- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-662-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-01032-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- G. G., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Akvavitus“
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10658-528/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. G., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Akvavitus“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys G. G., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Akvavivus“, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 3427,51 Lt turtinės žalos, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-05-03 transporto priemonė ”Lexus LS 430“, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti.
Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-dvi padangos, priekinė dešinės pusės apatinė šakė, priekinė dešinės pusės guoliavietė, priekinis dešinės pusės guolis; remontuojamos dalys-du dešinės pusės ratlankiai. Draudėjas pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-18 remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančias išlaidas dėl eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusios žalos pašalinimo. Ieškovė apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 3427,51 Lt bei jas kompensavo išmokėdama draudėjui draudimo išmoką.
Kaune, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, stabdyti bylos nagrinėjimą ir ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisė 992,68 Eur (3427,51 Lt) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos (2013-09-09) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 80,51 Eur (278 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo priteisė 4,95 Eur (17,10 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog 2012-05-03apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), šviečiant saulei, esant sausai asfalto dangai trečiojo asmens G. G. vairuojamas automobilis LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Akvavitus“, įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą 0,7m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,15 m. gylioduobę, dėl ko buvo apgadinti šio automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratai, padangos bei ratlankiai, o automobilį vairavęs asmuo eismo įvykį užfiksavusiems Kauno AVPK PK pareigūnams nurodė, jog nepastebėjo duobės, nes ant kelio krito medžių šešėliai, per kelią ėjo pėsčiasis su vaiku ir vairuotojo dėmesys buvo sukoncentruotas į juos (b.l. 22-25); 2012-05-03 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatė, jog automobilio vairuotojo G. G. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, nes vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti, kadangi šviečiant saulei ant važiuojamosios dalies krito šešėlis, duobė buvo važiuojamoje dalyje nepaženklinta jokiais ženklais, dėmesį vairuotojas buvo nukreipęs į per gatvę einančius pėsčiuosius, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, o dėl sugadintų abiejų dešinės pusės ratų pasiūlė kreiptis į draudimo bendrovę arba Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyrių (b.l. 21, 44); UAB „Akvavitus“ automobilis LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 2012-04-06 – 2013-04-05 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu /liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20); 2012-04-16 techninėje apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog transporto priemonė LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2014-04-16 (b.l. 42, 102); 2012-05-03 ieškovo surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog nustatyti šie transporto priemonės LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimai: 2 padangos, priekinės dešinės pusės šakė ir guoliavietė bei guolis, kurie turi būti keičiami; 2 ratlankiai, kurie remontuotini (b.l. 26); UAB „Autotoja“ 2012-06-18 sudarytoje remonto sąmatoje bei 2012-06-25 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog transporto priemonės LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), remonto kaina 6.224,34 Lt (b.l. 27-29); 2012-05-03 UAB „Akvavitus“ pateikė ieškovui prašymą dėl įvykio išmokėti draudimo išmoką, o ieškovas apskaičiavo bei išmokėjo 3.427,51 Lt draudimo išmoką ir 2012-08-24 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos sumokėjimo (b.l. 9, 18, 30, 31, 32, 43); atsakovas pateikė teismui duomenis apie gatvių remontui skirtas lėšas (b.l. 37, 38).
Nagrinėjamu atveju turtinė žala kildinama iš atsakovo neveikimo – nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, o savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, taigi, nepažymėtos duobės (išdaužos) buvimas miesto gatvėje vertintinas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas.
Rašytinė eismo įvykio medžiaga (5 lapai) patvirtina eismo įvykio aplinkybes, vietą laiką, bei objektą, kuriam buvo padaryta žala, vizualiai nustatytus automobilio LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidimus, o netikėti policijos pareigūnų užfiksuoto eismo įvykio dokumentais teismas neturi pagrindo.
Nurodė, jog įvertinus Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytus sugadinimus, UAB „Autotoja“ remonto sąmatoje nurodytų detalių bei darbų apimtį ir PVM sąskaitos-faktūros duomenis, darytina išvada, kad remonto darbai ir jų lokalizacija atitinka policijos pareigūnų pirminės apžiūros metu nustatytus automobilio važiuoklės sugadinimus.
Teismas sprendė, jog reikalaujama priteisti suma laikytina pagrįsta.
Nustatė, jog kadangi nagrinėjamu atveju savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Kaune esančią (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti saugų eismą joje, nepaženklino ir neaptvėrė duobės (išdaužos)), o dėl to buvo apgadinta transporto priemonė LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), tai konstatuotina civilinės atsakomybės sąlyga priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos.
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių automobilį LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vairavusio G. G. didelį neatidumą, neteisėtus veiksmus ar veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, prisidėję prie jo kilimo bei žalos padidėjimo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai tai paneigia, kadangi minėtą eismo įvykį tyrę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai G. G. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė.
Pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr.120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr.101, tai draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą, o Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms, o atsakovo nurodyta vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, kadangi toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų. Draudimo įmokos sumų įskaitymas į išmokėtos išmokos sumą paneigtų subrogacijos institutą.
Nurodė, kad Lietuvos teismų praktika bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra priteisiamos procesinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; tenkinti Kauno miesto savivaldybės prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.
1) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką.
2) Teismo sprendimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti savivaldybių pareiga prižiūrėti kelius, kadangi žalai prisiteisti pakanka turėti apgadintą automobilį, pastatyti jį netoli bet kokios išdaužos kelyje ir išsikvietus policijos pareigūnus teigti, kad sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo į ją. Skundžiamas teismo sprendimas, suponuoja neteisėtą išvadą, kad tik Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už visų automobilių, esančių Kauno mieste, važiuoklių sugadinimus ir su tuo susijusias išlaidas, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip tie sugadinimai atsirado, neatsižvelgiant į tai, ar tam turėjo įtakos ir kiti veiksniai.
3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai labai svarbias aplinkybes, turėjusias esminės reikšmės ginčo dėl tariamo eismo įvykio kilimui ir eigai, tinkamai neištyrė įrodymų tinkamumo, kuriais vadovaujasi skundžiamame sprendime.
4) Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.
5) Negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, jog byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Duobės buvimo faktas pat savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei. Užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, jog jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įrodytas turtinės žalos dydis.
6) Byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, techninės apžiūros aktas, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios.
7) Teismas nenurodė kodėl nesirėmė galiojančiais teisės aktų reikalavimais- Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, kurios 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą, taip pat siekiant nustatyti ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais; Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.
8) AB „Lietuvos draudimas“, prieš išmokėdama draudimo išmoką kaip tariamos žalos atlyginimą, nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (Tvarkos 26.1 punktas), nesudarė atkūrimo (remonto) kalkuliacijos (Tvarkos 26.2, 29.3 punktai), nenustatė transporto priemonės likutinės vertės (Tvarkos 26.4, 29.2 punktai), neparengė vertinimo išvadų (Tvarkos 26.5, 29.3 punktai) ir pan.
9) Nei viename iš byloje pateiktų dokumentų nėra išvados, jog būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje patirta nurodyta priteisti žala. Pats vairuotojas paaiškino, jog po įvykio toliau dalyvavo eisme, o tai reiškia, kad ginčo automobiliui ieškinyje nurodyti apgadinimai galimai buvo padaryti po tariamo įvykio.
10) Byloje pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-03 nutarime nurodyti automobilio sugadinimai – abu dešinės pusės ratai ir padangos. Todėl į ieškinio sumą nepagrįstai įtrauktos sumos, susijusios su šakės, guoliavietės, guolio sugadinimais. Be to, su policijos nutarime bei ieškinyje nurodytais apgadinimais abejotina, jog būtų galima pavažiuoti. Su techniškai netvarkingu automobiliu draudžiama dalyvauti eisme.
11) Tariamos eismo įvykis įvyko apie 14.30 val., kuomet geras matomumas, šviesus paros metas, todėl vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas galiojančių Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl pats už jį yra atsakingas.
12) Transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, o LR civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
13) Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nepateikta. Nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio.
14) Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose, tačiau ši pareiga negali būti suabsoliutinta. Kauno miesto gatvės tvarkomos reguliariai, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iš karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų. Be to, teismo sprendime nurodomame Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12 punkte ir nėra numatyta šią funkciją atlikti nepriekaištingai, o nurodyta ją atlikti taip, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas.
15) Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, todėl ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė
16) Teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos; tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, todėl Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju turėtų būti netaikytinos. Remiantis LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo.
17) Teismas nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos ir nesikreipė į LR Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str. Žala yra kildinama iš miesto gatvėse esančių kelio išdaužų, t. y. iš nesutvarkytų vietinių kelių. Yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir nurodyto norminio teisės akto atitikimo LR Konstitucijai, kadangi būtent dėl nepagrįstai, antikonstituciškai sumažinto finansavimo, reglamentuoto minėtais teisės aktais, vietinės reikšmės keliams nėra finansinių galimybių užtikrinti jų tinkamos būklės. Atitinkamai, dėl netinkamos jų būklės ir kilo skundžiamu sprendimu priteista žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kritiškai vertintinas apeliantės teiginys, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų (daikto su trūkumais valdymo, pareigos prižiūrėti ir remontuoti nuosavybės teise apeliantei priklausančius kelius) ir nukentėjusiojo automobiliui padarytos žalos. Priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos šioje byloje patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga – Kauno VPK Kelių policijos valdybos specialisto K. S. 2012-05-03 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema, aktas dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Patrulių rinkinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio J. M. tarnybinis pranešimas bei transporto priemonės vairuotojo paaiškinimai. Policijos surinktoje medžiagoje tiksliai nurodytas žalos atsiradimo faktas bei eismo įvykio mechanizmas ir užfiksuota, jog 2012-05-03 kelias, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, turėjo trūkumą - buvo duobėtas. Transporto priemonės apžiūrą atlikusio autoserviso darbuotojai bei ieškovės atstovas, administravęs bylą, nustatė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę. Policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio medžiaga pagrindžia ir priežastinį ryšį CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, kadangi jame yra užfiksuotas faktas, jog kelias, esantis (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, 2012-05-03 buvo duobėtas, iš ko išplaukia, jog atsakovė pažeidė pareigą prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, esantį kelią. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, transporto priemonės apgadinimus apžiūri vizualiai ir juos užfiksuoja, tačiau neatlieka išsamios transporto priemonės techninės apžiūros, kadangi nėra šios srities specialistai ir tai neįeina į jų pareigas. Priekinio rato šakė, guoliavietė ir guolis yra vidinės rato mechanizmo dalys, kurių vizualiai (nenuėmus automobilio rato ir jo nepakėlus) apžiūrėti neįmanoma. Dėl šios priežasties policijos pareigūnų priimtame nutarime užfiksuoti tik tie apgadinimai, kurie matosi išoriškai apžiūrėjus automobilį. Transporto priemonės vairuotojas neturėdamas specialių žinių ir galimybės apžiūrėti vidines rato mechanizmo dalis, objektyviai negalėjo žinoti, jog sugadinti ne tik ratlankiai bei padangos, bet ir šakė, guoliavietė ir guolis. Tačiau transporto priemonės techninė apžiūra atlikta eismo įvykio dieną, todėl transporto priemonės vairuotojas buvo pakankamai atsargus ir atidus bei nedelsdamas kreipėsi į autoserviso specialistus, jog automobilis po įvykio būtų detaliai apžiūrėtas, nustatyti ir suremontuoti visi jam padaryti sugadinimai. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Turto vertinimą atlieka ieškovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Byloje nėra įrodymų, jog transporto priemonės vairuotojas nebuvo atsargus ir atidus. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgyja subrogacijos teisę į apeliantės deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieškovės skolininke. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 5% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pagrindo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog 2012-05-03 automobilis LEXUS LS 430,valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepaženklintą duobę (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo G. G.. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini)). AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 2012-05-03 įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo 3427,51 Lt sumą. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, sudaryta eismo įvykio vietos schema, surašytas tarnybinis pranešimas. 2012-05-03 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatyta, jog automobilio LEXUS LS 430, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad sugadinti abu dešinės pusės ratai ir padangos. Sugadinimai, keistinos dalys nustatytos Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Autotoja“ remonto sąmata bei nurodyti nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tarnybiniame pranešime.
Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su materialinės bei procesinės teisės normų taikymu, teismo atliktu įrodymų vertinimu.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, kas turėjo reikšmės iš dalies nepagrįstam teismo sprendimo priėmimui.
Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.246 str. 1 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarkos aprašu (6 p., 12 p., 42 p.) nustatė, kad kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, o nepažymėtos duobės (išdaužos) buvimas miesto gatvėje vertintinas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas. Taip pat teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Kaune esančią (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti saugų eismą joje, nepaženklino ir neaptvėrė duobės (išdaužos)), o dėl to buvo apgadinta ginčo transporto priemonė. Nustatė, jog reikalaujama priteisti žalos atlyginimas yra pagrįstas.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos. T.y. nesutinkama su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakomybės sąlygos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, nepateikti įrodymai, jog būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje patirta nurodyta priteisti žala. Teigiama, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui.
Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-05-03 eismo įvykio schema, 2012-05-03 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo paaiškinimai, 2012-05-03 tarnybinis pranešimas patvirtina, jog automobilis LEXUS LS 430, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančią duobę, dėl ko buvo apgadintas. Duobė nebuvo paženklinta. Dėl šio fakto byloje ginčo nėra.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, jog minėto automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas. 2012-05-03 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, jog automobilio LEXUS LS 430, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
Nutarime, kuris surašytas 2012 m. gegužės 3 d., nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nurodoma, jog automobilio vairuotojo G. G. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti, nes šviečiant saulei ant važiuojamosios dalies krito šešėlis, duobė buvo važiuojamojoje dalyje nepaženklinta jokiais ženklais, dėmesį buvo nukreipęs į per gatvę einančius pėsčiuosius. Tokias aplinkybes savo paaiškinime išdėstė ir G. G. (b. l. 21-23, 24).
Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog administracinė byla G. G. atžvilgiu nutraukta, turėjo savarankiškai nustatyti, ar G. G. vairuodamas automobilį vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis. Iš visų aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad G. G. vairuodamas automobilį nebuvo pakankamai atidus ir nesivadovavo Kelių eismo taisyklėmis.
Teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog yra visuotinai žinoma faktinė aplinkybė, kad Kauno miesto gatvės yra prastos būklės. Dėl ko vairuotojai turi būti atidūs, kad galėtų išvengti įvažiavimo į neužtaisytas duobes.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog automobilis apgadintas esant geroms vairavimo sąlygom: švietė saulė, kelio danga buvo sausa. Duobėje, į kurią įvažiavo G. G. vairuojamas automobilis, buvo be vandens. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad įvykiui atsirasti reikšmės turėjo medžių šešėliai, pėsčiasis su vaiku. Iš šių aplinkybių spręstina, kad G. G. nesivadovavo Kelių eismo taisyklėmis.
Kelių eismo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Taisyklių 1 punktas). Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (Taisyklių 127 ir 128 punktai). Teismas sprendžia, kad G. G. nepasirinko tokio greičio, kad esant jo nurodytoms vairavimo sąlygoms galėtų sustoti ir išvengti įvažiavimo į duobę. Tai reiškia, jog automobilio apgadinimui įtakos turėjo ir G. G. didelis neatsargumas, dėl ko priteistas 3427,51 Lt ( 992,67 EUR) žalos atlyginimas mažinamas 30 proc., t.y. iki 694,87 EUR.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, nesutikdamas su ieškovo nurodytu patirtos žalos dydžiu, ir teigdamas, kad į ieškinio sumą nepagrįstai įtrauktos sumos, susijusios su šakės, guoliavietės, guolio sugadinimais yra priežastiniu ryšiu nesusiję su įvykiu, ieškovo patiektus duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, byloje esančiuose įrodymuose fiksuotus duomenis apie automobilio sugadintus priekinius ratus ir padangas, nėra pagrindo abejoti atliktų darbų, pakeistų detalių masto priežastine sąsaja su ginčo eismo įvykiu. Atmestinos kaip neįrodytos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, o ginčo automobiliui ieškinyje nurodyti apgadinimai galimai buvo padaryti po tariamo įvykio. Tuo tarpu eismo įvykio aplinkybės, žalos padarymo faktas užfiksuoti Kauno apskrities VPK policijos pareigūnų eismo įvykio medžiagoje. Pažymėtina, jog aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). T.y. byloje esantys įrodymai patvirtina kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.
Apeliantas teigdamas, jog ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, nenurodė teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros.
Pažymėtina, kad dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 5 proc. dydžio metinės palūkanų priteisimo, privalomo ginčo transporto priemonės vertinimo detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka, todėl šių argumentų nekartoja. Papildomai pažymėtina, jog Draudimo įstatymo nuostatos suteikia teisę ieškovui atlikti draudžiamo turto vertinimą, kas apima ir apdrausto turto vertinimą kai įvyksta draudiminis įvykis.
CPK 3 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Apeliaciniu skundu prašoma tenkinti Kauno miesto savivaldybės prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 str. Pažymėtina, kad šie aktai nagrinėjamu atveju netaikomi, todėl nėra pagrindo tenkini šį apeliacinio skundo argumentą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, jog 30 proc. mažintinas priteistos žalos atlyginimas, atitinkamai mažinamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319, buveinė Kaune, Laisvės al.96, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834, buveinė Vilniuje, J.Basanavičiaus g.12, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 694,87 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 68ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos 2013-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 278,-Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių litų) arba 56,36 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319, buveinė Kaune, Laisvės al.96, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100) 3,47 Eur (tris eurus ir 95ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).