Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų, kuriuo prašo: 1) pripažinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės neveikimą, operatyviai neišsprendžiant R. C. 2025 m. liepos 30 d. 16.53 val. prašymo, kuriuo R. C. prašė leisti jam pačiam per 30 d. nugriauti statinį, neteisėtu ir panaikinti 2025 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę nenukreipti statinio griovimo ir jo konstrukcijų naikinimo išlaidų į pareiškėją R. C.; 2) pripažinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmus – pareiškėjo R. C. skundo palikimą nenagrinėtu neteisėtais ir panaikinti 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą bei įpareigoti išnagrinėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalį tvarką pareiškėjo R. C. 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą skundą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2025 m. liepos 30 d. 16.53 val. išsiuntė antstolei prašymą, kuriuo prašė leisti jam per 30 d. nugriauti tvorą. Akcentuotina tai, kad pareiškėjas tokį prašymą pateikė prieš fizinius tvoros betoninės dalies griovimo darbus. Pareiškėjas siekė tinkamai išardyti betoninės dalies konstrukcijas, kad jas būtų galima išsaugoti, o esant būtinybei ir panaudoti kitų poreikių tenkinimui. Pažymi, kad nedelsiant sureagavusi antstolė būtų užkirtusi kelią žalai dėl turto sunaikinimo atsirasti ir nebūtų susidariusios išlaidos rangovui naikinant statinio konstrukcijas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors 2025 m. liepos 30 d. 16.53 val. jokių betoninės dalies statinio konstrukcijos griovimo išlaidų nebuvo patirta ir pareiškėjas pats pageidavo demontuoti konstrukciją, išsaugant jos panaudojimo galimybę, antstolė tyčia, pažeisdama ekonomiškumo principą, vilkino pareiškėjo prašymo sprendimą ir sprendimą pateikė sąmoningai tik po statinio sunaikinimo - tik 2025 m. rugpjūčio 7 d. Pažymi, kad jeigu antstolė prašymą būtų išsprendusi nedelsiant, tai nebūtų kilusios žalos pasekmės. Todėl yra pripažintinas antstolės vykdytas neteisėtas pareiškėjo prašymo išsprendimo vilkinimas. Pareiškėjo teigimu, antstolei yra žinoma, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos teisme ieškiniu reikalauja restitucijos natūra (grąžinti jam statinį natūra). Antstolė vilkindama minėto prašymo išsprendimą sudarė sąlygas restitucijos objekto sunaikinimui ir jis buvo neteisėtai sunaikintas. Tuo yra padaryta didelė žala pareiškėjui, be to į jį siekiam nukreipti išlaidas, kurios galėjo nesusidaryti patenkinus pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas 2025 m. liepos 30 d. prašymu siekė, kad nesusidarytų išlaidos ir siekė išsaugoti turtą, todėl skirtingai nei nurodoma patvarkyme, antstolis privalėjo reaguoti nedelsiant į pareiškėjo prašymą ir tinkamai jį išspręsti remiantis ekonomiškumo ir šalies teisėtų interesų užtikrinimo principais, tačiau to tyčia nedarė ir pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu nepagrįstai nurodyta, kad CPK ir Vykdymo veiksmų instrukcija nenumato termino pratęsimo galimybės. Nagrinėjamu atveju antstolė gavusi pareiškėjo prašymą privalėjo spręsti termino klausimą ir privalėjo vengti išlaidų, privalėjo užtikrinti ne tik išieškotojo, bet ir pareiškėjo interesus, imtis priemonių, kad nuosavybės teisė į statinio konstrukcijas nebūtu pažeista, o konstrukcijos nesunaikintos. Todėl nagrinėjamu atveju antstolės pasyvi pozicija dėl pareiškėjo prašymo neatitinka ekonomiškumo ir teisėtų interesų apsaugos principų. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad CPK nenumatyta imperatyvi nuostata, kad CPK 585 straipsnio l dalyje minimas terminas negali būti pratęsiamas. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo jis gali būti ir turi būti pratęsiamas, jeigu pratęsimu siekiama procesą padaryti ekonomiškesnį, ko iš esmės pareiškėjas ir siekė savo 2025 m. liepos 30 d. prašymu. Pažymi tai, kad po pareiškėjo prašymo rangovas darbų nevykdė, tačiau vėliau pradėjo griauti tvoros betoninę dalį gavęs nurodymą telefonu iš išieškotojo darbuotojų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos analogišką prašymą pateikė, kuri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalėjo taip pat skubiai išnagrinėti, tačiau iki pat šios dienos jokio sprendimo dėl prašymo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad statinys sunaikintas dėl antstolės neveikimo, vilkinant pareiškėjo 2025 m. liepos 30 d. prašymo išsprendimą, todėl antstolės veiksmai – neleidžiant pareiškėjui pačiam išardyti statinio konstrukcijas, pripažintini neteisėtais ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas yra naikintinas. Kadangi statinys buvo sunaikintas atlygintinai dėl antstolės neveikimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas nenukreipti statinio griovimo ir jo konstrukcijų naikinimo išlaidų į pareiškėją. Dėl 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymo pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolė piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais nuspręsdama skundą palikti nenagrinėtu, nes antstolei įstatymas tokios teisės nesuteikia. Pareiškimą/skundą gali palikti nenagrinėtu tik teismas. Todėl antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą naudojosi tariama (įstatymo nesuteikta) teise, t. y. faktiškai savivaldžiavo ir piktnaudžiavo. Atsižvelgiant į tai antstolės 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas, kuriuo ji paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu yra neteisėtas iš esmės ir yra naikintinas. Antstolė pagal įstatymo leidėjo valią turėjo teisė tik išnagrinėti skundą iš esmės ir priimti sprendimą „tenkinti“ arba „netenkinti“ pareiškėjo skundą ir netenkinimo atveju perduoti jį iš esmės nagrinėti teismui, tačiau antstolė to nepadarė (neteisėtas neveikimas).