Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „L“ direktoriumi, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 246 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. neteisėtai kitam asmeniui perleido aprašytą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, o būtent: jam, būnant UAB „V“ (pastaba - iki 2012-03-28 bendrovės pavadinimas buvo „W“) direktoriumi, antstolis, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį (civilinė byla Nr. 2-1424-494/2012) ieškovo UAB „G“ reikalavimo užtikrinimui areštuoti UAB „V“ kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, neviršijant 64028,59 Lt, 2013-08-06 aprašė UAB „V“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, laikomą sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 64 045,50 Lt (18 548,86 Eur), t. y.: sijas HT 201180, 113 vnt. (3 333,5 Lt vertė); sijas HT 201270, 229 vnt. (10 076 Lt vertės); perdangas - aptvėrimus, 149 vnt. (22 946 Lt vertės); sijas HT 20/330, 500 vnt. (26 750 Lt vertės); sijas HT 20/290, 10 vnt. (940 Lt vertės).

Po ko, antstoliui 2013-08-06 turto aprašo nuorašą įteikus T. K. ir pastarajam priėmus turtą saugoti, tai patvirtinant (pasirašant) minėto turto apraše, tokiu būdu T. K. patikint aprašytą didelės vertė turtą, 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis minėtą, aprašytą didelės vertės ir jam patikėtą turtą, laikomą sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai perleido R. G. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 246 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 246 str. 2 dalis numato atsakomybę tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą perleido kitam asmeniui.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-03 nutartimi (civilinė byla Nr.2-1424-494/2012) ieškovo UAB „G“ reikalavimo užtikrinimui areštuotas atsakovo UAB „W“ kilnojamas, nekilnojamas turtas, esantis pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 64 028,59 Lt sumos (b.l. 69-70 5 t.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nutartimi (civilinė byla Nr.2-1424-494/2012) taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės: ieškovo UAB „G“ reikalavimo užtikrinimui areštuotos atsakovo UAB „W“ piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 64 028,59 Lt (b.1. 48-49 1 t.).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu tenkino UAB „G“ civilinį ieškinį, o UAB „V“ priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „V“ 63 486,50 Lt skolos už atliktus darbus, 542,09 Lt delspinigių, viso 67 028,59 Lt skolos. Šiuo sprendimu palikta galioti iki teismo sprendimo įvykdymo 2012-04-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo UAB „G“ ieškinio užtikrinimui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (b.1. 8-14 9 t.). Atkreiptinas dėmesys, jog vėliau - Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi priimtas apelianto (atsakovo) UAB „V“ atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimo civilinėje byloje bei apeliacinis procesas nutrauktas (b.1. 15 9 t.).

Iš 2013-03-20 išankstinės sąskaitos bei 2013-03-20 priėmimo-perdavimo akto matyti, jog vėliau antstolio aprašytų daiktų: sijų HT 20/180, 113 vnt., kaina 6 667 Lt, sijų HT 20/270, 229 vnt., kaina 20 152 Lt, perdangų - aptvėrimų, 149 vnt., kaina 45 892 Lt, sijų HT 20/330, 500 vnt., kaina 53 500 Lt, sijų HT 20/290, 65 vnt., kaina 6 110 Lt (b.1. 84-85 5 t.).

Iš T. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 92-93 12 t.) matyti, jog pagal 2013 m. sutartį bendrovei buvo perduoti klojiniai. Bendrovė R. G. sumokėjo 2 000 Lt avanso ir vėliau dar 13 000 Lt. Vėliau bendrovei kilo finansinių keblumų, todėl buvo nuspręsta nutraukti minėtą sutartį. R. G. grąžino bendrovei 15 000 Lt, o bendrovė sugrąžino jam klojinius.

Nors šioje apklausoje T. K. nurodo, jog klojiniai bendrovei nuosavybės teise nepriklausė, kadangi bendrovė nesumokėjo visos pinigų sumos, kurią reikėjo sumokėti pagal sutartį ir tik sumokėjus visą pinigų sumą, nuosavybės teisės pereitų bendrovei, tačiau iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad sutarties tekstą ruošė UAB „V“ atstovai, kad pirmojo sutarties varianto R. G. net nesutiko pasirašyti, o antrajame variante - 2.1. p., kuriame buvo numatyta, jog nuosavybės teisė į prekes priklauso pardavėjui ir pereina pirkėjui, kai jis pasirašo šią sutartį, jam taip pat kėlė daug abejonių, todėl buvo numatytas punktas, kad laiku neatsiskaičius su juo (R. G.), pastarasis turi teisę nutraukti sutartį ir klojinius susigrąžinti (sutarties 5.1 punktas).

Šios bylos nagrinėjimo kontekste iš esmės nėra reikšminga aplinkybė su kuo R. G. tarėsi/derėjosi dėl sutarties sudarymo. Tai, kad T. K. žinojo apie sutarties 2.1. punktą, numatantį nuosavybės teisių bendrovei perėjimą nuo sutarties pasirašymo momento, matyti, ne tik iš aukščiau nurodytų kaltinamojo ir liudytojo R. G. parodymų, tačiau ir iš to, kad būtent remdamasis šia sutartimi, T. K. pats asmeniškai paprašė antstolio pakeisti turto arešto objektą, dalyvavo apžiūrint turtą, t.y. suprato atliekamų procedūrų svarbą, o ir turėjo suprasti, nes iš bylos medžiagos (6-7 tomai, 8 tomo 1-81 b.l.) matyti, jog T. K. vadovavimo UAB „V“ metu 2012-2014 metais įmonės sąskaitos/turtas buvo areštuotas įvairių išieškotojų (kreditorių) turtinių interesų užtikrinimui. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog T. K. nuo 2010-03-26 iki 2012-04-16 buvo vieninteliu UAB „V“ akcininku (b.l. 100, 114 8 t.), nuo 2009-07-17 iki 2014-04 30 - šios įmonės direktoriumi (b.1. 30 5 t.). Kaltinamojo aiškinimus, kad dėl darbų apimties jis į šią sutartį nesigilino, jis ją tik pasirašė, ją ruošė kiti asmenys, laikytini tik jo gynybos pozicija, juo labiau, kad sutarties sąlyga dėl nuosavybės teisių perėjimo momento, sutarties suma ir jos vėlesnis panaudojimas prieš antstolį ir trečiuosius asmenis akivaizdžiai, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, buvo svarbi ir reikšminga jo vadovaujamai UAB „V“.

Iš vykdomosios bylos, kurioje buvo vykdoma Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis dėl UAB „V“ turto arešto 64 028,59 Lt sumai išieškotojo UAB „G“ naudai (b.l. 67 5 t.) matyti, jog UAB „V“ generalinis direktorius T. K. 2013-07-25 prašymu kreipėsi į antstolį D. T. tikslu pakeisti turto arešto objektą, nuimant areštus nuo visų UAB „V“ areštuotų sąskaitų. Prie prašymo pridėti dokumentai (2013-03-20 pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.), patvirtinantys nuosavybės teises į kilnojamuosius objektus, kuriuos T. K. prašo aprašyti tikslu panaikinti banko sąskaitų areštą (b.1. 79 5 t.). Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškas pirminis 2013-07-10 prašymas buvo netenkintas (b.l. 104, 105 5 t.), nes nebuvo pateikta prekių pirkimo-pradavimo sutartis, todėl, teismo nuomone, kreipiantis pakartotinai ir pateikdamas pirkimo-pardavimo sutartį, T. K. žinojo šios sutarties pagrindines nuostatas, liečiančias nuosavybės teises, juo labiau, kad pati sutartis yra pakankamai primityviai aiški ir nedidelės apimties.

2013-08-06 turto aprašu buvo aprašytas UAB „V“ nuosavybės teise priklausantis turtas: sijos HT 20/180, 113 vnt. (3 333,5 Lt vertės), sijos HT 20/270, 229 vnt. (10 076 Lt vertės), perdangos-aptvėrimai, 149 vnt. (22 946 Lt vertės), sijos HT 20/330, 500 vnt. (26 750 Lt vertės), sijos HT 20/290, 10 vnt. (940 Lt vertės). Aprašytų daiktų bendra vertė – 64 045,50 Lt. T. K., kaip UAB „V“ generalinis direktorius, pasirašė, jog aprašo nuorašą gavo, patvirtino, jog apraše nurodytą turtą priėmė saugoti (b.1. 75-76 5 t.).

Iš T. K. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baigiamojoje kalboje bei jo gynėjų pasisakymų matyti, jog pastarieji nesutinka su pagal sutartį parduotų įrengimų/klijinių kaina, su antstolio turto arešto apraše areštuoto turto nustatyta (lyginant su sutartyje nurodyta perpus sumažinta) kaina. Ginčydama inkriminuojamo nusikaltimo sudėties vieną iš požymių – didelę vertę, gynyba akcentuoja tą aplinkybę, jog tie patys įrengimai R. G. (b.l. 98-100 12 t.) buvo pirkti/įsigyti už ženkliai mažesnę (20 000 Lt) sumą, kuri akivaizdžiai nesiekia 250 MGL dydžio. Taip pat atkreipia dėmesį, jog šie įrengimai vėliau, nutraukus sutartį su UAB „V“, 2015-01-19 buvo parduoti (b.l. 101-103 12 t.) taip pat už per pus mažesnę kainą, nei buvo nurodyta sutartyje su UAB „V“.

Šie argumentai atmestini. T. K., sudarydamas ir pasirašydamas sutartį įgyjamų įrengimų kainos neginčijo. Nors pastarasis nurodo, jog jis pats dėl sutarties nesiderėjo, jis tik atvyko ir pasirašė sutartį, tačiau iš T. K. parodymų matyti, jog sutarties rengimu rūpinosi jo vadovaujamos įmonės darbuotojai. Kaip matyti ir iš liudytojo R. G. paaiškinimų, būtent UAB „V“ rengė, o vėliau dėl nepriimtinų R. G. sąlygų koregavo sutartį, būtent nuosavybės perėjimo momentą – nuo sutarties sudarymo - nurodė T. K. vadovaujamos įmonės darbuotojai.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. G. nuosekliai paaiškino įrengimų įsigijimo aplinkybes (pirko už savo lėšas per pažįstamą-statytinį asmenį per aukcioną iš savo buvusios darbovietės), įgyto turto įvertinimo ir realios kainos nustatymo aplinkybes (kreipėsi į analogiškus įrengimus turinčią įmonę dėl įrengimų vertės). Sutartyje nurodytos turto vertės T. K. iki jos areštavimo neginčijo, atvirkščiai, jo vadovaujamos įmonės parengtą sutartį pasirašė ir ja vadovavosi santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pateikė tantstoliui, tuo pačiu šią sutartį, kaip didelės vertės turto įsigijimą patvirtinantį dokumentą, deklaruodamas ir prieš antstolį, ir prieš išieškotoją UAB „G“, kurio naudai buvo areštuojamas turtas), todėl antstolis turėjo pagrindą vadovautis būtent paties T. K. pateiktoje sutartyje nurodyta turto verte, juo labiau, kad pastarasis „apsidraudimo“ tikslu nurodytą vertę turto apraše sumažino per pusę, dėl ko kaltinamasis, kaip matyti iš vykdomosios bylos, prieštaravimų neteikė, antstolio veiksmų bei nustatytos kainos neginčijo.

Proceso šalys patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1092-392/2017 buvo paskirta ekspertizė tikslu nustatyti 2013 03 20 pirkimo-pardavimo sutartimi pirkto-parduoto turto vertę (b.l. 19 9 t.). Atlikus tyrimą nustatyta, kad klojinių „B“ 2013 11 23 rinkos vertė buvo 33 300 Eur, o naujų tokių klojinių vertė – 106 965 Eur (369 328,75 Lt). Iš esmės tokia suma buvo nurodyta ir T. K. ir R. G. pasirašytoje sutartyje. Todėl teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo privačiai 2017 05 10 užsakytu turto vertinimu (b.l. 145-154 12 t.), kurio metu sutartimi įsigyto turto vertė 2013 08 06 ir 2013 gruodžio mėn. buvo 6 859 Eur, maksimaliai vertinus galimą klojinių tarnavimo laiką.

Iš antstolio paaiškinimų, vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog būtent T. K. prašė antstolio pakeisti turto arešto objektą, nuimant areštus nuo visų UAB „V“ areštuotų sąskaitų, pirmojo prašymo netenkinus, pateikė pakartotinį. Prie prašymo pridėti dokumentai (2013-03-20 pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.), patvirtinantys nuosavybės teises į kilnojamuosius objektus, kuriuos T. K. prašo aprašyti tikslu panaikinti banko sąskaitų areštą (b.1. 79 5 t.). Kaltinamojo aiškinimų, kad įmonė buvo didelė (3 mil. Lt apyvarta, apie 40 darbuotojų), todėl dalies pasirašytų dokumentų jis neatsimena, jų rengimu nesidomėjo, už tai buvo atsakingi kiti įmonės darbuotojai, o ne T. K. - atmestini. Nors T. K. nurodė, jog jis buvo įmonės vadovu ir visų sandorių nepamena, tačiau 2013 03 20 sutarties kaina buvo trečdalio milijono litų vertės. Akivaizdu, kad tokio dydžio sandoris, siekiantis dešimtadalį įmonės apyvartos, nebuvo ir negalėjo būti priskiriamas prie kasdienių darbų, už kuriuos atsakingi tik kiti įmonės darbuotojai.

Pagal UAB „V“ įstatų 7.6. p. T. K., kaip įmonės vadovo, kompetencijoje buvo priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo, todėl konstatuotina, jog jam, kaip įmonės vadovui, aiškiai buvo žinoma ir/ar turėjo būti žinoma ne tik įmonės finansinė padėtis, bet ir įsigyjamo turto reali vertė, su sutartyje nurodyta verte jis sutiko pasirašydamas sutartį ir, kaip įmonės vadovas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal sutartį.

Sutarties galiojimo metu kaltinamasis šią sutartį būtent dėl joje nurodyto turto didelės vertės naudojo prieš trečiuosius asmenis, todėl laikytina, jog būtent turto apraše nurodytai sumai ir kilo pasekmės tretiesiems asmenims, kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas didelės vertės požymis, nes turto vertė viršija 250 MGL (9 415 Eur) dydžio sumą (BK 248 str. 4 d.).

Kaltinamasis, atsisakęs duoti parodymus teisme, savo baigiamojoje kalboje tvirtino, kad sudarant sutartį R. G. žinojo, kad dalis perkamo turto bus areštuotas ir aprašytas, tačiau, teismo nuomone, šie kaltinamojo parodymai yra ne tik, kad objektyviai niekuo nepagrįsti, bet, atvirkščiai, tokie kaltinamojo aiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis dar prieš sudarant sutartį turėjo tikslą šį turtą ir sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir buvo suinteresuotas kuo didesne sutarties kaina. Šios aplinkybės, teismo nuomone, įrodo kaltinamojo tyčią taip veikti bei įrodo, jog T. K., puikiai žinodamas įmonės finansines galimybes, dar sutarties sudarymo metu neketino pilnai atsiskaityti su R. G., buvo abejingas tiek R. G. pastangoms siekiant visiško atsiskaitymo, tiek ir sutarties nutraukimui.

R. G. 2013 11 26 pareiškimu, UAB „V“ registruotu 2013 12 02, informavo apie remiantis sutarties Nr. 20130320/01 3.2. punktu, šios sutarties nutraukimą. Nurodė, jog avansą, pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, grąžins į nurodytą sąskaitą (b.l. 120 1 t.).

Kam konkrečiai buvo gražinti pinigai – 15 000 Lt, šios bylos kontekste nėra reikšminga. Dėl pinigų grąžinimo fakto, pinigų sumos, grąžinimo laiko - ginčo nėra.

Nors gynyba teigia, jog T. K. nebuvo tinkamas turto saugotojas, tačiau jis buvo įmonės vadovas, o, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, net ir vadovams pagal buhalterinę tvarką gali būti ir būna apskaitomas ilgalaikis turtas (b.l. 86 5 t.).

Šie argumentai atmestini. Nors teisme apklausiamas R. G. neprisiminė kaip į jo įrengimų saugojimo aikštelę buvo atvykęs T. K. su antstoliu, tačiau net ir darant prielaidą, jog pastarasis antstoliui apžiūrint turtą ir dalyvavo, lieka niekuo neįrodyta aplinkybė, kad R. G. žinojo, kad antstolis teritorijoje yra turto arešto objekto keitimo tikslu. Iš antstolio parodymų, antstolis dokumentus – turto aprašą sudarė vėliau - savo kontoroje, o ne turto buvimo vietoje, R. G. turto aprašas nebuvo įteiktas, jis nebuvo paskirtas turto saugotoju. Iki sutarties nutraukimo UAB „V“, esant poreikiui, kurio R. G. nekontroliavo ir negalėjo įtakoti, paimdavo reikalingus klojinius ir jai naudojosi. Jokių duomenų, kad T. K. būtų pranešęs R. G., kad pagal sutartį UAB „V“ įsigytas turtas yra areštuotas – byloje nėra. Gynyba teigia, kad būtent R. G. buvo aikštelės valdytojas ir teritorijos saugotojas, todėl jis atsakingas už ten buvusį turtą, tačiau, kaip matyti iš antstolio D. T, R. G., o ir paties kaltinamojo paaiškinimų, sudarius įrengimų pirkimo pardavimo sutartį įrengimai iš jų ankstesnės vietos nebuvo paimti, liko ir toliau ten saugoti, UAB „V“ niekur jų nepervežė ir nepasiėmė jų kitaip saugoti, naudojosi savo darbe, nors po sutarties pasirašymo būtent T. K., kaip įmonės vadovo, kompetencijoje buvo klausimo dėl įsigyto turto saugojimo vietos sprendimas. Akivaizdu, jog turto saugojimo vieta tenkino UAB “V“ ir T. K., kaip šios įmonės vadovą. Nors turtas po sutarties pasirašymo toliau buvo saugomas pas R. G., bet tai nesutrukdė T. K. šį turtą antstoliui pristatyti kaip pagal 2013 03 20 sutartį priklausantį UAB „V“.

Kaltinamasis teigia, jog R. G. sutartį nutraukė vienašališkai, dėl R. G. veiksmų turtas buvo prarastas, kilo nepageidaujamos pasekmės, R. G. savo iniciatyva grąžino pinigus, o kasos pajamų orderyje T. K. pasirašė tik atlikdamas techninę funkciją. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog R. G. apie sutarties nutraukimą įspėjo raštu, byloje įrodymų, kad T. K. būtų įspėjęs R. G., kad iš jo išsimokėtinai pirktas turtas yra areštuotas – nėra. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „V“ finansinė padėtis buvo sunki, tą patvirtino ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, jog tolimesniam mokėjimui už prekes/įrengimus pagal 2013 03 20 sutartį nebuvo. Iš kasos knygos įrašų matyti, jog R. G. įmonei grąžinti 15 000 Lt buvo reikšminga suma. Įmonės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 02 05 nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 04 22 nutartimi, UAB „V“ iškelta bankroto byla (b.l. 69-78 11 t.)

Nors T. K. baigiamojoje kalboje teigė, kad orderis nėra tinkamas dokumentas sutarties nutraukimui, tačiau orderyje, kuriame nurodyta R. G. pavardė ir pinigų įmokėjimo pagrindas „grąžinamas avansas pagal neįvykusį sandorį pagal sutartį 2013-03-20 Nr. 20130320/01“ (b.1. 121 2 t.), T. K. pasirašė, t.y. pinigus priėmė.

Iš Kasos knygos išrašo (b.l. 122 2 t.) matyti, jog 2013 12 01 – 2013 12 31 laikotarpiu R. G. 2013 12 19 grąžinti 15 000 Lt sudarė vieną iš pagrindinių ir didžiausią kasoje buvusių pinigų dalį (b.l. 107 1 t.). Taigi T. K., būdamas įmonės vadovu ir kasininku, „nepastebėti“ kasoje reikšmingos sumos negalėjo ir žinojo apie įrengimų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, pinigų grąžinimą ir įrengimų atsiėmimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis pranešė R. G., kad šie įrengimai yra areštuoti, nėra jokių duomenų, kad jis būtų prieštaravęs sutarties nutraukimui ir pinigų grąžinimui. Atvirkščiai, kasos pajamų orderį, kuriuo R. G. grąžino pinigus, pasirašė net du kartus, ir ši piniginė operacija buvo įtraukta į įmonės apskaitą.

Kaltinamasis nurodo, jog pagal sutartį buvo aprašytas ne visas parduotas turtas ir R. G. galėjo pasiimti neareštuotą turtą, tačiau ir šie kaltinamojo argumentai atmetami, nes byloje nėra ne tik duomenų , kad R. G. būtų informuotas apie tai, kokia turto dalis yra areštuota, bet, kaip minėta aukščiau, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pastarasis iš viso žinojo apie turto areštą. Gavęs raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą, T. K. apie turto areštą neinformavo ne tik R. G., bet ir nesiėmė jokių priemonių tokiems veiksmams užkirsti, neinformavo nei išieškotojo, nei antstolio apie galimą turto praradimą, neteikė jokių prašymų dėl arešto objekto pakeitimo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad T. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 246 str. 2 d.

Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolis aprašė turto už 64 045,50 Lt, tačiau verčiant pagal lito į eurus keitimo kursą 64 045,50 : 3,45280 suma eurais yra ne 18 563,9 Eur, kaip nurodyta kaltinime ir civiliniame ieškinyje, bet 18 548,86 Eur. Šis netikslumas laikytinas aritmetine klaida ir nekeičia kaltinimo esmės, todėl yra ištaisytinas.

Bausmės skyrimas

T. K. jauno amžiaus (b.l. 29 11 t.), neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b.l. 106, 110-114 12 t.), psichiatrijos ligoninėse, psichikos sveikatos centre nesigydė (b.1. 116-118 12 t.). SODROS duomenimis dirba (b.l. 107 12 t.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), sukėlusį neigiamas pasekmes kreditoriams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – dirba, anksčiau neteistas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimesnį minimaliam.

BK 64¹, 62 straipsnių nuostatų taikymui pagrindų nėra.

Atsižvelgiant į teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (jauną amžių, anksčiau neteistas) ilgą praėjusį laiko tarpą po nusikalstamos veikos padarymo, į tai, jog per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nepadarė, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taikant BK 75 str. ir nustatant įpareigojimus.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2015 01 15 iki 2015 01 23 (b.l. 44, 70 12 t.).

Kaltinamajam iki įsiteisės nuosprendis paliktina kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b.l.177-178 123 t.).

Civilinis ieškinys.

Vilniaus apygardos teismo 2014-02-05 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „V“. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-22 nutartimi 2014-02-05 Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto iškėlimo pakeista bei UAB „V“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „T“ (b.1. 159-162, 169-174 8 t.).

BUAB „V“ bankroto administratoriaus UAB „T“ įgaliotas asmuo E. S. palaikė civilinį ieškinį dėl 18 563,9 Eur turtinės žalos atlyginimo (b.1. 127-128 12 t.).

Teismo posėdžio metu E. S. nurodė, jog ieškinyje nurodyta ta pati žalos suma, kuri yra nurodyta antstolio sudarytame apraše ir kaltinamajam pateiktame kaltinime. Žala atsirado dėl to, kad areštuotas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims. Civilinėje byloje buvo paskirta ekspertizė dėl 2013 03 20 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto turto vertės nustatymo. Ekspertizė atlikta – turto vertė - 33 000 Eur.

Civilinis ieškinys tenkintinas, nes kaltinamojo veiksmais yra padaryta žala, prarastas areštuotas, jam patikėtas didelės vertės turtas, tačiau kaltinime nustačius (aukščiau aptarta nuosprendyje) lito konvertavimo į eurus klaidą, tenkinant civilinį ieškinį iš kaltinamojo T. K. priteistina 18 548,86 Eur.

Nuosavybės teisių apribojimas.

2014 12 02 prokuroro nutarimais šešiems mėnesiams buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. K. lėšas esančias AB Šiaulių banko, AB SEB banko, AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus AB Citadelė banko, AB Swedbank banko atitinkamose sąskaitose (b.l. 31-35 12 t.), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimus, todėl laikytina, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas, suėjus terminui, yra pasibaigęs.

Proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu pagal BK 246 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, T. K. įpareigojant per šį laikotarpį:

- be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų,

- per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2015 01 15 iki 2015 01 23 (b.l. 44, 70 12 t.).

Iki įsiteisės nuosprendis palikti paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. K. priteisti BUAB „V“ 18 548,86 Eur padarytos žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.