smūgius rankos kumščiu į veido sritį, po to nukentėjusiajai bandant pabėgti, sugriebdamas iš nugaros pusės už pečių ir partempdamas į koridorių tęsdamas savo nusikalstamą veiką koridoriuje įspirdamas su koja ar suduodamas rankos kumščiu per kojas, nuo ko pastaroji suklupo ant kelių, po to jai atsistojus, suduodamas vieną smūgį į veido sritį, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, odos įdrėskimus dešiniame dilbyje, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamojo S. P. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios S. Š. atžvilgiu požymiai. Dukra neabejotinai atitinka BK 248 straipsnyje įtvirtintą „šeimos nario“ sąvoką, todėl konstatuojama, kad kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. R. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Veikos didesnį pavojingumą rodo tai, kad veika padaryta mažametės anūkės akivaizdoje. Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios ir nukentėjusioji jam atleido.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra du kartus teistas iš kurių vieną kartą už analogiškos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (už smurtavimą prieš kitą savo dukterį), teistumai neišnykę. Naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos baudos bausmės. 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, nustatant įpareigojimą sumokėti baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis atliko laisvės apribojimo bausmę, tačiau iš paskirtos 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudos yra sumokėjęs tik nedidelę dalį – 165 Eur. Atitinkamai, yra pagrindas padarytą nusikalstamą veiką vertinti ne kaip atsitiktinę, o kaip nusikalstamo elgesio tendencingumą, kartojimąsi.

Kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau nuo baudos, paskirtos už paskutinį administracinį nusižengimą, sumokėjimo jau yra praėję daugiau nei vieneri metai (b. l. 145-147). Teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. E. R. Priklausomybės ligų centre nėra registruotas (b. l. 171), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 168).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, t. y. švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, bausmė nepasieks savo tikslų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad kaltinamajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju jau buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose. E. R. šią bausmę atliko, viešuosius darbus išdirbo, tačiau bausmės atlikimas nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis išvadų nepadarė ir savo antivisuomeninių nuostatų bei elgesio nepakeitė. Priešingai, namiškiai ir toliau gyveno bijodami neprognozuojamo kaltinamojo elgesio, o dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs baudos, jis padarė naują analogišką nusikaltimą, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą savo dukrą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu įstatymas nenumato galimybės atidėti arešto bausmės vykdymo, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kaltinamajam yra palankesnis laisvės atėmimo bausmės, t. y. griežčiausios iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, skyrimas. Teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama 1/3 ir paskiriama sumažinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis šiuo metu yra išsikraustęs iš šeimos buto, kuriame gyvena ir nukentėjusioji su savo šeima, t. y. matyti, kad jis tinkamai vykdo jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau, nei šimto metrų atstumu. Šiuo metu kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį ir pripažįsta būtinybę pagyventi atskirai nuo savo šeimos narių, o taip pat nukentėjusiosios. Tai leidžia spręsti apie kaltinamojo sąmoningą norą bei pastangas iš esmės keisti savo elgesį su artimaisiais ir aiškų savo veiksmų netinkamumo pripažinimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus E. R. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į numatomą skirti artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminą, į tai, kad kaltinamajam laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, į tai, kad kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatytinas minimalus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Nustačius, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, 72¹ straipsnis). Kaltinamasis įpareigotinas 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. Š. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu. E. R. įpareigotinas gyventi ne (duomenys neskelbtini, o apsigyventi kitoje vietoje, be to, iki nurodyto termino pabaigos kaltinamajam draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją S. Š.. Nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, kadangi nukentėjusioji iki šiol jaučia baimę dėl tėvo prieš ją panaudoto smurto, ji jaučiasi nesaugi ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu jų su tėvu gyvenimas viename bute yra neįmanomas. Pažymėtina ir tai, jog pats kaltinamasis pripažino, kad jam yra būtina pagyventi skyrium nuo šeimos. Jis nurodė, kad ketina artimiausiu metu išsinuomoti kambarį.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Minėta, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, nustatant įpareigojimą sumokėti baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis atliko laisvės apribojimo bausmę, tačiau iš paskirtos 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudos yra sumokėjęs tik dalį – 165 Eur (VMI duomenimis, 2019 m. liepos 5 d. sumokėta 125 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. sumokėta 40 Eur). Likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL ir 35 Eur (1635 Eur). Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės neatlikta dalimi.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.

Bylos duomenimis, E. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 13 d. 03.15 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 15.24 val. (b. l. 155), tad šis laikas, t. y. dvi paros, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. sausio 14 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. Š. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant E. R. gyventi ne (duomenys neskelbtini, o apsigyventi kitoje vietoje, bei nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja S. Š. (b. l. 135-136), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, naikintina.

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 127-129), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai su vatos tamponais, 2019 m. spalio 28 d. priduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Baudžiamojoje byloje esantis CD su vaizdo ir garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus saugotinas kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėta dalimi, t. y. 32 MGL ir 35 Eur (1635 Eur), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant nesumokėtos baudos dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Į paskirtą bausmę įskaityti E. R. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 13 d. 03.15 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 15.24 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 26 MGL (1300 Eur).

Įpareigoti E. R. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti E. R., kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, 72² skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- įpareigojimą 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. Š. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, įpareigojant E. R. gyventi ne (duomenys neskelbtini, o apsigyventi kitoje vietoje, bei nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja S. Š.;

- įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant E. R. gyventi ne (duomenys neskelbtini, o apsigyventi kitoje vietoje, bei nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja S. Š., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus su vatos tamponais, 2019 m. spalio 28 d. priduotus saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Baudžiamojoje byloje esantį CD su vaizdo ir garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.