- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-332-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30438-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Jurita“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jurita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą, prašydama: atnaujinti praleistą terminą skųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti; išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visus dokumentus, susijusius su 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimu.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
3. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. 2021 m. liepos 1 d. atsakovė priėmė įsakymą, kuriuo atšaukė 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymą ir Namo bendrojo naudojimo administratore paskyrė UAB „Jurita“. Atsakovė, organizuodama Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl administratorės pakeitimo, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl yra pažeidžiami ne tik ieškovės teisėti interesai, bet ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai. Nors de jure (teisiškai) Namo administratore yra paskirta UAB „Jurita“, tačiau de facto (faktiškai) bendrojo naudojimo administravimo paslaugas Namui teikia ieškovė. Naujoji administratorė su Namo butų ir kitų patalpų savininkais jokio kontakto nepalaiko, sąskaitų jiems neišrašo. Siekiant užtikrinti Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, taip pat nepertraukiamą Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, yra pagrindas sustabdyti ginčijamo įsakymo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės argumentai dėl ir toliau Namo butų ir kitų patalpų savininkams teikiamų paslaugų nėra pakankami, kadangi ieškovė, teikdama paslaugas be teisinio pagrindo, veikia išskirtinai savo rizika. Net padarius prielaidą, kad byloje bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukeltų pavojaus teismo sprendimo įvykdymui, o tiesiog reikalautų papildomo veiksmo atlikimo – objekto perdavimo administruoti. Vien aplinkybė, kad ieškovė palankaus jai sprendimo atveju patirs minimalius nepatogumus, nereiškia grėsmės sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl ginčijamo atsakovės įsakymo priėmimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl įrodymų – Namo butų ir kitų patalpų savininkų kreipimosi į atsakovę, balsavimo biuletenių ir kitų su įsakymo priėmimo susijusių dokumentų išreikalavimo iš atsakovės. Prašomi dokumentai vis dar nėra pateikti, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog Namo butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė savo valią dėl administratoriaus pakeitimo, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir galimai pažeistų Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Neturint įsakymo priėmimo ir balsavimo procedūras pagrindžiančių įrodymų, nėra aišku, ar į atsakovę dėl Namo administratoriaus pakeitimo tikrai kreipėsi šią teisę turintys asmenys, ar į atsakovę kreipėsi įstatyme nustatytas kiekis Namo butų ir kitų patalpų savininkų, ar balsavime dėl Namo administratoriaus pakeitimo balsavo šią teisę turintys asmenys, o ne nuomininkai ar fiktyvūs asmenys. Tai reiškia, kad kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovės organizuotos procedūros dėl Namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir įsakymas, kuriuo ieškovė atšaukta kaip Namo administratorė ir paskirta nauja administratorė, yra teisėtas;
6.2. ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie galimai pagrindžia, jog atsakovės priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų. Pateikti įrodymai preliminariai pagrindžia ieškinio pagrįstumą, tai reiškia, kad iš esmės yra įrodyta viena iš sąlygų, kuriai esant yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
6.3. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius atsakovės priimto įsakymo vykdymą, dėl vykstančio ginčo nenukentėtų Namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieškovė ir toliau tęstų Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcinga priemonė esamos situacijos stabilumui užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų nepertraukiamą Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip užkertant kelią žalai, kuri gali kilti nutraukus šių objektų administravimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užtikrinta ieškovės bei Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, dėl ko patirtų didelę finansinę žalą, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog Namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. ginčydama administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, ieškovė remiasi tik subjektyviais pasvarstymais ir asmeniniu vertinimu. Nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodytos jokios faktinės ir/ar teisinės aplinkybės, nepateikiami jokie duomenys ir įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimo tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo procese, juolab, kad administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o administracija tik įformino šių asmenų išreikštą valią. Ieškovė turi pareigą įrodymais pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą bei sąlygų jas taikyti buvimą, tačiau ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimų tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo procese, taigi ieškovė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos;
Šalies argumentai
7.2. ieškovė nepagrindė, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymu, t. y. dėl kokios priežasties turėtų būti stabdomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas. Vien tai, kad ieškovė siekia panaikinti ginčijamą įsakymą, nesudaro pagrindo teigti, kad įsakymas tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, turi būti sustabdytas. Pagal ieškovės pateiktą ieškinį, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankaus sprendimo atveju teismas tiesiog panaikintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, sprendimo įvykdymas netaptų sudėtingesnis, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu teismine tvarka būtų pripažinta, kad įsakymas priimtas be teisėto pagrindo, ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Be to, visa objekto perėmimo procedūra, susipažinimas su dokumentais ir kitos aplinkybės, kurias ieškovė nepagrįstai laiko sudarančiomis sunkumų butų savininkams, yra reglamentuotos įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, tad ir šiuo aspektu nėra prasmės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus. Be kita ko, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų iš karto patenkintas ieškovės ieškinys;
7.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Iš 2021 m. birželio 21 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir balsavimo biuletenių matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratoriumi daugumos patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „Jurita“, atsižvelgiant į tai, ir buvo rengiamas ir patvirtintas ginčijamas įsakymas. 2021 m. birželio 21 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo įteikta (išsiųsta) 41 balsavimo biuletenis, gauta 28 biuleteniai, iš jų 2 negaliojantys, kadangi balsavimo raštu biuleteniai pasirašyti ne savininkų, už UAB „Jurita“ balsavo 25 butų ir kitų patalpų savininkai, todėl balsavimas laikomas įvykusiu ir sprendimas pasirinkti administratorių buvo priimtas. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl naujojo administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčijo teismine tvarka. Stabdyti procedūras šioje stadijoje, remiantis tik ieškovės atskiruoju skundu, yra neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu. Nėra pagrįsti ieškovės teiginiai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Namo butų ir kitų patalpų savininkai patirtų žalą dėl to, kad Namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami. Prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
13. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą.
14. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminaraus vertinimo) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
15. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodytos aplinkybės (dėl savininkų valios pakeisti administratorių, vykusios balsavimo procedūros teisėtumo, ieškovės atšaukimo iš administratorės pareigų ir naujos administratorės pakeitimo teisėtumo) nevertinamos. Šios aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai bus vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti ieškinio nepagrįstumo argumentai taip pat yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų įvertinimu, kuris bus atliktas išnagrinėjus bylą iš esmės, šie argumentai nerodo ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo.
17. Darytina išvada, jog šioje proceso stadijoje ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
18. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės netaikytos konstatavus, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. Ieškovė kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nurodo aplinkybę, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patirs didelę finansinę žalą ir neigiamas pasekmes. Akcentuotina, jog vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė ir šioje dalyje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik deklaratyviais teiginiais.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
21. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat grindžia aplinkybėmis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ne tik ieškovės, bet ir Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų interesai, nepertraukiamas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimas.
22. Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Jurita“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, atsižvelgdama į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. birželio 21 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė UAB „Jurita“ penkeriems metams nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; iš ieškovės administruojamų daugiabučių namų sąrašo išbraukė pastatą (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovę pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Jurita“ akto kopiją.
23. Byloje nėra duomenų, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nesustabdžius atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, būtų pažeistas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nepertraukiamumas. Procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo, vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių naujoji Namo administratorė negalės teikti administravimo paslaugų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėja, kad naujoji Namo administratorė būtų nepajėgi vykdyti jai pavestų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijų (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Nagrinėjamu atveju Namo butų ir kitų patalpų savininkai naująją Namo administratorę išsirinko patys, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik priėmė ieškovės ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo paskirta nauja Namo administratorė (CK 4.84 straipsnis). Sustabdęs ieškovės ginčijamo įsakymo vykdymą, teismas užkirstų kelią Namo butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti jiems priimtiną (labiausiai tinkantį) bendrojo naudojimo objektų administratorių, tokiu būdu neapibrėžtam terminui (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) būtų nepagrįstai suvaržomos trečiųjų asmenų (Namo butų ir kitų patalpų savininkų) teisės priimti sprendimus dėl administratorės pakeitimo (pvz., savininkams nusprendus, kad konkreti administravimo paslaugas teikianti bendrovė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, neatitinka jų lūkesčių, bei siekiant realizuoti teisę pakeisti šią bendrovę kita).
25. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų pirmiau nurodytus teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog stabdyti ieškovės ginčijamo įsakymo vykdymą yra neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta Namo butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.