Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-793-544/2010

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant prokurorei S. J.-Ignatavičienei, atsakovui R. J., atsakovų atstovei L. A., atstovui K. P., tretiesiems asmenims J. O., Julijai V. O., dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM atstovams M. K. ir A. G., Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atsakovų R. J., L. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-814-755-2010 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams R. J., L. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims ieškovo pusėje Julijai V. O., Povilui J. O., A. S., D. G., institucija duodanti išvadą byloje – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, dėl veiklos, keliančios pagrįstą grėsmę žalai atsirasti nutraukimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismas nurodė, kad pagal CPK 98 str., išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovai pateikė du nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus - 2010-05-28 3267 Lt gavėjui T. Š. „už teisines paslaugas Nr.5-23-T/09“ ir I. K. 1500 Lt „už teisinę pagalbą Nr.1-10-T/10-1“. Taip pat atsakovai kaip advokato padėjėjo T. Š. teiktos pagalbos įrodymus pateikė teisinių paslaugų sutartį Nr.11-T/10. Teismas padarė išvadą, kad iš pateiktų dokumentų negalima nuspręsti, jog advokato padėjėjui T. Š. būtų teikęs atsakovams teisinę pagalbą, nes minėta teisinių paslaugų sutartis atsakovų nepasirašyta, todėl ją vertino kaip sutarties projektą. Grynųjų pinigų pervedimo nurodyme dėl 3267 Lt pervedimo nurodomas ne šios sutarties (projekto) numeris, o su nurodytu numeriu sutartis nepateikta, jokiuose kituose dokumentuose T. Š. nenurodomas kaip teikęs teisinę pagalbą asmuo. Todėl teismas padarė išvadą, jog lėšų gavėjui T. Š. jos pervestos ne pagal pateiktą sutartį (projektą) ir patirtos išlaidos negali būti pripažįstamos šios bylos atstovavimo išlaidomis ir atlyginamos. Advokato padėjėja I. K. atstovavo pagal atstovavimo sutartį, patvirtintą jos praktikos vadovo advokato S. J.. Lėšos I. K. pervestos pagal nežinomą sutartį, nes sutartis Nr.1-10-T/10-1 nepateikta. Galimai tai yra sutarties projektas Nr.11-T/10, nes skaičiai panašūs. Pastarosios projektas rengtas su advokato padėjėju T. Š., o padėjėja I. K. nepateikė duomenų, kad yra šio padėjėjo perįgaliota teikti atstovavimo paslaugas atsakovams. Todėl teismas konstatavo, jog patirtos išlaidos irgi negali būti pripažįstamos šios bylos atstovavimo išlaidomis ir atlyginamos. Atstovė nepateikė dokumentų apie tai, kokia transporto priemone buvo atvykta į teismo posėdžius, o šių duomenų nežinant negalima paskaičiuoti transporto išlaidų dydžio.

1.Nesutinka su teismo išvada ieškinį atmesti, nes neįrodytas tiesioginis aplinkos užteršimas su priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymu. Teismas taikė tiesioginio priežastinio ryšio būtinumą, tačiau teisiškai reikšmingu pripažįstamas tiek tiesioginis, tiek netiesioginis priežastinis ryšys. Kai dėl neteisėtų veiksmų susidaro palankios sąlygos žalai atsirasti, tai laikoma netiesioginiu priežastiniu ryšiu. Šioje byloje galima kalbėti apie sudėtingąjį priežastinį ryšį, kai ryšys yra komplikuotas kelių jėgų veikimo. Pagal prevencinio ieškinio pobūdį šioje byloje pagrindinės ginamos vertybės yra ne tos, kad dėl atsakovų veiklos, laikantis ar nesilaikant tam tikrų taisyklių, užsidegs jų namas ar sklype tuo metu esantis turtas, o tai, kad pavojingas neigiamas pasekmes nulems šių degančių objektų pobūdis, kiekis, jų cheminės savybės ir dislokacijos vieta. Priešgaisrinės saugos specialistai patvirtino, kad atsakovų veika pažeidžia bendruosius priešgaisrinės saugos normų reikalavimus. Pavojingų pasekmių kilimas akivaizdus iš bendros gyvenimiškos patirties. Su šia išvada sutinka ir teismas. Gaisrui kilus tiesiogiai bus atsakingas jį sukėlęs asmuo, tačiau žalos atsiradimo mastas, tiesiogiai priklausys nuo atsakovų vykdomos veiklos. Ieškiniu bandoma išvengti ne gaisro kilimo grėsmės, bet po jo realiai atsirasiančių pavojingų pasekmių. Patekimas į atsakovų sklypą neapsaugotas nuo išorinių piktavališkų veiksmų, atsitiktinių pirotechnikos gaminių, neaptvertas saugia tvora, neapsaugotas nuo elektros instaliacijos gedimų, gamtos stichijų ir kt., nėra įrengtą žaibolaidžių, gesinimo priemonės netinkamos, ir tai konstatuota sprendime.

2. Dėl atsakovų eilę metų vykdomos naudotų automobilių padangų, gaubtų, ratlankių sandėliavimo veiklos žala pasireiškia asmeninių neturtinių teisių pažeidimu. Gyventojai jaučia nuolatinę įtampą dėl gaisro grėsmės, diskomfortą dėl kvapo, neestetinio vaizdo, saulės šviesos stokos, pažeidžiama teisė į rekreaciją, saugią namų aplinką. Tarp bandomos uždrausti veikos ir šių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jei neigiamas poveikis daromas asmeninėms neturtinėms vertybėms, tai nuostolių dydis objektyviai negali būti patvirtintas įrodinėjimo priemonėmis. Iš dalies pripažįsta, kad išvardintos pavienių asmenų teisės ar teisėti interesai galimai nesudarytų atskiro viešojo intereso gynimo poreikio, tačiau mano, jog prokurorui to nepaminėti būtų neteisinga. Atskiri faktai neperžengė viešosios teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Minėtų daiktų sandėliavimas atsakovams priklausančioje namų valdoje nebuvo draudžiamas, kadangi valstybės institucijos, prižiūrinčios tokią veiką, neturi teisės aiškinti įstatymų normų plečiamai ir nedrįso taikyti teisės analogijos.Norėta parodyti valstybės institucijų nekompetenciją ir bejėgiškumą dėl teisinio reglamentavimo stokos, atsakovų santykį su kaimynais, jų geros moralės ir bendro pobūdžio visiems žinomų ir priimtinų elgesio normų nepaisymą ir piktnaudžiavimą teise, kas gali būti pripažįstama neteisėta veika. Todėl ginčas buvo perkeltas iš viešosios į civilinę teiseną, ir apie tai paaiškinta parengiamojo posėdžio metu.

3.Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti faktinį, o ne teisinį ieškinio pagrindą. Ieškinyje ieškinio pagrindu buvo nurodytas bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas. Teismas neteisingai teigia, kad neleistinai išplėtė, keitė bylos nagrinėjimo metu ieškinio pagrindą, nes iki bylos nagrinėjimo pabaigos neteikė jokių naujų argumentų apie atsakovų veiklos, jos pobūdžio pasikeitimą, intensyvumą ar vietą. Atsakovų bylos eigoje pateikti nauji įrodymai neišplaukė iš reikalingumo atremti ieškovo nurodytas naujas faktines aplinkybes. Ieškinio plėtimas yra leistinas, nes taip padidėja ieškinio pagrįstumas ir įrodytinumas. Naujos institucijos įtraukimas į bylą (teismas neprieštaravo tokiam ieškovo prašymui) vertintinas kaip naujų įrodymų rinkimas, o ne naujų faktinių aplinkybių konstatavimas. Tulpių g. 5-ojo namo gyventojų nuogąstavimai apie nuolatinai daromą žalą jų sveikatai patvirtinti Visuomenės sveikatos centro specialisto. Tai, kas matoma plika akimi ir juntama uosle, nėra išsigalvoti pojūčiai, o išsiskiriantys cheminiai junginiai yra kancerogeninės medžiagos ir viršytų minimalias ribas. Žalos sveikatai faktas akivaizdus, tačiau jos apskaičiavimas sudėtingas. Kadangi šioje byloje nekeliamas atsakomybės dydžio klausimas, konkrečių pasekmių dydžio įrodinėti nebuvo poreikio.

4.Mano, kad atsakovų veikla pripažintina ūkine komercine veikla, kuriai vienas iš reikalavimų yra sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) laikymasis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ši veika atitiktų sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto priedo „Sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 25.3 punkte numatytą veiką ir tokiu atveju turi būti konstatuotina aplinkos tarša, atstumas - 50 metrų. Teismas savo sprendime nurodė, kad konstatuoti tik pavieniai prekybos padangomis atvejai, o duomenys apie automobilių detalių plovimą, išskyrus liudytojų parodymus, faktiniais duomenimis nepatvirtinti. Teismo nuomone, sklype Kauno gatvėje kaupiamų daiktų kiekis nelaikytinas dideliu. Tačiau Kauno g. 47, panevėžys sklype detalių laikymas neatskiriamai susijęs su atsakovų vykdoma veikla sklype Tulpių g. 42. Nesutinka, kad ten daiktai nekaupiami didesniais kiekiais. Liudytojai paaiškino matę atsakovus pernešant iš sklypo į sklypą padangas, ratlankius. Tai patvirtina ir faktai – sklypas Nr. 47 buvo pertvertas 2 m. aukščio tvora, kitoje sklypo pusėje taip pat buvo dedamos padangos, nuotraukoje matyti apie 30 vnt. Išvažiuojamojo posėdžio metu ji buvo sumažėjusi iki 1,7 m., padangų nuo Tulpių g. pusės buvo 12 vnt. Šitoks padangų dislokacijos keitimas sietinas su atsakovų vykdoma ūkine veikla. Uždraudus atsakovams vykdyti sandėliavimą tik Tulpių g. sklype, ji visu intensyvumu bus perkelta į gretimą sklypą. Tretieji asmenys, liudytojas patvirtino matę, kaip buvo plaunamos automobilių dalys, ruošiamos pardavimui ir parduodamos iš kiemo adresu Tulpių g. 42. Atsakovas pripažino šiame kieme vykdęs padangų permontavimą. Atsakovai nepaneigė, kad neparduoda padangų, kitų detalių, jei ne turgaus darbo metu pirkėjai atvyksta į namus. Todėl mano, kad atsakovai veiklą vykdė ne tik prekyvietėse, bet ir sklypuose prie namų. Detalės dideliu kiekiu laikomos atvirai, jų kiekis keičiasi, jos veikiamos atmosferos kritulių, kad ir nežymiai, bet nuolat yra plaunamos kritulių. Panevėžio Visuomenės sveikatos centro atstovas patvirtino trečiųjų asmenų pastebėjimus, kad drėgmė suintensyvina kancerogenų išsiskyrimą, dėl to po lietaus gumos kvapas būna intensyvesnis bei kad atsakovų vykdomai veiklai svarbus SAZ laikymasis. Taigi, atsakovų vykdoma veikla atitinka minėtu įsakymu patvirtinto Priedo „Sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 25.3 p. numatytą veiklą. Todėl tokiai veiklai turėtų būti taikoma SAZ riba arba atliekamas aplinkos vertinimas.

5.Nesutinka su teismo motyvu, kad pildė ieškinį dar vienu pagrindu apie tai, kad ginčo sklypuose yra pažeista žemės paskirtis. Tai turėtų būti traktuojama kaip siekis teisiškai įvertinti faktinę situaciją ir siekis užsiminti apie kitus galimus teisinius ieškinio pagrindus. Atsakovams priklausantys sklypai yra gyvenamųjų mažaaukščių namų rajone miesto centre. Atsakovų sklypas skirtas ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Sprendime konstatuota, kad tai pažeidžia Žemės įstatymo 21 str. 1 p. nuostatas ir yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Valstybės sukurtos taisyklės pažeidimas yra ja užtikrinto gėrio pažeidimas. Kadangi dėl pažeidžiamų teisės aktų reikalavimų aplinkiniai reiškia nepasitenkinimą dėl pažeidžiamų jų teisių ir teisėtų interesų, prokuroras turi į tai atsižvelgti. Asmens teisė į tinkamą, ramią, saugią, švarią namų aplinką pripažintina reikšminga, kad būtų verta teisminės gynybos. Teisinėje valstybėje siekiama nustatyti tam tikras laisvės ribas. Jei asmuo suinteresuotas įgyti tam tikrą teisę ar nori tam tikra teise naudotis, tai jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas. Pareigų vykdymo privalomumas reiškia, kad asmuo atsisakęs vykdyti pareigas praranda teisę naudotis jam reikšmingu gėriu, šiuo atveju – turėti verslą toje vietoje. Šiuo atveju kalbama ir apie galimybę ginti viešąjį interesą tokiu aspektu.

Apeliaciniu skundu atsakovai L. J. ir R. J. prašo pakeisti minėtą teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų jiems nepriteisimo ir priteisti jiems 5217,90 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktus dokumentus, o likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad, nors teismas atmetė ieškinį, tačiau atsisakė priteisti jų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Mano, kad teismas nepagrįstai laikė nepakankamais įrodymais jų pateiktą atstovavimo sutartį ir mokėjimo pavedimą, nes juo 3267 Lt buvo sumokėti advokato padėjėjui už procesinių dokumentų šioje byloje parengimą. Nors nepastebėjo, kad ant sau skirto egzemplioriaus nėra pasirašę, šį trūkumą teismas galėjo ištaisyti posėdžio metu. Mokėjimo pavedime taip pat padaryta klaida nurodant neteisingą paslaugos teikimo sutarties numerį. Nesutinka su teismo išvada, kad buvo pagrindas nepriteisti 1500 Lt už teisinę pagalbą, suteiktą 2010-05-28, nes nepateikta sutartis ar perįgaliojimas advokato padėjėjai I. K., nes advokato padėjėja dalyvavo posėdžiuose pagal tą pačią sutartį ir teismas ją pripažino pakankamu pagrindu teikti atstovavimo paslaugas atsakovams, nors spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų padarė nepagrįstą priešingą išvadą. 2010-04-02 sutartyje su advokato padėjėju T. Š. 3.1 p. buvo nurodyta teisė perįgalioti atstovavimą klientams ir paslaugų teikimą advokato padėjėjai I. K.. Perįgaliojimo forma nebuvo nustatyta, o atsakovai sus tuo sutiko ir sumokėjo už paslaugas. Teismas nepagrįstai atsisakė atlyginti kuro išlaidas advokato padėjėjai dėl to, kad ji nepateikė dokumentų apie tai, kokia transporto priemone važiavo, dėl ko negalima paskaičiuoti transporto išlaidų. CPK normos nenumato, kad reikia pateikti įrodymus apie transporto priemonę, kuria važiuota. Teismo sprendime minimame Susisiekimo ministro įsakyme nenurodyta, kad jis taikomas ir teismui apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes mano, kad visos jų prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes ieškovas neįrodė nei tiesioginės aplinkos užteršimo grėsmės ir priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo priežastinio ryšio, nei „kitų priežasčių“, kurios žalos atsiradimo galimybę paverstų tikrove. Priešgaisrinės apsaugos specialistai pripažino, kad jų žemės sklypuose sandėliuojami ratlankiai yra nedegios medžiagos, o padangų ir gaubtų savaiminio užsidegimo galimybė nereali. Įgyvendinus byloje pateiktą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu suderintą schemą ir degias medžiagas per schemoje nustatytus atstumus atitraukus nuo statinių minėtos medžiagos galėtų užsidegti tik tyčinio pagedimo atveju, o ne prevenciniame ieškinyje nurodytu pagrindu. Ieškovas nepateikė teismui jokių pavojingas pasekmes, jų mastą ir pobūdį patvirtinančių įrodymų, o savo argumentus grindė tik prielaidomis iš gyvenimiško patirties. Apeliaciniame skunde apeliantas pripažino, kad galimai pažeistos pavienių asmenų teisės nesudaro viešojo intereso gyvenimo poreikio. Ieškovas faktinį ieškinio pagrindą grindė ne blogu kvapu teritorijoje, diskomfortu, baime dėl sveikatos ir pan., o kitomis aplinkybėmis. Vadovaujantis rungtyniškumo principu ieškovas jau ieškinyje turėjo nurodyti ne tik reikalavimą, bet ir jį pagrindžiančias aplinkybes bei įrodymus, patvirtinančias tas aplinkybes, t. y. ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111, 135 str.). Pasirengimo nagrinėti bylą metu turi būti galutinai suformuluoti reikalavimai ir pateikti visi įrodymai. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (CPK 265 str. 2 d.). Ieškinio pagrindu buvo nurodyta tai, kad realų pavojų Panevėžio miesto gyventojams, jų sveikatai ir turtui patvirtina kartu su ieškiniu pateikta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos 2009-11-19 išvada Nr. 6-399. Šioje išvadoje nurodyta, kad teritorija, esantį Tulpių g. 42, Panevėžyje, neatitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančio departamento direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 15, 264, 265.2 p. reikalavimų, Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. reikalavimo, kad kilus gaistui būtų apribota gaisro išplitimas į gretimus statinius, statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti ir pastato ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis, gelbėtojai galėtų saugiai dirbti. Atsižvelgiant į CK 6.255 str. turinį, šioje byloje buvo būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus, bet konkrečius atsakovų veiksmus, dėl kurių atsirado ar ateityje gali atsirasti žala, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų. Vien formalus nurodytu reikalavimų pažeidimas negali lemti žalos ar jos grėsmės atsiradimo ir būti pakankamu pagrindu prevenciniam ieškiniui tenkinti. Byloje nebuvo įrodyta, kad dėl sandėliuojamų medžiagų kiekio, pobūdžio tiesiogiai kyla gaisro galimybė, užteršiama aplinka ar minėti veiksmai įtakoja sveikatos pablogėjimą bei sudaro neišvengiamą grėsmę žalai atsirasti (CPK 12, 178 str.). Mano, kad norminiai aktai neriboja padangų, ratlankių ir gaubtų laikymo privačiuose žemės sklypuose skaičiaus, viename iš sklypų padangų skaičius nedidelis, o sklypus skirianti ratlankių sienelė nekelia gaisro grėsmės ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai ar sveikatai. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie oro ir vandens užteršimą, o Panevėžio regiono aplinkios apsaugos departamentas 2009-12-03 rašte nurodė, kad aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų bei aplinkos teršimo atvejų nenustatė.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretieji asmenys Povilas J. O. ir Julija V. O. prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūra ieškiniu gynė viešą interesą vadovaudamasi CPK 5 str., 49 str. 1 d. ir ieškinio pagrindu nurodė CK 6.255 str., kurio pagrindas yra realus pavojus kilti žalai, kuri gali būti padaryta dėl tam tikros veiklos. Teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl žemės sklype Kauno 47, Panevėžyje laikomų padangų ir ratlankių ir nepagrįstai nustatė, kad jų ten nedaug, nors byloje buvo įrodyta, kad yra visa ratlankių rietuvė, kas pažeidžia Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir užblokuoja kaimynų duris į kiemą. Visi įrodymai prokuroro buvo paduoti kartu su ieškiniu ir vėliau papildyti liudytojų ir specialistų parodymais. Jeigu nebūtų pažeidimų, kurių nepripažino teismas, nebūtų tikimybių gaisrui kilti. Teismas atskirąja nutartimi pavedė institucijoms spręsti reikalus, kurių jos neišsprendė 12 metų ir nenustatė tam konkretaus termino. Kadangi dėl statinių didelio užstatymo procento, sklypų dislokacijos vietos neįmanoma įvykdyti komercinės paskirties sklypams keliamų reikalavimų, grėsmę pašalinti galima tik likvidavus objektą. Atsakovai advokatui negalėjo mokėti 3267 Lt už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą, nes jis nėra specialistas. Atsakovai, pakeitę žemės sklypo naudojimo paskirtį, 12 metų nuodija kaimynams orą ir sudaro grėsmę gaisrui kilti, mažina turto vertę.

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nepriteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidų, nes jos šioje byloje nebuvo tinkamai įrodytos. Byloje neįrodyta, kad T. Š. atsakovams šioje byloje teikė teisinę pagalbą, nes atstovavimo sutartis nepasirašyta, o ant nurodymo pervesti 3267 Lt nurodytas ne šios sutarties numeris. Atsakovams atstovauja tie patys advokatų padėjėjai kitoje byloje. Teismas neturi pareigos taisyti šalių ir jų atstovų klaidas dokumentuose. Nurodyme pervesti 1500 Lt advokato padėjėjai I. K. yra Nr. 1-10-T/10-1, tačiau atstovavimo sutarties tokiu numeriu byloje nėra. Perįgaliojant turi būti laikomasi CK 2.145 str. 2 d. reikalavimų. Jeigu minėtus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pripažinti tinkamais, tai 5217,9 Lt išlaidos viršija Rekomendacijoje nustatytą maksimalų atlygio dydį (CPK 98 str. 2 d.). Advokatas į bylą vyko ne teismo iniciatyva, ne dėl teismingumo ypatumų ar reikiamos specializacijos advokatų nebuvimo, todėl nei viena Rekomendacijų 3 p. numatyta aplinkybė neįrodyta ir kelionės išlaidos nepriteistos pagrįstai. Nepateikus įrodymų, kokia transporto priemone važiuota į teismą, negalima apskaičiuoti kelionės išlaidų pagal Susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymą Nr. 405.

Apeliaciniai skundai atmestini, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-06 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nuspręsta ieškinį atmesti bei nepriteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti), todėl visų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir argumentų išsamiai nekartoja.

Vertinant apeliacinių skundu argumentus, pastebėtina, kad, išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas nustatė, ir tai byloje neginčijama, kad atsakovai sutuoktiniai R. J. ir L. J. yra greta esančių ir besiribojančių žemės sklypo Tulpių g. 42, Panevėžyje ir 534/1002 žemės sklypo Kauno g. 47, Panevėžyje dalies, kurių paskirtis ir naudojimo pobūdis - “mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, savininkai. Atsakovai 2009-2010 metais pagal verslo liudijimus vykdė prekybą ne maisto produktais prekyvietėse bei vertėsi išnešiojamąja ir išvežiojamąja padangų, ratlankių, gaubtų prekyba. Byloje esančių įrodymų pagrindu bei 2010-06-01 vietos apžiūros metu teismas nustatė, kad atsakovai nežinomą, tačiau didesnį kiekį naudotų padangų, gaubtų, ratlankių, sukrautų į krūvas, rietuves, stelažą, laiko ir sandėliuoja sklypo Tulpių g. 42, Panevėžys namo kieme. Sklype Kauno g. 47, Panevėžyje pagal gatvę esanti žemė naudojama daržui ir pievai, o sklype ties jo riba prie Tulpių g. yra 10-15 ratlankių ir kelios padangos, o šiame sklype esančiais ratlankiais, kurie sukrauti į „tvorą“, neprekiaujama. Teismas taip pat nustatė ir konkrečiai išdėstė minėtų daiktų išdėstymą sklypuose bei kaimynų atžvilgiu, nustatė konkrečias daiktų laikymo vietas ir atstumus tarp objektų. Apeliantai pirmosios instancijos nustatytų minėtų aplinkybių neginčija.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai ne kartą yra nustatę pažeidimus ir pateikę atsakovams reikalavimus dėl priešgaisrinės būklės reikalavimų nesilaikymo ar pažeidimų, už ką yra skirta ir administracinių nuobaudų. Tačiau bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad 2010-04-21 atsakovai su Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininku suderino atviros naudotų padangų ir ratlankių saugojimo ir sandėliavimo aikštelės priešgaisrinių saugos reikalavimų schemą ir numatė, kokiose Tulpių g. 42, Panevėžys sklypo vietose ir kokie daiktai gali būti sandėliuojami. Vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus pavedimu buvo atlikta ekspertizė dėl Tulpių g.42, Panevėžyje statinių ir teritorijų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams nustatė, kad sklype nesilaikoma atitinkamų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, Statybos įstatymo 40 str. 3 d., 4 str.1 d. 2 p. reikalavimų: nesilaikoma minimalaus leistino atstumo tarp I atsparumo laipsnio pastatų, neparengta ir nesuderinta aikštelės sandėliavimo schema, saugomų padangų rietuvių tarpai siauresni nei 10 m, o tarp rietuvių ir tvoros – siauresni nei 5 m (1 t., b. l. 40-49).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino CK 6.255 str. pagrindu, nes byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog atsakovams neturi būti taikomas 2004-08-19 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos SAZ ribų nustatymo ir rėžimo taisyklės. Jų 6 punkte numatyta, kad SAZ gali būti nustatyta atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą arba pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius. Kadangi šiuo atveju poveikio sveikatai vertinimas nebuvo atliekamas, todėl SAZ gali būti nustatyta, jei minėtų Taisyklių priedas nustatytų tokių zonų būtinumą. Teismas teisingai nustatė, kad Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir rėžimo taisyklių priedas Sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Šiuo atveju minėto 25.3 punkto ar kito šio dokumento punkto reikalavimas netaikomas, nes atsakovų atliekamas padangų ir kitų daiktų sandėliavimas sklype negali būti prilyginamas šiame punkte nurodytai veiklai. Byloje nebuvo įrodyta, kad ratlankiai ar kiti daiktai remontuojami, plaunami ar atliekami kiti ūkinės komercinės veiklos veiksmai, kurie dėl savo pobūdžio savaime suponuoja neišvengiamą taršos sanitarinių apsaugos zonų ribose atsiradimą, ir todėl tai realiai gali sukelti neigiamų pasekmių kitų asmenų sveikatai ar neabejotinai turi įtakos aplinkos saugumui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo CK 6.255 str. aiškinimu ir taikymu šioje byloje. Ieškovas CK 6.255 str. pagrindu prašė įpareigoti atsakovus nutraukti naudotų automobilių padangų, gaubtų ir ratlankių laikymą nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose kaip veikas, keliančias pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu yra laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala, taip pat ir prokuroras, jei, kaip šiuo atveju, jis nusprendė, kad yra pagrindas ginti viešąjį interesą (CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d., 1.138 str. 3 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Tačiau ieškovas turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė, nes tai nėra preziumuojama. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Vadovaujantis CK 6.255 str. 2 d., jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai. Taigi, pagal CK 6.255 str. 2 d. žalos neteisėtais veiksmais jau turi būti padaryta, o tęsiant veiklą, kuria buvo padaryta žalos, toliau turi būti realus pavojus, jog ateityje žalos bus padaryta dar daugiau. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra neteisėti veiksmai, juo turi būti siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie sukėlė ar kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad atsakovai minėtuose sklypuose laikydami naudotų transporto priemonių padangas pažeidžia bendrosios priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 265.2 p., 266-270 p. reikalavimus, Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., reikalavimus ir konkrečiai sprendime išdėstė, kuo tie pažeidimai pasireiškia. Šios teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų pagrindų nustatytas aplinkybes. Tačiau vien formalus minėtų norminių aktų reikalavimų pažeidimas negali lemti žalos ar jos grėsmės atsiradimo ir būti pakankamas pagrindas šiam ieškiniui patenkinti. Nors atsakovai padarė pažeidimus, tačiau šiuo atveju pripažintina, kad, esant pareikštam prevenciniu ieškiniui, buvo būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus, bet konkrečius atsakovų veiksmus, dėl kurių atsirado ir ateityje dar gali atsirasti žala, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.255 str., 6 .247 str. nuostatas. Kadangi neįrodyta būtina prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga, kad vien minėtų teisės normų nesilaikymas ir pažeidimas kelia realų ar daro faktinį neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, nebuvo pakankamo pagrindo tenkinti prevencinį ieškinį. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ar jos grėsmės ir atsakovo veiklos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių principinių nuostatų laikėsi, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybės ir teisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais vertinti nepagrįstais.

Ieškovo apeliaciniame skunde minimos naujos redakcijos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės įsigaliojo 2010-09-01 jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2010-08-23 (2 t., b. l. 76-87). Byloje nustatinėjamos aplinkybės ir įvykiai buvo iki 2010-09-01. Todėl nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad teismas vadovavosi negaliojančiomis Bendrųjų priešgaisrinių apsaugos taisyklių nuostatomis, nes byloje buvo svarbi nagrinėjamų įvykių metu galiojusi taisyklių redakcija.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, ko iš esmės neneigia ir apeliantas, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo nurodyta daugiau faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje – tai estetinio vaizdo sudarkymas, kaimyninių sklypų apšviestumo sumažinimas, vandens ir aplinkos tarša, Sanitarinių apsaugos zonų nesilaikymas, žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir Žemės įstatymo 21 str. 1 p. pažeidimai. Tačiau nežiūrint to, kad minėtos aplinkybės, kaip ieškinio faktinis pagrindas, nebuvo nurodytas ieškinyje, teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą, o tokios aplinkybės buvo minimos trečiųjų asmenų pareiškimuose, nurodytas aplinkybes tyrė, nagrinėjo ir vertino visų įrodymų visumoje ir padarė pagrįstas išvadas, kad tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti prevencinį ieškinį. Atsakovai ir tretieji asmenys dėl šių ieškovo nurodytų aplinkybių teikė paaiškinimus ir argumentus. Nei vienas dalyvaujantis byloje asmuo nesiskundžia dėl savo teisės pažeidimo ta prasme, kad dėl vėlesnio ieškinio pagrindo papildymo (praplėtimo) nepateikė į bylą esminę reikšmę turinčių įrodymų ar nenurodė argumentų, kurie būtų turėję esminės reikšmės. Todėl šie ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai minėtuose sklypuose verčiasi ūkine komercine veikla, numatyta Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto priedo „Sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 25.3 punkte: „Lengvųjų automobilių, motociklų priežiūra ir remontas, mechaninis remontas, elektrinės įrangos remontas, tepalų paprasta priežiūra, kėbulo remontas, atsarginių dalių remontas, plovimas, poliravimas, priekinių stiklų ir langų remontas, padangų ir kamerų remontas, uždėjimas, pakeitimas, antikorozinė priežiūra, balansavimas, dalių instaliavimas“, kuriai vienas iš reikalavimų yra Sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) laikymasis. Kaip jau minėta, byloje esančių ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad minėtuose sklypuose atsakovai sandėliuoja naudotų automobilių padangas, ratlankius, gaubtus, kuriais pagal verslo liudijimą prekiauja prekyvietėse ar kitose tam skirtose vietose, bet neprekiauja minimuose jiems priklausančiuose žemės sklypuose. Tai matyti ir iš suderintos atviros naudotų padangų ir ratlankių saugojimo ir sandėliavimo aikštelės priešgaisrinės saugos reikalavimų schemos turinio bei vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų. Nors apeliantas (ieškovas) nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir be pagrindo nenustatė, kad sklypuose yra prekiaujama minėtais daiktais, tačiau su tuo sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes to nepatvirtina jokie objektyvūs ir patikimi byloje surinkti įrodymai. Sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos siekiant apsaugoti gyvenamąją aplinką, žmonių sveikatą nuo taršos. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad dėl atsakovų vykdomos veiklos laikomi daiktai nuolat yra plaunami kritulių, drėgmė suintensyvina kancerogenų išsiskyrimą, dėl to po lietaus juntamas gumos kvapas ir atsiranda tarša. Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkui esančios gyvenamosios aplinkos užteršimo faktą ar minėtų veiksnių įtaką sveikatai. Aplinkos apsaugos departamento pateikti dokumentai patvirtina, kad, patikrinus sklypo Tulpių g. 42, Panevėžyje būklę dėl galimų teršalų, teršimo faktų nebuvo nustatyta. Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju poveikio sveikatai vertinimas nebuvo atliekamas. Todėl SAZ galėtų būti nustatyta, jei Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto priedo „Sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ minėtų daiktų sandėliavimui nustatytų SAZ. Tačiau minėtu norminiu aktu atsakovų byloje įrodytai veiklai SAZ riba nenustatyta, o daiktų sandėliavimo minėtuose sklypuose nėra pagrindo prilyginti veiklai, numatytai minėto Priedo 25.3 p. ar kitame kuriame nors punkte, kuriai nustatomos atitinkamo dydžio SAZ. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Ša­liai ne­įvyk­džius įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gos, teis­mas ga­li pri­pa­žin­ti ne­įro­dy­to­mis ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ji re­mia­si. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovų vykdomas minėtų daiktų sandėliavimas minėtuose sklypuose vien tik dėl savo pobūdžio nesąlygoja neišvengiamą taršos sukėlimą tam tikru atstumu ir kad tai realiai sukėlė ar gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai ar aplinkos saugumui. Tokie faktai galėtų būti patvirtinti ar paneigti atlikus poveikio sveikatai vertinimą.

Teisėjų kolegija nepagrįstu vertina ir atsakovų apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atmetus ieškovo ieškinį. CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki minėto momento į bylą pateikti dokumentai nepatvirtino, kad advokatų padėjėjams 2010-05-28 mokėjimo nurodymais pervestos sumos yra apmokėjimas už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ir motyvavo savo išvadas, kodėl nepriteisia minėtų išlaidų, ir su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka, nes pateiktų dokumentų turinys kaip tik yra toks, kokį nurodė teismas sprendime. Apeliantų argumentų, kad 2010-05-28 advokatų padėjėjams pervesti 3267 Lt ir 1500 Lt už teisines paslaugas ir teisinę pagalbą, yra būtent šios bylos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nepatvirtina teisinės pagalbos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie suteiktų teisinių paslaugų šioje byloje apimtį ir apmokėjimą. 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas0 maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 3 p. yra nurodyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes LR teritorijoje. Todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis Susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 patvirtinta kuro sąnaudų nustatymo metodika, nes būtent ji taikoma apskaičiuojant kelionės išlaidas komandiruočių metu. Nesant duomenų apie transporto priemonę, kuria važiuota, negali būti apskaičiuotos kelionės išlaidos, o priteistos gali būti tik pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime, atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę išlaidos gali būti priteisiamos iš šalies, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Be to, iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovams tie patys advokatų padėjėjai atstovauja ar teikė teisines paslaugas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėtose bylose Nr. 2-2893-755/2010 ir Nr. 2-271-828/2010, dėl ko, esant virš nurodytoms aplinkybėms dėl sutarčių ir dokumentų įrašų neatitikimo, daroma išvada, kad neįrodyta, jog aptartos išlaidos yra šios bylos advokato pagalbos išlaidos.

Kadangi ir ieškovo, ir atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, tai vienam apeliantui iš kito turėtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmokėti) apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.