Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimu E. V. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 7 d. 07.23 val. Panevėžio mieste, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas vairavimo kryptį neįsitikino, jog tai daryti saugu ir susidūrė su kita transporto priemone „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. J., eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 101 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skundu nesutinka su Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimu ir juo paskirta bauda, prašo juos panaikinti, teigia apie nutarimo grindimą prielaidomis, nes nėra jokių įrodymų, kad jis važiavo antra juosta ir persirikiavo į antrą juostą. Mano, kad buvo remtasi tik vienašališkais, niekuo nepagrįstais V. J. teiginiais. Pareiškėjo teigimu, jis važiavo pirma juosta, tik truputį toliau dešiniojo dalies krašto, nes jis buvo apsnigtas, nenuvalytas, o paskui jį važiavęs automobilis „VW Sharan“ nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Nurodo, kad nuotraukose ir eismo įvykio vietoje jo automobilis stovi tiesiai, jokio persirikiavimo nebuvo. Pareiškėjo manymu, nutarimą priėmęs pareigūnas nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių ir nesurinko įrodymų.

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su juo, mano, kad skundžiamas Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimas yra teisėtas, surašytas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą E. V. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo (duomenys neskelbtini) važinėja jau 10 metų, ta sankryža jam atmintinai žinoma. Jis važiavo pirma juosta ir pajuto smūgį į galą. Niekur jis nesirikiavo. Jam reikėjo sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl antra juosta jam butų buvę nelogiška važiuoti. Važiuodamas pajuto smūgį. Mano, kad vairuotojas bandė stabdyti ir, siekdamas išvengti smūgio, pasuko į šoną. Automobilių buvo pristatyta toliau - už 50 metrų. Prie kelkraščio šiek tiek sniego buvo. Jis važiavo nei arčiau, nei toliau to kelkraščio, važiavo kaip priklauso. KET nereikalauja važiuoti 10 cm nuo kelkraščio. Kaip mato, atstumas buvo daugiausia metras. Užfiksuoti šonai, nes važiavo viena kolona iš lėto, o jis atvarė didesniu greičiu ir bandė įlysti į tarpelį. Ten, kur automobiliai stovėjo, važiavo antra juosta, o paskui atsidūrė pirmoje. Rikiavimas buvo ten, kur pasibaigė mašinos. Rikiavimasis nebuvo toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, o jo minėtame 50 m atstume. Ten yra kelio susiaurėjimas. Jis, rikiuodamasis, įsitikino, ar siaurėjant keliui nevažiuoja automobilis. Mano, kad tas kelio ženklas neturėjo įtakos eismui. Ar jis būtų, ar nebūtų, eismas vyktų ta pačia kryptimi. Jis nematė kelio ženklo „sustoti draudžiama“. Schemose pripaišyta papildomų duomenų.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad tyrimo metu pareigūnai sudarė eismo įvykio schemą, nufotografavo, paėmė paaiškinimus, nustatė kaltę ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Liudininkų nebuvo ieškota ir nebuvo nustatyta. Kai pradėjo nagrinėti šią bylą, į bylos nagrinėjimą nukentėjusysis neatvyko. E. V. atvykęs paaiškino aplinkybes, kurias išdėstė nutarime. Jam kilo abejonė, ar nukentėjusysis važiavo teisingai - arčiau dešinio krašto, nes ten pagal E. V. paaiškinimus buvo stovėjimo vietos ir salelė. Salelė buvo skirta tam, kad paskutinei stovėjimo vietai pasibaigus, automobiliai nevažiuotų arti ir nekirstų stovėjimo vietos. Po E. V. apklausos jis nuėjo pas Reagavimo skyriaus viršininką, žinodamas kad jis turi tiesioginę prieigą prie vaizdo stebėjimo kamerų iš automobilio, paprašė peržiūrėti vaizdo įrašą. Paaiškėjo, kad automobilis sugedęs, remontuojamas. Po kelių dienų paaiškėjo, kad vaizdo įrašo nėra, nežinau dėl kokių priežasčių. Dėl kelio ženklo užklausė ir gavo informaciją, kad tos stovėjimo vietos nebeegzistavo nuo 2023 lapkričio 17 d. Suprato, kad E. V. bandė jį suklaidinti. Kadangi eismas vyksta dešine kelio puse, kiekvienas turi važiuoti arčiau dešinio krašto. Akivaizdu, kad V. J. važiavo pirma eismo juosta, o E. V. važiavo 2 eismo juosta. Gatvė plati, 8 metrai. Kai prieš sankryžą atsirado punktyrinė linija, E. V. jau rikiavosi arčiau dešinio krašto ir įvyko susidūrimas. Iš nuotraukų matyti, kad įvyko šoninis susidūrimas, kontaktavo E. V. automobilio galinis dešinys šonas, o nukentėjusiojo – priekinis kairys. Suprato, kad E. V. vadovavosi ženklinimu, kuris nebeegzistavo, turbūt, iš įpratimo ir važiavo arčiau kairio, o ne dešinio važiuojamosios dalies krašto. Nukentėjusysis yra asmuo, kurį žino tik iš matymo, sužinojo tik vėliau, jokių santykių, draugiškų ryšių nepalaiko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o institucijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, neigia savo kaltę, teigia, kad paskui jį važiavęs automobilis nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, nurodo, kad neatliko jokio persirikiavimo, kritikuoja byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą. Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo duoti kelią <...> persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjo paaiškinimai bei parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad administracinės bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėjas E. V. parodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) g. šviesoforo reguliuojamą sankryžą, pasibaigus dešinėje kelio pusėje esančioms automobilių stovėjimo vietoms, ir esančią užbrūkšniuotą salelę, jis pasuko arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir įvyko susidūrimas. Duodamas paaiškinimus teisme ir savo 2023-12-07 paaiškinime nurodė, kad jis niekur nesirikiavo, važiavo pirma eismo juosta, į antrą eismo juostą persirikiavęs nebuvo. Teisme vėliau aiškino, kad vis tik persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, tačiau tik ten, kur baigėsi sustatyti automobiliai, t. y. apie 50 m. nuo įvykio vietos. Pastebėtina ir tai, kad paaiškinime Institucijai Pareiškėjas nurodė važiavęs toliau nuo kelkraščio, nes jame buvo pristatyta automobilių (primintina – kartu teigė važiavęs pirma eismo juosta), gi skunde jau teigė važiavęs toliau dešiniojo dalies krašto, nes jis buvo apsnigtas, nenuvalytas. Tuo tarpu byloje esančios nuotraukos nepatvirtina Pareiškėjo teiginių buvus kelkraštyje sniego tiek, kad pastarojo sankaupos neleistų ar trukdytų važiuoti arčiau dešiniojo kelio dalies krašto. Taigi, tokie nenuoseklūs ir prieštaringi Pareiškėjo parodymai sudaro pagrindą teismui juos vertintini kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos priemonę, bei kartu leidžia manyti apie Pareiškėjo siekį išvengti atsakomybės, nes pastaruosius teiginius paneigia objektyvūs bylos įrodymai.

Teismas pastebi, kad nuo pat pradžių nesutikdamas dėl savo kaltės sukėlus eismo įvykį, Pareiškėjas, aiškindamas įvykio aplinkybes, pats nubraižė įvykio schemą, kurioje, pasak jo, automobilis „VW Sharan“ važiavo draudžiamoje vietoje, t. y. ant važiuojamosios dalies nubraižytų linijų, žyminčių stovėjimo vietas, ir toliau ant už stovėjimo vietų esančios užbrūkšniuotos salelės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė nematęs kelio ženklo „stovėti draudžiama“, o bylos nagrinėjimo Institucijoje metu teigė, kad minėtas kelio ženklas buvo pastatytas tik po nagrinėjamo eismo įvykio. Institucijos atstovas, siekdamas išsiaiškinti, kada buvo pastatytas minėtas kelio ženklas, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo gautas atsakymas, jog stovėjimą ribojantys kelio ženklai buvo įrengti 2023-11-17, t. y. dar prieš nagrinėjamą eismo įvykį. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkte yra numatyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, todėl esant kelyje likusiems seniems žymėjimams, juos galima kirsti, ko nedraudžia ir KET. Taigi, šiuo atveju, teismo manymu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji leidžia pagrįstai manyti, jog Pareiškėjas važiuodamas antroje kelio juostoje, rikiuodamasis į pirmą kelio juostą, kurioje jau važiavo automobilis VW „Sharan“, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pirmoje eismo juostoje važiuojančiam VW „Sharan“ automobiliui ir su juo susidūrė. Kad būtent tokia situacija ir buvo liudija ne tik nukentėjusiojo V. J. paaiškinime nurodytos aplinkybės, bet ir jas atitinkančios policijos pareigūnų sudarytos eismo įvykio schemos, įvykio vietos nuotraukos, taipogi automobilių susidūrimo vietos – Pareiškėjo vairuoto automobilio galinis dešinys šonas ir nukentėjusiojo vairuoto automobilio priekinis kairys šonas.

Pareiškėjas be kita ko teigė apie galimus jo teisių pažeidimus Institucijai tiriant jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir apie galimą skundžiamą nutarimą priėmusio policijos pareigūno šališkumą, nukentėjusiajam V. J. taipogi esant policijos pareigūnui. Tačiau teismas tokius deklaratyvius Pareiškėjo teiginius laiko niekuo nepagrįstais, nes patikrinęs surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, jokių objektyvių įrodymų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas ar įvykio vietoje dirbę ir įrodymus rinkę pareigūnai būtų buvę šališki Pareiškėjo atžvilgiu, teismas nenustatė. Teismo vertinimu, sprendžiant Pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino E. V. padarius jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą institucijos nutarimą ar jį naikinti pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.