Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovės ieškinį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje žyminio mokesčio nesumažinimą motyvuoja nepateiktais įrodymais jį sumažinti, tačiau įrodymo apie socialinės paramos gavėjo statusą apeliantė nepateikė užmiršus, dėl ko neturi būti nubausta. Nurodo, kad įrodymas teismui buvo nusiųstas po nutarties gavimo, dėl to teismas galėjo koreguoti nutartį, atsižvelgdamas ir įvertindamas, jog apeliantė neturi teisinės pagalbos, kurios nesuteikia antrai bylai. Mano, kad teismas galėjo priimti nutartį trūkumų pašalinimui.

11. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 236 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, už kuriuos mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis. Ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio (ar jo dalies sumokėjimą). Ieškovė tą pačią dieną pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad yra socialinės paramos gavėja, nemokama teisinė pagalba iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta kitai bylai. Pažymėtina, jog ieškovė nei su ieškiniu, nei su pateiktu prašymu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Po Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo, kuriuo ieškovė buvo įpareigota iki 2026 m. sausio 16 d. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus teismui, ieškovė 2026 m. sausio 14 d. pateikė duomenis, jog jai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. paskirta socialinė pašalpa, prašo peržiūrėti teismo nutartį, kad nereikėtų jos skųsti, o nutarus reikalauti nors kiek jo sumokėti, prašo atidėti sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Pažymėtina, jog ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties, kuriuo nutarta netenkinti ieškovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė atskiruoju skundu neskundė, tik 2026 m. sausio 15 d. rašte nurodė, kad nutartis bus skundžiama, tačiau toks skundas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebuvo pateiktas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį yra mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismui suteikta diskrecinė teisė atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).

14. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis. Todėl prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Taigi, teismas turi teisę atleisti tik nuo dalies, o ne viso, žyminio mokesčio mokėjimo..

15. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021). Be to, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė po Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo, kuriuo nutarta netenkinti ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, 2026 m. sausio 14 d. pateikė duomenis, jog jai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. paskirta socialinė pašalpa. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turimą turtą, kitų duomenų, nurodytų nutarties 15 punkte, be kita ko pažymint, jog ieškovė taip pat nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, jog ieškovei paskirtas socialinės pašalpos mokėjimas po 2026 m. sausio 31 d. buvo pratęstas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties prašymo pateikimo momentu, todėl nėra pagrindo atleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, kaip minėta (nutarties 13 punktas), įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę tik iš dalies atleisti asmenis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, be kita ko pažymint, jog ieškovė taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti jos prašymo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atskiruoju skundu neskundė. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartis, kuriuo teismas nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu, o ne Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartis, kuriuo teismas nutarė netenkinti ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatydamas terminą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir nurodydamas nutarties apskundimo tvarką, minėtos nutarties ieškovė CPK nustatyta tvarka neskundė, minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo tikrinamas apeliacine tvarka, todėl šiuo atveju ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas 2026 m. sausio 7 d. nutartį galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, atmestini, kaip nepagrįsti.

17. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso teisės normas, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.