- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2-417/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančią, civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rastuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių ratas“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. G. ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp bankrutavusios UAB „Rastuva“ ir UAB „Anykščių ratas“, sustabdyti 197 233,60 Lt su palūkanomis išieškojimą vykdymo procese ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, 2011 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta neteisėtai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus interesus. Nurodė, kad 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovui iš atsakovo bankrutavusios UAB „Rastuva“ buvo priteista 68 624,08 Lt, o 2011 m. sausio 17 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, pakeistu 2012 m. kovo 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, iš ieškovo atsakovui bankrutavusiai UAB „Rastuva“ priteista 197 233,60 Lt. Ieškovas apie 2011 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas praėjus keliems mėnesiams po jos sudarymo. Ieškovo nuomone, atsakovas BUAB „Rastuva“ siekė išvengti galimo ieškovo ir bendrovės skolinių reikalavimų įskaitymo. Neinformavus apie reikalavimo perleidimą, buvo pažeistos ieškovo teisės pareikšti argumentus ir prieštaravimus dėl sutarties patvirtinimo. BUAB „Rastuva“ ieškovui turi esminės reikšmės, todėl reikalavimas negalėjo būti perleistas kitam asmeniui. Nurodė, kad buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai, kadangi reikalavimo teisės perleidimas buvo galimas tik po tarpusavio skolinių reikalavimų įskaitymo. Pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas bankrutavusi UAB „Rastuva“ neturėjo objektyviai egzistuojančios į ieškovą reikalavimo teisės, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 11 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo buvo priteista 257 233,60 Lt žalos atlyginimo atsakovui bankrutavusiai UAB „Rastuva“. Atsakovo BUAB „Rastuva“ 257 233,60 Lt reikalavimo dalyje skolininkas ir kreditorius sutapo, nes ieškovas turi 68 624,08 Lt reikalavimą į atsakovą ir, atsakovui perleidus reikalavimą visa apimtimi, buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai. Teigia, jog yra visos būtinos actio Pauliana ieškinio sąlygos ir reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia LR CK 6.66 str. pagrindu. Nurodė, jog atsakovo bankrutavusios UAB „Rastuva“ kreditorių komiteto sprendimas parduoti reikalavimo teisę į ieškovą už 10 000,00 Lt pažeidė bendrovės kreditorių teises. Teigia, kad 2011 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo A. G. ieškinį atsakovams BUAB „Rastuva“, UAB „Anykščių ratas“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė bei priteisė iš ieškovo A. G. atsakovui UAB „Anykščių ratas“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi iš ieškovo priteistą sumą atsakovui BUAB „Rastuva“ sumažino iki 197 233,60 Lt. Bankrutavusios UAB „Rastuva“ reikalavimo teisės į ieškovą A. G. pagal nurodytą teismo sprendimą ginčijama 2011 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos atsakovui UAB „Anykščių ratas“ – bankrutavusios UAB „Rastuva“ kreditoriui ir komiteto nariui. Už įgyjamas reikalavimo teises UAB „Anykščių ratas“ kreditorių komiteto nutarimu sumokėjo 10 000 Lt.
Teismas nustatė, kad ieškovas A. G. žinojo apie bankrutavusios UAB „Rastuva” kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą parduoti šios bendrovės reikalavimo teises į jį, galutinai neišnagrinėtas pagal UAB „Rastuva“ pareikštą ieškinį visų instancijų teismuose, tačiau su nutarimu sutiko, jo neginčijo, nepretendavo įgyti reikalavimo teisių, kurias buvo nuspręsta pardavinėti dar 2011 m. pradžioje, 2011 m. vasario 8 d. kreditorių komiteto nutarimu po Panevėžio apygardos teismo sprendimo. Prieš tai su ieškovu buvo bandoma sudaryti taikos sutartį ginče dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas A. G. nesutiko susitarti taikiai, gera valia mokėti žalos atlyginimą tik 150 000 Lt. Apie parduodamas reikalavimo teises buvo nustatyta tvarka ne kartą skelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas”. Reikalavimo teisių perleidimo kaina buvo nuosekliai mažinama. Pirkėjų neatsirado. Tik 2011 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta sutartis su atsakovu UAB „Anykščių ratas“, kai reikalavimo teisių pardavimo kaina kreditorių komiteto nutarimu sumažinta iki 10 000 Lt. Šiomis aplinkybėmis UAB „Anykščių ratas”, pirkdamas reikalavimo teises, prisiėmė visą riziką. Pats A. G. nepageidavo nupirkti reikalavimo teisių tol, kol ginčas dėl jų nebuvo galutinai užbaigtas.
Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip BUAB Rastuva“ vadovas turi atlyginti įmonei 197 000 Lt padarytą žalą. Be to, jam iš BUAB „Rastuva“ buvo priteista 61 382,08 Lt, kurie turi būti atlyginti iš administravimui skirtų lėšų. Ieškovas siekia reikalavimų įskaitymo, tačiau to padaryti neįmanoma, nes BUAB „Rastuva“ reikalavimas buvo perleistas UAB „Anykščių ratas“. Spręsdamas dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, teismas pažymėjo, kad jis reikalavimas perleistas už 10 000 Lt, kai ginčas dar nebuvo galutinai išspręstas, naujasis kreditorius tuo metu prisiėmė didelę riziką. Toks reikalavimo perleidimas pagal CK 6.102 straipsnį, 6.105 straipsnio 1 dalį buvo galimas. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad buvo perleistas reikalavimas, kurio išieškojimas negalimas. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad jam nebuvo pranešta apie reikalavimo perleidimą už 10 000 Lt, nes įstatymai to daryti neįpareigojo nei kreditorių, nei administratoriaus. Teismas nurodė, kad ieškovas įskaitymo pradėjo reikalauti tik po to, kai paaiškėjo, jog žalos atlyginimo jis neišvengs. Teismo nuomone, šios po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės nėra sąlyga sandorį nuginčyti.
Nagrinėjamu atveju jei reikalavimo teisės nebūtų perleistos, skolų įskaitymas būtų galimas, nes net ir nepadarius įskaitymo, iš A. G. išieškota skola pirmiausia turėtų būti sumokama A. G., nes jam priteista skola turi būti išieškoma iš administravimui skirtų lėšų. Šiomis aplinkybėmis ir už reikalavimo teisių perleidimą gautos lėšos teko A. G.. Ieškovas, teismo nuomone, nepagrindė tvirtinimo, kad kreditorius UAB „Rastuva“ jam turi esminę reikšmę (CK 6.101 str. 5 d.), nes jo su šiuo kreditoriumi nesieja jokie asmeniniai santykiai, tik tarpusavio skolos. Tarpusavio įsipareigojimų turėjimas nustatytomis aplinkybėmis negali būti sureikšmintas iki tiek, kad užkirsti kelią reikalavimų perleidimui ( CK 6.105 str.). Teismas įvertino ir tai, kad kreditoriai savo sprendimo dėl reikalavimų teisių perleidimo nepakeitė.
Teismas atmeta ieškovo teisinius argumentus, kad reikalavimo teisės perleistos tikslu išvengti atsiskaitymo su A. G. ( actio Pauliana ieškinys). Nenustatytas actio Pauliana instituto taikymo sąlygų viseto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. BUAB „Rastuva“ perleido neegzistuojančią teisę, o dėl būsimos teisės perleidimo atsakovai, sudarydami sutartį, nesitarė. CK 6.102 str. 1 d. nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja. Tuo metu, kai buvo sudaroma reikalavimo perleidimo sutartis, reikalavimas buvo niekinis. Išieškoti pagal šį reikalavimą būtų buvę galima tik po įsiteisėjusio teismo sprendimo, t.y. reikalavimo teisė į 197 233,60 Lt sumą atsirado ir galėjo būti perleista tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties. Vadinasi, sudarant 2011 m. lapkričio 29 d. sutartį, reikalavimo teisė neegzistavo ir niekam nepriklausė. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.3 str. 4 d., prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.
2. Teismas netinkamai aiškino CK 6.102 straipsnio ir CK 6.105 straipsnio 1 dalies normų prasmę ir jas taikė. CK 6.105 str. 1 d. reglamentuojama reikalavimą perleidusio kreditoriaus atsakomybė, o ne reikalavimo perleidimo sutarties dalykas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.102 str. 1 d. reglamentuojamas neapibrėžtas reikalavimas, nes būtent neapibrėžto reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas supainiojo reikalavimo, kurio nebuvo sutarties sudarymo metu, perleidimą ir reikalavimą, atsiradusį po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo. Ieškinyje kalbama apie neegzistuojančio reikalavimo perleidimą – būtent dėl to nėra galimas išieškojimas. Sutarties sudarymo metu skolos nebuvo galima įskaityti. Įskaitymas tapo galimas kasaciniam teismui iš ieškovo priteisus 197 233,60 Lt sumą BUAB „Rastuva“, bet ne UAB „Anykščių ratas“, naudai. Kasaciniam teismui priėmus šią nutartį atsirado reikalavimas ir, tuo pačiu, jo perleidimo galimybė.
3. Teismas pateikia nelogiškas išvadas, jog neperimdamas reikalavimo teisių ir jų pardavimo metu neinicijuodamas jokių įskaitymų, ieškovas pats rizikavo, o įskaitymo pradėjo reikalauti tik po to, kai paaiškėjo, jog žalos atlyginimo B UAB „Rastuva“ neišvengs. Apeliantas pažymėjo, kad tik po kasacinio teismo nutarties, patvirtinusios mano 197 233,60 Lt skolą BUAB „Rastuva“ jis tapo realiai suinteresuotas tarpusavio finansinių įsipareigojimų ir galimo skolų įskaitymo derinimu.
4. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovui kaip skolininkui neturi reikšmės, kas yra kreditorius. Ieškovas ir BUAB „Rastuva“ yra vienas kito ir kreditorius, ir skolininkas. Turtiniais reikalavimais grįsti šalių interesai pripažintini turinčiais esminę reikšmę.
5. Priešingai nei nurodė teismas, byloje yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana, nes ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę bendrovei BUAB „Rastuva“, sutartis pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises, senaties terminas nėra suėjęs, BUAB „Rastuva“ neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties, sudarė ją savo laisva nuožiūra, reikalavimą perleidusi BUAB „Rastuva“ bei reikalavimą įgijusi UAB „Anykščių ratas“ buvo nesąžiningos, nes neabejotinai žinojo, kad perleidus reikalavimą iki reikalavimų įskaitymo bus pažeisti ieškovo turtiniai interesai, ieškovo reikalavimas BUAB „Rastuva“ galėjo būti įskaitytas bendrovės turimų į ieškovą nukreiptų turtinių reikalavimo apimtyje. Teismas nemotyvavo, kodėl nėra pagrindo actio Pauliana institutui taikyti, taip pat nepasisakė dėl CK 6.126 straipsnio 1 dalies taikymo.
6. Teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidų sumas, nes jos viršija rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Rastuva“ ir UAB „Anykščių ratas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kasaciniame skunde buvo įvardinta konkreti ginčijama suma, todėl teigti, kad ginčijamas reikalavimas buvo neaiškus, negaliojantis, neegzistuojantis ir neapibrėžtas nėra jokio pagrindo. Jeigu ginčijama sutartis nebūtų atitikusi įmanomumo reikalavimų, tai ieškovas A. G. neturėtų teisinio suinteresuotumo ją ginčyti, nes ji, šiuo atveju, būtų neįgyvendinama. Nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės atskirojo skundo motyvas, kad perleistas reikalavimas niekam nepriklausė. Sutartyje buvo konkrečiai įvardintas reikalavimas, civilinės bylos numeriai, civilinio proceso šalys, stadija ir kiti rekvizitai individualizuojantys reikalavimo teisę. Perleistos ne tik materialinės ir procesinės teisės. Be to, atsakovai pažymėjo, kad ieškovas neturėjo teisės į vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (ĮBĮ 21 ir 14 straipsniai). Kalbėdami apie kreditoriaus esmingumo požymį, atsakovai pažymėjo, kad esminis yra asmeninis kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykis. Šiuo atveju kreditoriaus ir skolininko nesiejo asmeniniai santykiai. Pasisakydami dėl teismo nutarties tinkamo nemotyvavimo, nurodė, kad motyvų apimtis priklauso nuo teismo sprendimo pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantas, buvęs BUAB „Rastuva“ vadovas, ginčija bankrutuojančios įmonės sudarytą reikalavimo perleidimo UAB „Anykščių ratas“ sutartį tuo pagrindu, kad šiuo sandoriu buvo perleista neegzistuojanti teisė reikalauti žalos atlyginimo iš paties apelianto A. G.. Jo nuomone, šis sandoris buvo sudarytas pažeidžiant CK 6.102 straipsnio nuostatas.
CK 6.102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad BUAB „Rastuva“ ir buvusio šios įmonės vadovo ginčas buvo sprendžiamas teismine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu iš A. G. priteisė bankrutuojančiai įmonei 257 233,60 Lt žalai atlyginti, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkinti BUAB „Rastuva“ reikalavimai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 9 d. galutine nutartimi iš A. G. buvo priteista 197 233,60 Lt BUAB „Rastuva“. Per tą laiką kol vyko teisminiai ginčai, bankrutuojanti bendrovė savo reikalavimo teisę 2011 m. lapkričio 29 d. sutartimi perleido UAB „Anykščių ratas“. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimo teisė buvo perleista tuomet, kai ginčas dar nebuvo išspręstas kasacinės instancijos teisme, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo priėmę skirtingus teismo sprendimus, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad ginčijama sutartimi buvo perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Iš reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad šia sutartimi buvo perleistas ieškovo (BUAB „Rastuva“) reikalavimas su visomis jo teisėmis ir pareigomis. Įvertinusi reikalavimo perleidimo sutarties turinį ir jos sudarymo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu sandoriu buvo perleistas būsimasis reikalavimas, kuris turėjo paaiškėti bylą išnagrinėjus kasacinės instancijos teisme (CK 6.101 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas reikalavimo perleidimo sandorį ginčija ir tuo pagrindu, kad jam turi esminę reikšmę faktas, kas yra kreditorius. Vadinasi apeliantas ginčija minėtą sandorį tuo pagrindu, kad buvo perleistas reikalavimas, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ginčo šalių (bankrutuojančios įmonės ir buvusio jos vadovo) nesieja jokie asmeniniai santykiai, o turtiniais reikalavimais grįsti šalių interesai nepatenka į CK 6.102 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą.
Apeliantas reikalavimo perleidimo sutartį ginčija ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. reikšdamas actio Pauliana. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl actio Pauliana taikymo skolininko (šiuo atveju BUAB „Rastuva“) sudarytam sandoriui (reikalavimo perleidimo sutarčiai) nuginčyti, pažymi, kad šis institutas suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui (šiuo atveju A. G.) – teisę ginčyti skolininko (BUAB „Rastuva“) su trečiaisiais asmenims (šiuo atveju UAB „Anykščių ratas“) sudarytus sandorius, todėl, taikant šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, turi būti užtikrinta kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens, šiuo atveju reikalavimo įgijėjo UAB „Anykščių ratas“ interesų pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Kaip minėta, viena iš actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų yra ta, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Apeliantas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sandoris pažeidžia jo teises, nes šalims sudarius šį sandorį, o kasacinės instancijos teismui jam nepalankiai išsprendus ginčą su bankrutuojančia bendrove, kuriai jis anksčiau vadovavo, apeliantas neteko galimybės atlikti tarpusavio įskaitymą. Atskirajame skunde pats apeliantas kelis kartus pabrėžė, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu skolos nebuvo galima įskaityti, o jis pats tapo suinteresuotas skolos įskaitymu tik tuomet, kai pasikeitė situacija ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė jam nepalankų sprendimą. Vadinasi ginčijamo sandorio sudarymo metu jis jokių apelianto teisių nepažeidė, o ta aplinkybė, kad apeliantui būtų naudingiau atlikti tarpusavio įskaitymą, o ne sumokėti skolą naujajam kreditoriui UAB „Anykščių ratas“ ir reikalauti skolos grąžinimo iš bankrutuojančios bendrovės, neleidžia padaryti išvados, kad šiuo sandoriu buvo pažeistos apelianto kaip kreditoriaus teisės.
Nenustačiusi kreditoriaus (apelianto) teisių pažeidimo sudarant ginčijamą sandorį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo atveju taikyti actio Pauliana instituto, nes, kaip minėta, būtina nustatyti visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Šis institutas nėra taikomas nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, todėl dėl kitų sąlygų kolegija nepasisako.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas nepasisakė dėl CK 6.126 straipsnio 1 dalies taikymo. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatytas pagrindas pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, todėl nėra pagrindo nagrinėti prievolės pabaigos klausimo kreditoriui ir skolininkui sutampant.
Be to, apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista 3 660,25 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, nes ji viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu parvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad byloje yra pateiktas atsiliepimas į ieškinį bei atsakovo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko beveik 6 valandas. Pagal minėtose Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius už atsiliepimo parengimą priklausytų 2 550 Lt (850 Lt x 3), o už dalyvavimą teismo posėdžiuose – 765 Lt ((850 Lt x 0,15) x 6 val.), todėl atsakovui priklausytų 3 315 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sudėtingumą, šios bylos aplinkybes bei tai, kad teismas priteisė nežymiai didesne sumą, mano priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.