Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-1351-538/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2-1351-538/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapsch TrafficCom Lietuva“
Atsakovas
viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1351-538/2019 Teisminio proceso Nr.2-57-3-00430-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapsch TrafficCom Lietuva“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų sprendimų viešajame pirkime panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu įgaliotosios organizacijos sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos; pripažinti neteisėtu atsakovių sprendimą vienu bendru pirkimu pirkti skirtingus Pirkimo objektus - darbus ir paslaugas - neišskaidant jų kokybiniu ir kiekybiniu aspektais į atskirus paslaugų ir atskirų darbų pirkimus; priteisti iš atsakovių šioje byloje ieškovės UAB „Kapsch TrafficCom Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau - Įgaliotoji organizacija) pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau - Perkančioji organizacija; Įgaliotoji organizacija ir Perkančioji organizacija - Atsakovai) pavedimą supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo (duomenys neskelbtini) esančios eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimo, naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimo ir priežiūros, taip pat susijusių susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kapitalinio remonto rangos darbų pirkimą Nr. 449337 (toliau - Pirkimas). Pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, Pirkimas yra neskaidomas į dalis, tačiau Pirkimo objektą sudaro 4 atskirų kelio ruožų kapitalinio remonto rangos darbai bei programinės įrangos sukūrimo ir įdiegimo bei priežiūros paslaugos, kurios yra prijungtos prie vieno iš darbų etapų. Pati Įgaliotoji organizacija Pirkimo dokumentuose nepateikė argumentų, kodėl sujungė savo esme atskirus objektus į vieną Pirkimą. Tik 2019-08-29 atsakymu (toliau - Atsakymas), Įgaliotoji organizacija nurodė, kad supaprastinto Pirkimo atžvilgiu nėra taikoma pareiga skaidyti Pirkimo objektą į dalis. Taip pat Įgaliotoji organizacija Atsakyme bendrai ir nedetalizuodama pateikė šias Pirkimo objekto sujungimo priežastis: pirkimo objekto skaidymas į dalis būtų netikslingas dėl pirkimo objekto ypatingumo kompleksiniu pobūdžiu bei įvertinus optimalų Pirkimo sutarties valdymą; tiek techninė, tiek programinė įranga turi būti pajungiama vieno tiekėjo, tokiu būdu užtikrinant tinkamą šios įrangos veikimą, suderinamumą tarp techninės ir programinės įrangos bei mažesnius materialinius išteklius; visi Pirkimo objektą sudarančių darbų etapai yra susiję tarpusavyje, vykdomi pagal tą patį projektą ir tiek techninė, tiek programinė įranga turi tinkamai veikti įdiegus tiek vieną iš numatytų etapų, tiek visus etapus. Ieškovės įsitikinimu, tokie Įgaliotosios organizacijos atsakyme pateikti skirtingų Pirkimo objektų sujungimą į vieną bendrą Pirkimą pagrindžiantys argumentai atskleidžia, kad skirtingo pobūdžio pirkimo objektai į vieną bendrą Pirkimą buvo sujungti nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat nurodo, kad iš atsakymo sužinojęs, jog nėra objektyvių priežasčių, pateisinančių skirtingų Pirkimo objektų sujungimą į vieną bendrą Pirkimą, nepraleisdama VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, ieškovė pateikė pretenziją Įgaliotajai organizacijai, tačiau Įgaliotoji organizacija 2019-09-05 pranešimu informavo Ieškovę, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2019-08-20, todėl pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų terminas yra pasibaigęs ir Pirkimo komisija pretenzijos nenagrinės.

3. Atsakovės su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad antrojo – atnaujinto pirkimo konkurso sąlygos buvo paskelbtos ir paviešintos 2019-08-20. Skelbime apie pirkimą aiškiai nurodyta, jog pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl terminas pretenzijoms dėl konkurso sąlygų, tarp jų ir dėl jose numatyto sprendimo neskaidyti pirkimo į dalis, baigėsi 2019-08-25. Ieškovė nustatytais terminais nereiškusi pretenzijos dėl konkurso sąlygų neskaidyti pirkimo objekto į dalis panaikinimo, neturi ir teisės kitoje stadijoje kvestionuoti Konkurso sąlygų turinio bei jų atitikties įstatymų reikalavimams ir/ar teisingumo principams. Ieškovė iki nustatyto termino nepateikė pretenzijos, todėl prarado teisę tai padaryti, todėl ieškovės pretenzija remiantis pirkimo sąlygų 16.3 punktu yra nenagrinėtina. Neteikusi pretenzijos dėl pirkimo sąlygų ieškovė neturi teisės teikti ir ieškinio, kadangi neišnaudojo privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo stadijos. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tik po pateikto paaiškinimo jai tapo aišku, kad 2019-08-14 sprendimas yra ydingas, nes po paaiškinimo nei turinys, nei išraiškos forma tokio sprendimo nekito ir nebuvo kaip nors labiau ar aiškiau išreikšti. Po 2019-08-14 patvirtintų pirkimo sąlygų paskelbimo (2019-08-20) ieškovei buvo žinoma apie sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis, bet ji per konkurso sąlygų 16 punkte nustatytus terminus nepateikė pretenzijos dėl tokio sprendimo ir praleido pretenzijos pateikimo terminą. O 2019-08-27 prašymas paaiškinti tokį sprendimą yra tik nesąžiningas bandymas išvengti pretenzijos pateikimo termino praleidimo pasekmių. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirkimas nėra tarptautinis, todėl sprendimas neskaidyti pirkimo yra Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Atsakovė atsakydama į 2019-08-27 klausimą nurodė ieškovei priežastis dėl kurių pirkimas į dalis neskaidomas. Pirkimo sąlygų paaiškinimai yra sudėtinė pirkimų dokumentų dalis, todėl net darant prielaidą, jog ginčo pirkimas yra tarptautinis, atsakovės pareiga motyvuoti sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis laikytina įvykdyta. Mano, kad rangos darbai ir programinės įrangos kūrimas ar tiekimas yra neatsiejami sėkmingo ginčo projekto įvykdymo elementai ir turi būti vykdomi to paties projekto apimtyje, nes tam yra techninės ir technologinės priežastys.

5. Dublike ieškovė nurodo, kad Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Darydami tokią išvadą, Atsakovai neteisingai skaičiuoja pretenzijos pateikimo terminą siedami jį su Pirkimo sąlygų paskelbimo momentu, neteisingai vertina, kad ieškovės pretenzijos priėmimas būtų reiškęs Pirkimo sąlygų keitimą. Neteisingai vertina Atsakovų 2019-08-29 raštu pateiktų neskaidymo priežasčių reikšmę, kaip neturėjusią įtakos ieškovės teisei teikti pretenziją, neteisingai vertina 2019-08-27 ieškovės paklausimo dėl Pirkimo objekto neskaidymo priežasčių reikšmę, neteisingai remiasi tuo, kad sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto jau buvo ir prieš Pirkimą paskelbtame ir nutrauktame pirkime, kuriame buvo siekiama įsigyti analogišką objektą, todėl visos atsakovės nurodytos priežastys, kodėl ji atsisakė nagrinėti pretenziją, yra teisiškai neteisingos ir nepaneigia Ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų dėl tinkamai ir laiku pasinaudota galimybe teikti pretenziją. Pažymi, kad Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto yra išimtinai Atsakovų diskrecija ir kad Atsakovai tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą. Pažymi, kad Atsakovai akcentuoja išimtinai tik formalias aplinkybes dėl daugiau įmonių, kurios be UAB „Fima“ ir UAB „Atamis“ taip pat yra įsikūrusios tuo pačiu adresu įsikūrusiame verslo centre, bet visiškai nutyli apie UAB „Fima“ vaidmenį rengiantis Pirkimui.

6. Triplike atsakovės nurodo, kad ne perkančiosios organizacijos motyvai, o objektyviai egzistuojančios priežastys lemia tokio sprendimo teisėtumą. Priešingu atveju net ieškinys turėtų būti teikiamas ne dėl sprendimo neskaidyti objekto į dalis teisėtumo, bet dėl motyvų, lėmusių tokį sprendimą pripažinimo nepagrįstais.

7. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodo, kad tam, jog būtų galima nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju Perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į atskiras dalis atitinka viešųjų pirkimų principus ir kitas imperatyvias VPĮ nuostatas, reikalinga įvertinti Pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimą ir nustatyti, ar jame nurodyti motyvai ir aplinkybės (kiti įrodymai, kurie bus pateikti bylos nagrinėjimo metu) objektyviai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objekto skaidymas yra netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, kita bylos dalis nutrauktina.

8. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-22 įsakymu Nr. AD2-712 „Dėl įgaliojimo organizuoti pirkimą” viešajai įstaigai “Klaipėdos keleivinis transportas” buvo pavesta organizuoti Klaipėdos miesto Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvėse esančios eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimo, naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimo ir priežiūros, taip pat susijusių susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kapitalinio remonto rangos darbų pirkimą. 2019-06-21 VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patvirtino Klaipėdos miesto Minijos, pilies ir naujojo uosto gatvėse esančios eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimo, naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimo ir priežiūros, taip pat susijusių susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kapitalinio remonto rangos darbų pirkimo sąlygas. Šis pirkimas vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (toliau - CVP IS). Pirmas pirkimas CVP IS sistemoje paskelbtas 2019-06-28. Šio pirkimo objektas yra Klaipėdos miesto Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvėse esančios eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimas, naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimas ir priežiūra, taip pat susijusių susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kapitalinio remonto rangos darbai. Reikalavimai pirkimo objektui nurodyti pirkimo sąlygų prieduose „Techninė specifikacija“ ir „Techninis darbo projektas”. 2019-07-18 ieškovas pateikė prašymą nurodyti, kokia tiksliai (nurodant gamintoją, modelius, versijas ir t.t.) šviesoforinio valdymo techninė ir programinė įranga buvo pristatyta ir patvirtinta pasirengimo pirkimui etape. 2019-07-25 atsakymu ieškovei buvo pateikta informacija ir pranešimas, jog Komisija priėmė sprendimą pasiūlymų pateikimo terminą nukelti iki 2019-08-23 10.00 val. 2019-07-31 prašymu dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ieškovė papildomai paprašė nurodyti ir pagrįsti, kodėl nuspręsta ginčo pirkimu bendrai įsigyti keletą skirtingų pirkimo objektų, t. y. programinės ir techninės įrangos pirkimas bei keturių etapų darbai. Į 2019-07-31 ieškovės paklausimą atsakymas pateiktas nebuvo. 2019-08-01 viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą pirkimo procedūras nutraukti ir 2019-08-14 įsakymu patvirtino naujas Pirkimo sąlygas. 2019-08-20 išsiųstas skelbimas apie pirkimą. 2019-08-27 ieškovė paprašė paaiškinti, kodėl nuspręsta ginčo pirkimu bendrai įsigyti keletą skirtingų pirkimo objektų, t. y. programinės ir techninės įrangos pirkimas bei keturių etapų darbai. 2019-08-29 atsakymu ieškovei buvo pateiktas paaiškinamas, kad reikalavimas skaidyti pirkimo objektą į dalis taikomas tik tarptautiniuose pirkimuose, mažesnės vertės pirkimuose šis reikalavimas nėra privalomas. 2019-09-05 ieškovė pateikė pretenziją dėl neteisėto pirkimo objektų sujungimo. 2019-09-05 ieškovė buvo informuota, kad jos pretenzija nebus nagrinėjama, kadangi yra praleistas jos pateikimo terminas, nes pirkimo dokumentai buvo paskelbti 2019-08-20, o ieškovė prie pirkimo prisijungė 2019-08-27.

9. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau-VPĮ) 102 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui <...> per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju - per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos <...>, taigi momentas, nuo kurio privalo būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas pretenzijai pateikti, yra perkančiosios organizacijos pranešimo išsiuntimo apie jo priimtą sprendimą diena.

10. Atsižvelgiant į tai, konstatavus, kad ieškovė laiku pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, t. y. pasinaudojo įstatymo nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl dėl ieškovės reikalavimo dėl neteisėtų sprendimų viešajame pirkime panaikinimo pasisakytina iš esmės.

11. Kaip byloje nustatyta, kad apie priežastis, kodėl eilė atskirų Pirkimo objektų yra perkami vienu bendru Pirkimu ieškovė sužinojo tik iš įgaliotosios organizacijos pateikto 2019-08-29 atsakymo, taigi nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas pretenzijai pateikti, todėl darytina išvada, kad ieškovė 2019-09-05 pateikusi pretenziją šio termino nepraleido.

12. Ieškovė argumentuoja, kad tai, jog perkami skirtingi darbai ir paslaugos turi būti skaidomos į atskirus pirkimus, patvirtina Pirkimo dokumentai ir juose nurodytos, techninės ir finansinės priežastys. Vien iš Pirkimo objektą sudarančių keturių atskirų darbų etapų bei paslaugų aprašymo akivaizdu, kad Pirkimas galėjo ir turėjo būti išskaidytas atskirai įsigyjant kiekvieną iš keturių darbų etapų bei paslaugas ir suteikiant galimybę tokiuose pirkimuose dalyvauti daugiau suinteresuotų tiekėjų bei užtikrinti didesnį konkurencingumo lygį.

13. Atsakovė su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nurodo, kad centralizuota eismo ir viešojo transporto prioritetų sistema bei sankryžų valdymo įrenginiai (šviesoforų valdikliai, detektoriai) yra susiję technologiniu, funkciniu bei administravimo požiūriu; eismo valdymo programinė įranga bei šviesoforų valdikliai yra betarpiškai ir akivaizdžiai susiję; centralizuotos eismo bei viešojo transporto valdymo programinės įrangos funkcija yra kontroliuoti eismo srautus atskirose šviesoforinėse sankryžose, sankryžų grupėse, koridoriuose, atsižvelgiant į miesto nustatytus mobilumo prioritetus bei į realų eismo srautų pasiskirstymą sankryžose.

14. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis).

15. Anksčiau galiojusioje VPĮ redakcijoje nebuvo numatyta perkančiųjų organizacijų pareiga skaidyti pirkimo objektą tarptautiniuose pirkimuose, tačiau netgi tada kasacinis teismas formavo praktiką, kad šios pareigos nebuvimas nereiškia, jog perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir joje nurodyta praktika). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog vienas svarbiausių viešųjų pirkimų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją, o atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) riboja tiekėjų varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

16. Byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 2.1 p. nurodyta, kad pirkimo objektas yra Klaipėdos miesto Minijos, Pilies ir Naujosios Uosto gatvėse esančios eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimas, naujos eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimas ir priežiūra, taip pat susijusių susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kapitalinio remonto rangos darbai. Taigi pirkimo objektą sudaro skirtingo pobūdžio ir kvalifikacijos reikalaujantys darbai ir paslaugos – 1) eismo reguliavimo techninės įrangos modernizavimas, 2) kapitalinio remonto rangos darbai atskiruose kelio ruožuose bei 3) eismo valdymo sistemos su viešojo transporto prioritetu (programinės įrangos) diegimo ir priežiūros paslaugos (toliau - Paslaugos). Pirkimo sąlygose taip pat nustatyta, kad darbai yra suskirstyti į 4 etapus, pasirašius rangos darbų sutartį, darbai bus vykdomi etapais, kurių įgyvendinimas bus vykdomas atsižvelgiant į skirtą finansavimą.

17. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

18. Ieškovė įrodinėdama savo reikalavimus nurodė, kad Įgaliotoji organizacija pati Pirkimo dokumentuose yra nustačiusi, kad tikrai perkami bus tik IV darbų etapą sudarantys darbai bei Paslaugos, likusių trijų etapų darbus Perkančioji organizacija įsigis / neįsigis priklausomai nuo gauto finansavimo (kurio gavimas gali priklausyti ir nuo jos pačios veiksmų). Taigi likusių trijų etapų darbų Perkančioji organizacija gali ir neįsigyti. Be to, iš tiekėjų reikalaujama pasiūlyme atskirai nurodyti visų keturių darbų etapų kainas, kurios turi neviršyti Pirkimo dokumentuose kiekvienam darbų etapui numatytos maksimalios vertės. Taigi nors atskiri darbų etapai įsigyjami vienu Pirkimu, tačiau realiai turi atskirai jiems numatytus biudžetus, sprendimai dėl kurių skyrimo yra priimami atskirai dėl kiekvieno darbų etapo. Tai, kad darbų etapai ir Paslaugos pagrįstai gali būti įsigyjami atskirai, patvirtina ir kiti Pirkimo dokumentuose keliami techniniai reikalavimai. Pirkimo sąlygų priede Nr. 4 „Techninis darbo projektas“ taip pat yra atskirai išskirti ir visi keturi darbus sudarantys etapai. Reikalavimai Paslaugoms yra numatyti Techninės specifikacijos priede Nr. 1. Programinei įrangai, keliami reikalavimai, kad ji būtų lengvai konfigūruojama ir pritaikoma dėl galimo ateities poreikio plėsti sistemą; nesusieta su naudojama aparatine įranga, kad būtų galima ją perkelti į kitą serverį ar darbo stotį; sukurta taip, kad būtų įmanoma įtraukti naujas sankryžas arba naujus įrenginius, autorizuoti juos, be sistemos struktūros pokyčių sistemoje. Pažymi, kad visi šie programinės įrangos reikalavimai akivaizdžiai rodo, kad programinė įranga nebus susijusi tik su konkrečiu darbų etapu numatyta suremontuoti kelio atkarpa ir galės būti lengvai pritaikoma pridedant naujas sankryžas, įskaitant ir kitais darbų etapais planuojamas suremontuoti sankryžas. Techniškai visi keturi darbų etapai, o taip pat ir paslaugos, yra nesusiję tokiais ryšiais, kad jų įsigijimas atskirais pirkimais ir iš atskirų tiekėjų turėtų neigiamą įtaką eismo valdymo sistemos veikimui ar veikimo kokybei, todėl nėra techninių priežasčių, kurios nulemtų poreikį kartu ir iš vieno tiekėjo įsigyti visus keturis darbų etapus, darbus ir paslaugas bei netgi IV darbų etapą ir paslaugas.

19. Taigi ieškovė nurodė, kad objektas gali būti skaidomas į dalis, tačiau įrodyti, kad ginčo pirkimas negali būti skaidomas į dalis, šioje byloje turėjo pareigą atsakovė (CPK 178 straipsnis).

20. Atsakovė nesutikdama su ieškovės argumentais nurodo, kad rangos darbai ir programinės įrangos kūrimas ar tiekimas yra neatsiejami sėkmingo ginčo projekto įvykdymo elementai ir turi būti vykdomi to paties projekto apimtyje, nes tam yra techninės ir technologinės priežastys: centralizuota eismo ir viešojo transporto prioritetų sistema bei sankryžų valdymo įrenginiai (šviesoforų valdikliai, detektoriai) yra susiję technologiniu, funkciniu bei administravimo požiūriu; eismo valdymo programinė įranga bei šviesoforų valdikliai yra betarpiškai ir akivaizdžiai susiję. Eismo valdymo programinės įrangos su viešojo transporto prioritetu ir veikia kaip bendros Eismo valdymo sistemos dalis; perkant Eismo valdymo programinę įrangą bei eismo valdiklius atskirais pirkimais atsirastų neigiamos pasekmės tokios kaip: Eismo valdymo sistemos programinės įrangos ir šviesoforų valdymo įrangos nepilno suderinamumo rizika; ne visos sistemos funkcijos veiktų sklandžiai arba neveiktų visai, to pasėkoje būtų sunku arba visai neįmanoma apibrėžti atsakomybės ribas tarp skirtingų tiekėjų, nes Eismo valdymo sistemos programinė įranga bei eismo valdiklių veikimas yra persipynę funkciniu požiūriu, priklauso vienas nuo kito bei vienas kita, turi įtakos. Dėl tokio galimo nesuderinamumo nukentėtų tiek ir transporto priemonių vairuotojai tiek ir viešojo transporto keleiviai, nes gautų mažiau kokybišką eismo valdymo paslaugą. Todėl, perkančioji organizacija siekia, kad profesionalus tiekėjas, turintis aukštos kvalifikacijos specialistus bei galimybes įsivertinti visas galimas technologines rizikas prisiimtų atsakomybę bei įdiegtų vieningą, maksimaliai funkcionalią bei kokybišką sistemą.

21. Teismo vertinimu, atsakovai nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl Pirkimo objekto neskaidymo, tačiau nepateikė įrodymų, kodėl jie gali pasirinkti pirkti ar nepirkti atskirus darbų etapus, nors jų teigimu, jie yra tarpusavyje neatsiejamai susiję ir negali būti vykdomi atskirai, taip pat kodėl negalima atskirai pirkti darbų ir paslaugų - kai net fiziškai šiems atskiriems objektams yra parengtos atskiros techninės specifikacijos. Taip pat nepagrindė, kodėl eismo valdymo programinės įrangos ir šviesoforų valdiklių negalima pirkti atskirai, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių yra privaloma kartu su programine įranga ir valdikliais dar pirkti ir rangos darbus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai neįrodė savo teiginių, kad kartu turi būti perkami tiek programinė įranga, tiek valdikliai, tiek paslaugos tiek ir rangos darbai.

22. Kaip minėta, kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta nei svarbių, nei išimtinių priežasčių, dėl kurių perkančioji organizacija galėtų įgyvendinti savo diskreciją sujungti atskirus Pirkimo objektus į vieną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pirkimu siekiami įsigyti atskirų etapų rangos darbai ir paslaugos gali būti įsigyjami atskirai, o jų bendras veikimas yra užtikrinamas techninėmis ir technologinėmis priemonėmis, numatytomis kartu su Pirkimo sąlygomis pateiktame Techniniame darbo projekte.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovių sprendimą vienu bendru pirkimu pirkti skirtingus Pirkimo objektus - darbus ir paslaugas - neišskaidant jų kokybiniu ir kiekybiniu aspektais į atskirus paslaugų ir atskirų darbų pirkimus (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu įgaliotosios organizacijos sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos, pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu įgaliotosios organizacijos sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018). Nagrinėjamoje byloje dalis bylos pripažinti neteisėtu įgaliotosios organizacijos sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos, nutrauktina, tačiau iš esmės tenkinamas ieškinys, t. y. tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas – pripažinti neteisėtu atsakovių VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą vienu bendru pirkimu pirkti skirtingus Pirkimo objektus - darbus ir paslaugas - neišskaidant jų kokybiniu ir kiekybiniu aspektais į atskirus paslaugų ir atskirų darbų pirkimus, todėl sprendžia, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovių.

27. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 5 793,48 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už ieškinį sumokėjo 788 Eur žyminio mokesčio.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio1, 2 dalys).

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

30. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

31. Kaip byloje nustatyta, advokatų profesinė bendrija SPC Legal surašė ieškovei ieškinį, dubliką ir rašytinius paaiškinimus, tačiau ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Be to, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nėra didelės apimties, ieškiniu pareikšti 2 susiję reikalavimai, kiekviename iš minėtų ieškovės pateiktų procesinių dokumentų kartojasi tos pačios aplinkybės, aprašomas tų pačių reikalavimų pagrįstumas, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas teisinės pagalbos išlaidų sumą mažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovių 4 000 Eur, tai yra, lygiomis dalimis po 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 788 Eur, tai yra, po 394 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu atsakovių VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą vienu bendru pirkimu pirkti skirtingus Pirkimo objektus - darbus ir paslaugas - neišskaidant jų kokybiniu ir kiekybiniu aspektais į atskirus paslaugų ir atskirų darbų pirkimus.

Bylos dalį pripažinti neteisėtu įgaliotosios organizacijos sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapsch TrafficCom Lietuva“ lygiomis dalimis iš atsakovių viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos po 2 394 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis