Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2014-05-15 · Byla Nr. A2.6.-1040-885/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
A2.6.-1040-885/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00613-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Pažeidėjas
E. Š.
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1040-885/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00613-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (kita žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2014 m. vasario 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. lapkričio 29 d. 15 val. 26 min. (duomenys neskelbtini) alėjoje, ties namu Nr. 42 vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š., neturėdamas tam teisės, nepasirinko eismui saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės atitvarus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir atitvarai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidžiant kelių eismo taisykles. Automobilis nedraustas įstatymo nustatyta tvarka ir neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

E. Š. teismo posėdžio metu kaltu dėl pažeidimų neprisipažino, parodė, kad jam paskambino K., kurio pavardės nežino, bet kurį pažįsta per svainį, ir paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų. Jam žadėjo 500 litų už tai, kad pasakyti, jog važiavo jis. (duomenys neskelbtini) jį nuvežė iki Šiaulių Respublikinės ligoninės, kur jis susitiko su trim vyrais ir mergina. Du vyrukai buvo jauni, o vienas vyras apie 45 m. Tuomet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis (E. Š.) turi prisiimti kaltę, liepė sakyti, kad norėjo pirkti automobilį ir važiavo išbandyti. Jam sakė, kad atsitrenkė į medį, bet niekas nenukentėjo. E. Š. nuėjęs į policiją pasakė taip, kaip liepė, o išėjęs iš policijos jų laukiančių neberado. Bandė skambinti, bet skambučius jam atmesdavo. Dabar jų nebeieško, nes jie atlieka bausmę. Paaiškinime surašė tai, ką jam liepė sakyti. Automobilio nematė, bet jam pasakė numerį ir markę. Vairuotojo teisių neturi, bet vairuoti moka. R. K. ir A. Š. nepažįsta. R. K. iškart davė 20 Lt, kad turėtų už ką grįžti namo. Važiavo automobiliu R. K., mergina ir dar vienas vaikinas. Pinigus žadėjo atiduoti iki pirmo teismo. Šį pasiūlymą jam pateikė „K.“ su D.. Nuosavo automobilio jis nėra turėjęs, gauna invalidumo pensiją ir dar dirba prie statybų. Dirba Kuršėnuose, į darbą nuveža pažįstamas. Iš pradžių laukė pinigų, bet kai niekas neatnešė, nusprendė pakeisti parodymus.

Apklaustas liudytoju A. Š. teisme parodė, kad E. Š. nepažįsta. Automobilis yra ne jo. Juo naudojosi posūnis R. K., o automobilio paradavimo dokumentus tvarkė žmona. Apie įvykį sužinojo, kai pasakė. Jį buvo iškvietę į komisariatą. Posūnis apie įvykį nieko nesakė. Davė automobilį posūniui, kad suremontuotų techninei apžiūrai.

Apklaustas liudytoju R. K. teisme parodė, kad E. Š. jam yra matytas, nes norėjo pirkti jo automobilį „(duomenys neskelbtini) kuris priklauso patėviui, t. y. buvo patėvio vardu. Iš D. sužinojo, kad E. Š. nori pirkti automobilį, susiskambino ir susitiko prie Medelyno mokyklos. Buvo tik jis ir E. Š., kuris paprašė duoti išbandyti automobilį. Automobilį jis norėjo parduoti už 2000 – 2500 Lt. E. Š. išvažiavo vienas, o grįžo sudaužytu automobiliu. Jis liepė eiti į policiją ir pasakyti kas nutiko. Apie įvykį jis sužinojo iš E. Š., kuris pasakė, kad prie pašto įvažiavo į atitvarus. Jis sakė eiti jam į policiją, kad nebūtų patėviui problemų. „K.“ jis nepažįsta. E. Š. duoti pinigų, kad prisiimtų kaltę, nežadėjo. Automobilį jis pardavė, bet iki šiol neišregistravo. Pagarsinus jo parodymus, parodė, kad dabar atsiminė, kad kai E. Š. negrįžo išvažiavęs bandyti automobilio, jo buvimo vietą jis sužinojo iš D., kurį pažįsta, bet su juo nebendrauja.

Apklaustas liudytojas E. J. teisme parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) alėjoje, prie pašto. Atsimena, gavo pranešimą, kad automobilis „BMW“ apgadino tvorelę ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Jie nuvyko į įvykio vietą, sudarė schemą, nufotografavo ir pradėjo ieškoti automobilio. Pagal valstybinį numerį nustatė savininką, kuriam paskambino. Iš pokalbio atrodė, kad asmuo yra neblaivus ir kur yra automobilis negalėjo nurodyti. Po kurio laiko pažeidėjas pats atvyko į policijos komisariatą, kur jį apklausė. Jo elgesys buvo normalus, jie paėmė paaiškinimą, tačiau blaivumo nenustatė, kadangi savo veiksmus jis suprato, buvo orientuotas. Kalbant telefonu su savininku, iš balso buvo panašu, kad jis yra vyresnio amžiaus nei pažeidėjas. Pažeidėjas paaiškino aplinkybes, nurodė kur automobilis, tačiau nuvykę jo nerado. Savininko numerį nustatė per duomenų bazę, bet kai atvyko pats pažeidėjas, savininko nebeieškojo. Šiuo automobiliu buvo padarytas viena pažeidimas, taip rado R. K. telefono numerį. Bandė skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas.

Apklaustas liudytojas L. R. teisme parodė, kad E. Š. yra matęs dėl įvykio. Pagal budėtojo pranešimą ir iš kito pareigūno gavo informaciją, kad prie pašto automobilis kliudė atitvarus ir nuvažiavo. Buvo nurodytas automobilio valstybinis numeris ir markė. Kol rinko medžiagą, prisistatė pažeidėjas, kuris paaiškino, kad atvyko pats, nes vis tiek pagal automobilį būtų jį nustatę. Pažeidėjas buvo sąmoningas, atsakė į jam užduodamus klausimus, nurodė aplinkybes. Pažeidėjas sakė, kad būtų nustatę automobilio savininką, kuris ir būtų pasakęs, kas vairavo. Ar ieškojo automobilio savininko, neprisimena. Kaip jis buvo apklaustas, negali pasakyti. Gali būti, kad bendravo telefonu. Vietos, kur buvo įvykis, kameros nefilmuoja.

2014 m. vasario 11 d. paaiškinime R. K. nurodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 29 d. davė vairuoti žmogui, kuris norėjo jį pirkti. Kaip dabar žino, tai buvo E. Š., su kuriuo jį suvedė (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad E. Š. pabandys automobilį ir, jeigu jam tiks, sumokės 700 Lt. Pabandyti automobilį E. Š. išvažiavo vienas. Jis turėjo apsukti ratą aplink Šiaulius ir grįžęs sumokėti pinigus, tačiau jis po kurio laiko paskambino ir pasakė, kad nori 2-3 val. pagalvoti dėl automobilio pirkimo. R. K. pagalvojo, kad jį nori apgauti, tuomet per pašalinius asmenis jis E. Š. susirado ir pamatęs sudaužytą automobilį, suprato apie įvykį. E. Š. prisipažino padaręs įvykį ir parodė vietą, kurioje jis įvyko. E. Š. norėjo tartis, kad išvengtų atsakomybės, tačiau jis nesutiko ir liepė jam pačiam susitvarkyti. Tada kiti asmenys nuvežė jį į policiją. Negali pasakyti, kodėl E. Š. teisme nusprendė duoti kitokius parodymus, nes apie įvykį jis jam prisipažino, tuo metu aplink buvo ir daugiau žmonių. Kur gyvena (duomenys neskelbtini), nežino (5 b. l.).

Iš 2013 m. lapkričio 29 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio „(duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis, apgadintas metalinis aitvaras ir medis (18 b. l.).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, E. Š. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki įgis teisę vairuoti (19 b. l.).

Iš 2013 m. lapkričio 29 d. paaiškinimo matyti, kad E. Š. nurodė, jog 2013 m. lapkričio 29 d. apie 15.15 val. jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, (duomenys neskelbtini) link turgaus. Priekyje važiavo kitas automobilis, kuris pristabdė ir tam, kad išvengtų susidūrimo, jis pasuko dešiniau, užvažiavo ant šaligatvio ir susidūrė su metaline tvorele. Išsigandęs, kad eismo įvykį padarė be teisių, iš eismo įvykio nuvažiavo. Automobilį grąžino šeimininkui. Supratęs, kad bus surastas, apie 18 val. pats kreipėsi į policiją. Automobilį buvo pasiėmęs pabandyti, nes ketino pirkti (20 b. l.).

Iš 2014 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo matyti, jog R. K. paskirta nuobauda pagal ATPK 128 str. 3 d., už tai, kad 2013 m. lapkričio 29 d. 12 val. perdavė vairuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones (60-61 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-642/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Iš byloje esančių rašytinių ir teismo posėdžio metu duotų bei ištirtų įrodymų matyti, kad E. Š. kaltinančią versiją patvirtina R. K. paaiškinimas ir teismo posėdžio metu duoti jo parodymai bei paties E. Š. paaiškinimas, duotas tyrimo pradžioje, kuriame jis prisipažįsta kaltu dėl eismo įvykio. Bylą perdavus nagrinėti teisme, E. Š. pakeitė parodymus nurodydamas, kad jis prisiėmė kaltę už kitą asmenį, kuris prižadėjo jam sumokėti 500 Lt, tačiau jų nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas turi teisę keisti savo gynybą, jo rašytiniu prisipažinimu teismas gali remtis tik tiek, kiek jame nurodytas aplinkybes patvirtinta kiti įrodymai. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema, posėdyje apklaustų liudytojų E. Š., E. J., L. R. parodymai nei patvirtina, nei paneigia E. Š. kaltę, jie taip pat nei patvirtina, nei paneigia R. K. teisme nurodytų aplinkybių apie eismo įvykį, todėl jo parodymais nesiremtina, kadangi nesant kitų objektyvių ir neginčytinų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, vieno jo parodymai negali būti laikomi pagrindžiančiais E. Š. kaltę. Be to, R. K. parodymai taip pat nėra nuoseklūs ir vertintini kritiškai. Jis savo 2014-02-11 paaiškinime nurodė, kad E. Š. paėmęs automobilį negrįžo pas jį ir jam teko jo ieškoti per pažįstamus. Tuo tarpu teisme jis jau nurodė, kad E. Š. išvažiavo išbandyti automobilio vienas, o grįžo sudaužytu automobiliu. Be to, R. K. paaiškinime buvo nurodęs, kad automobilį norėjo parduoti už 700 Lt, o teisme jau teigė, kad norėjo gauti už automobilį 2000-2500 Lt. Be to, kritiškai vertintinos ir R. K. nurodytos aplinkybės, kad jis nepažįstamam asmeniui duoda pabandyti automobilį vienam, o pats kartu nevažiuoja, nebijodamas, kad E. Š. tą automobilį galėtų negrąžinti bei tai, kad po avarijos, kuriame dalyvauja jam priklausantis automobilis, liepia vienam E. Š. nuvykti į VPK, nors būdamas faktiniu automobilio savininku turėtų rūpintis, kad įvykis būtų ištirtas tinkamai. Įvertinęs įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo išnaudotos objektyvios galimybės nustatyti tiesą byloje, apklausti įmanomi liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, tiek E. Š., tiek R. K. nurodyti asmenys, galintys nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes, nebuvo nustatyti, jų duomenų nepateikė ir jie patys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, lieka nepaneigta E. Š. teisme iškelta versija dėl to, kad jam buvo pažadėta sumokėti, jeigu jis prisiims kaltę dėl eismo įvykio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant galimybės paneigti abejonę, kad E. Š. nepadarė veikų, už kurias turi būti skiriama nuobauda, bei, išnaudojus visas tyrimo galimybes nustatyti įvykio aplinkybes, įvertinus teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad nepakanka duomenų išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl administracinės bylos teisena E. Š. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. nutraukti, nesant E. Š. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus