- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- A14.-1649-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01318-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. M., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos valstybinės priežiūros departamentas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovui Giedriui Barzdeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 351 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus, nes 2020-08-18 nustatyta, jog ji savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) vykdė pagalbinio pastato statybos darbus ir pastatė statinį, priskiriamą neypatingo statinio kategorijai, kurio ilgis 14,70 m, plotis 9 m, aukštis 5,30 m. Bendras užstatytas plotas 132 kvadratiniai metrai. Statinio pamatai gelžbetoniniai, sienos – dujų silikato blokeliai (0,6x0,3), stogas – vienšlaitis, stogo laikančios konstrukcijos – medinės, stogo danga – metalo lakštai. Šiais savo veiksmais G. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. M. savo kaltę pripažino, gailisi. Nurodė, kad savavališkos statybos aktas galimai įteiktas, bet sūnus pasakys tiksliau, nes jis tuo užsiiminėjo. Turbūt gavo papildomus dokumentus su administracinio nusižengimo protokolu. Prisipažįsta, kad pradėjo nelegalias statybas. Po to juos pradėjo perspėti, kad bus didelės baudos ir jie statybas pristabdė. Sūnus iškvietė nepriklausomus ekspertus, jie viską apžiūrėjo ir jiems išrašė mokėti, atrodo, 1 150 Eur. Po to gavo leidimą iš savivaldybės ir po to G. Barzdenis išrašė aktą dėl neteisėtų statybų.
Institucijos atstovas G. Barzdenis parodė, kad kaip buvo išdėstyta protokole, buvo fiksuotas savavališkos statybos faktas, prieš surašant savavališkos statybos aktą įteikti visi privalomi dokumentai, kurie turėjo būti įteikti ir pranešimas apie patikrinimą, ir visi kiti lydintys dokumentai. Taip pat įteiktas privalomas nurodymas nevykdyti statybos darbų. Buvo kvietimas atvykti surašyti protokolą. Pažeidėjai buvo atvykę ir pasirašė ant protokolo, patvirtindami, kad jis sudarytas teisingai. Savavališkos statybos aktas įteiktas G. M., jis įteiktas elektroniniu paštu ir įteiktas pasirašant administracinį nusižengimo protokolą. Pateiktos visų dokumentų kopijos. Patikrinimas atliktas gavus skundą iš bendrijos narių sodo teritorijos, kad vyksta statybos be leidimo. Buvo nustatyta, kad statytojas neturėjo leidimo statybai, tada kreiptasi į statytoją dėl susitikimo vietos, bet jų nebuvo, dėl to buvo atidėtas patikrinimas gal mėnesiui su viršum. Buvo išsiųstas pakartotinis pakvietimas, kad atvyktų patikrinimui, ar yra dokumentai. Į paskirtą susitikimą pažeidėjai neatvyko. Buvo atliktas patikrinimas vizualiai, vertinant visą statinį. Kadangi teritorija aptverta, tai 100 procentinio tikslumo gali ir nebūti, bet tokiam statiniui reikiamų dokumentų nebuvo rasta. Be statybą leidžiančio dokumento galėjo būti statomas sodų bendrijos pastatas iki 80 kvadratinių metrų, o buvo pastatytas 132 kv. m. Išmatuota pagal esamus blokelius ir panaudotas medžiagas. G. M. savivaldybei sumokėjo sumą, kuri mokama norint įteisinti savavališkai pradėtas statybas. Statybos įstatyme yra numatyta galimybė po nelegalios statybos pradžios ją įteisinti. Reikia atlikti ekspertizę, kokios apimties buvo statybų darbų apimtys. Pagal tai paskaičiuojama atlikto statinio statybos vertė. Jie teisingai darė, nes norint įteisinti statybas, reikia padaryti viso pastatyto pastato įvertinimą ir sumokėti į savivaldybės biudžetą per VMI paskaičiuotos sumos mokestį: pusę tos sumos, jei kreiptasi savanoriškai, o visą sumą reikia mokėti, kai pats neprisipažįsti. Niuansas įvyko toks, kad inspekcija nustatė vėliau tą statybą, nei pateikė prašymą su pateiktu apmokėjimu už tą nelegalią statybą. Šiuo atveju pažeidėjai reikėjo mokėti pusę sumos, nes patys prisipažino. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas, nes savavališka statyba vis tiek buvo fiksuota, tam momentui leidimo statybai neturėjo. Procesas dėl statybos leidimo tikrai užtrunka ilgą laiką. Rugpjūčio 18 dieną buvo pateiktas prašymas gauti leidimą statyboms. Prie prašymo buvo pateikti visai kito objekto dokumentai, kito objekto skaičiavimai. Yra specialieji reikalavimai, ką reikia pateikti su projektu. Bendrojoje dalyje nepateikti specialieji reikalavimai. Buvo statoma taip, kaip norėta. Buvo visai ne tie dokumentai. Buvo teiktas prašymas gyvenamojo namo statybai su ūkiniu pastatu. Jis ne vieną kartą buvo teiktas. Vėliau jau buvo teiktas prašymas ūkinio pastato statybai. Pradžioje buvo statomas gyvenamasis namas.
Liudytojas M. M. parodė, kad G. M. yra jo mama. Buvo sumanymas pastatyti ūkinį pastatą. Ekspertai nustatė, kad pastatytas 140 kv. m pastatas. Jie patys kreipėsi dėl leidimo įteisinti statybas. Jiems atsakė, kad negaus leidimo, nes pusė baudos per mažai. Jie sumokėjo visą baudą ir gavo leidimą. Po to gavo aktą dėl savavališkos statybos. Jie nesupranta, kodėl surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jie prisipažino, norėjome priduoti pastatytą pastatą. Kreipėsi į poną Barzdenį, o jis nurodė, kad nepasirašys, nes jie nepasirašė akto, o jei jie atvažiuos ir pasirašys, tai nutrauks nelegalią statybą. Jie su mama nuvažiavo, mama pasirašė, bet nepanaikino nelegalios statybos. Po to dar kartą pas jį kreipėsi. Jokio atsakymo iš jo negavo. Sprendimą gavo tik prieš pat posėdį, kad jis negali pastato įregistruoti, nes vyksta nagrinėjimas teisme. Nepamena, ar buvo anksčiau suplanuotas patikrinimas. Gal ir buvo. Jie suprato, kad neteisingai padarė, kreipėsi į ekspertus, kad jie viską apskaičiuotų. Jiems viską skaičiavo apie dvi savaites. Gal tuo metu ir buvo surašytas protokolas. Kai gavo aktą, jie iš karto sumokėjo. Jie per vieną dieną negalėjo visko padaryti. Iš pradžių prašymas buvo atmestas dėl trūkumų. Leidimo gavimas užtruko. Jiems atmesdavo, nes kažkokių vis popierių trūko. Pradinis prašymas buvo gyvenamas namas su ūkiniu pastatu. Leidimas nebuvo gautas nei gyvenamajam namui, nei ūkiniam pastatui. Vėliau jau buvo teiktas prašymas ūkinio pastato statybai. Ūkinį pastatą pastatė pagal pradinį projektą. Statyba leidžiančio dokumento neturėjo.
Savavališkos statybos akte, nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), vykdoma nauja statyba; paskirtis – pagalbinio ūkio paskirties; kategorija – neypatingas; statytojas – G. M. (b. l. 5).
Iš Faktinių duomenų patikrinimo 2020-08-20 akto su fotolentele matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Barzdenis, patikrinęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), konstatavo, kad minėtame žemės sklype be statybą leidžiančio dokumento vykdomi pagalbinio ūkinio pastato statybos darbai. Pastatytas neypatingas statinys. Bendras užstatymo plotas 132 m, sienos – dujų silikato blokeliai (0,6x0,3), pamatai gelžbetoniniai, stogas – vienšlaitis, stogo laikančios konstrukcijos – medinės, stogo danga – metalo lakštai. Statytojas yra parengęs „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektą“ ir 2020-08-13 pateikė prašymą Nr. SRA-100-200813-25007 Vilniaus miesto savivaldybei išduoti statybą leidžiantį dokumentą (prašymas atmestas su pastabomis). Patikrinimas planuotas 2020-08-10, tačiau atidėtas statytojo prašymu. 2020-08-20 į sklypo teritoriją patekti nepavyko, nes sklypas užtvertas, statytojas į patikrinimą neatvyko (b. l. 9-16).
Iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tyrimai ir projektai“ Savavališkos statybos atliktų darbų ekspertizės akto Nr. 20-157 S matyti, kad pagal G. M. užsakymą 2020-08-03 surašytas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas. Objektas: pagalbinio ūkio pastato statyba (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrini numeris (duomenys neskelbtini)) Pateikta išvada, kad statomas statinys neatitinka statinio projekto ir teisės aktų reikalavimų, statiniui neišduotas statybą leidžianti dokumentas, kaip numatyta STR 1.05.01:2017. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad statinys atitinka pagalbinio ūkio paskirties statiniui keliamiems reikalavimams, Pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), statinio projektas nepateiktas. Bendrieji statinio rodikliai: išoriniai matmenys – apie 14,50 m ilgio ir apie 9 m pločio, sienų aukštis apie 3,5 ir 4,5 m. Paskaičiuota savavališkų darbų sąmata ir nustatyta, kad įmokos dydis už savavališką statybą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priedą yra 1 191,11 Eur. Taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priedo 12 punktą, asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų, t. y. 1 191,11x50 proc.=595,56 Eur. Pateikti įmokos sumokėjimą/permokėjimą patvirtinantys kvitai (sumokėta 1 191,11 Eur).
Šie aptarti duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, neprieštaringi, papildo vieni kitus, todėl laikytini įrodymais ir jais vadovaujamasi.
Naujo neypatingo statinio savavališka statyba, užtraukia atsakomybę pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Ši aplinkybė nebuvo ginčijama. Savavališką statybą įrodo ne tik savavališkos statybos aktas, bet ir savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą (Savavališkos statybos akte suklysta nurodant, kad pažeisti 1 punkto reikalavimai), statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžianti dokumentą. Gauti statybą leidžiantį dokumentą yra statytojo pareiga (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Pagal šio straipsnio 16 dalies 1 punktą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtintas draudimas statybos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas.
Nors administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti, koks teisės aktas ir jo reikalavimai yra pažeisti, tačiau su administracinio nusižengimo protokolu G. M. buvo įteiktas Savavališkos statybos aktas (tai patvirtino ir G. M. bei jos sūnus M. M.), kuriame nurodytas tiek atsakomybę nustatantis teisės aktas (Statybos įstatymas), tiek pažeisti šio teisės akto reikalavimai (straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog G. M. buvo tinkamai informuota apie teisės aktą ir jo reikalavimus, kuriuos G. M. pažeidė vykdydama statybą, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad G. M., administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus.
Taip pat tikslintinas rašymo apsirikimas administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodytas bendras užstatytas plotas 132 metrai, nurodant, kad bendras užstatymo plotas yra 132 kvadratiniai metrai.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodymų pakanka išvadai, kad G. M. savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) vykdė pagalbinio pastato statybos darbus ir pastatė statinį, kurio ilgis 14,70 m, plotis 9 m, aukštis 5,30 m, bendras užstatytas plotas 132 kvadratiniai metrai. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.
Administracinio nusižengimo padarymo faktą patvirtina pačios G. M. prisipažinimas. Iš jos parodymų matyti, kad statybos darbus jos sutikimu vykdė sūnus M. M., kuris ir tvarkė visus dokumentus. G. M. sūnus M. M. teisme patvirtino, kad statė neturėdami statybą leidžiančio dokumento, tačiau vėliau savanoriškai, dar nesant fiksuotam savavališkos statybos faktui, patys kreipėsi į ekspertus dėl savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės bei į savivaldybę dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, statybos leidimo išdavimo, statybos darbai buvo sustabdyti ir nevykdomi iki šiol, statybos leidimas gautas. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir institucijos atstovo, kuris pats fiksavo savavališką statybą, paaiškinimai teisme ir byloje esanti medžiaga. Iš MB „Tyrimai ir projektai“ ekspertizės išvados matyti, kad pagal G. M. užsakymą 2020-08-03 surašytas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas ir pateikta išvada, kad statomas statinys neatitinka statinio projekto ir teisės aktų reikalavimų, statiniui neišduotas statybą leidžianti dokumentas, kaip numatyta STR 1.05.01:2017; tiriamojoje dalyje nurodyta, kad statinys atitinka pagalbinio ūkio paskirties statiniui keliamiems reikalavimams, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), statinio projektas nepateiktas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad surašant aktą, objektui savavališkos statybos aktas nesurašytas. Iš Faktinių duomenų patikrinimo akto matyti, kad savavališka statyba fiksuota 2020 m. rugpjūčio 20 d. tikrinant informaciją pagal institucijai pateiktą skundą. Taigi, G. M. žinojo apie tai, kad statinys jos sklype statomas be statybą leidžiančio dokumento ir statybų eigoje buvo kreiptasi dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tačiau tai nešalina G. M. atsakomybės, nes ji statybas pradėjo neturėdama leidimo jas vykdyti.
Aplinkybė, kad G. M. statybas vykdė neturėdama privalomo leidimo ir tai žinojo, rodo, kad ji veikė tyčia. Kita vertus, aplinkybės, kad ji gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo ir savanoriškai (dar prieš savavališkos statybos fiksavimo faktą) kreipėsi į ekspertus, į Vilniaus miesto savivaldybę, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.
Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į G. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nustatytas 2 atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių. Taip pat vadovaujasi teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimais.
Pažymėtina, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
G. M. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vienam iš pavojingesnių, nes statybos reikalavimų pažeidimai gali sukelti neigiamas pasekmes tiek statytojui, tiek kitiems asmenims. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad G. M. sodų bendrijoje pastatė ūkio paskirties pastatą, kuris viršijo 80 kv. m, tačiau statybos realiai niekam žalos nesukėlė, ekspertizės akte nustatyta, jog statinys atitinka pagalbinio ūkio paskirties statiniui keliamiems reikalavimams, o pažeisti teisės aktų reikalavimai, dėl statinių išdėstymo sklype. Be to, ji savanoriškai, dar nesant surašyto savavališkos statybos akto, kreipėsi į ekspertus bei į Vilniaus miesto savivaldybę dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo. G. M. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ji nėra bausta administracine tvarka. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Jau yra sumokėjusi savivaldybei įmoką už savavališką statybą. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimo, savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas, įmokos už savavališką statybą sumokėjimas, teisinis procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį G. M., o atsižvelgiant į veikos padarymo, G. M. charakterizuojančias aplinkybes, mano, kad net ir minimalios, ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (800 Eur) paskyrimas, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei kaltininkės asmenybės, prieštarautų teisingumo principui.
Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, administracinės nuobaudos nepaskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pažymi, jog pačios savavališkos statybos pažeidžia konstitucinį teisės viršenybės principą, daro žalą aplinkai bei darniai teritorijų plėtrai, gali kelti grėsmę ir žmonių saugumui, todėl būtina vadovautis teisės aktų reikalavimais ir statybas pradėti tik įsitikinus, jog jos teritorijoje tikrai yra galimos. Nagrinėjamu atveju statybos buvo pradėtos nesant statybos leidimo, todėl atsižvelgiant į visą tai, kas aptarta, teismas sprendžia, jog G. M., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytų konkrečių aplinkybių visumą, skirtina bauda, atitinkanti pusę minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos – 400 Eur.
Teismas skiria švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje, taip pat manant, kad G. M. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635- 637, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pripažinti G. M. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai 400 (keturių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti G. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 21133312237. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.