Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-251-269/2012, kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 1 d., perduota prokurorui ir nustatytas vieno mėnesio terminas pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. gavo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2011 m. gegužės 13 d. iš UAB „Saurida“ priklausančios degalinės, esančios Buivydiškių g. 1, Buivydiškių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, administracinių patalpų, pagrobė UAB „Saurida“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį SMG R530 BLACK 15,6/T3100/2/250/W7HP su priedais (kompiuterio klaviatūrą USB Logitech, pelę USB Logitech) bendros 1470,20 Lt vertės ir UAB „Saurida“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2330“, 179,00 Lt vertės, padarydamas UAB „Saurida“ 1655,20 Lt turtinę žalą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šešto skyriaus prokurorui ir nustatė vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo įsiteisėjusios nutarties šioje prokuratūroje gavimo dienos, pažeidimas pašalinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymu (toliau - prašymas) prašė bylą nagrinėjančio teismo įpareigoti prokurorę patikslinti kaltinamąjį aktą. Žemesnės instancijos teismas šį prašymą skundžiama nutartimi atmetė motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau tekste - BPK) nenumato prokuroro teisės tikslinti kaltinimą ir teismo teisės įpareigoti prokurorą patikslinti kaltinamąjį aktą, kaltinamojo prašymą atmetė. Tačiau žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, kad minėto kaltinamojo akto turinys iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. numatyto reikalavimo, nes jame nenurodytas kaltinamajam inkriminuoto svetimo turto pagrobimo būdas, o nusikaltimo būdo neįrašymas kaltinamajame akte yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d.). Be to, byloje nėra įrodymų, o prokuroro pateikti rašytiniai įrodymai yra neinformatyvūs, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 220 str. 4 d., prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikė kaltinamajam, nors kaltinamasis teisme paaiškino, kad kaltinamąjį aktą gavo paštu. Kaltinamojo akto nuorašo neįteikimas pasirašytinai kaltinamajam iki bylos perdavimo teismui taip pat yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas (BPK 254 str. 3 d.). kaltinamajame akte taip pat yra sumaišyta bylos lapų numeracija. Atsižvelgus į kaltinamojo akto trūkumus, jų pobūdį ir reikšmę bylos nagrinėjimui, į tai, kad jie trukdys teismui operatyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų negalima ištaisyti teisme, o jų neištaisymas pažeis kaltinamojo teisę į gynybą, žemesnės instancijos teismas bylą nusprendė perduoti prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d.).

Prokuroras skundu aukštesnės instancijos teismui prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Skunde teigiama, kad teismo argumentai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų yra nepagrįsti, kadangi kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant šio straipsnio reikalavimų. Kaltinamajame akte buvo nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, veika ir kitos aplinkybės. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus, logiškas ir trumpas t. y. nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės, taip pat Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. A. D. padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Būdas, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis - yra fakultatyvus ir jį būtina įrodinėti tik tais atvejais, kai jis aprašytas specialios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už tą nusikalstamą veiką, dispozicijoje ir tik tada jis tampa būtinu nusikalstamos veikos sudėties požymiu. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo būdas - atviras ar slaptas, apgaulė ar pasisavinimas, nėra aprašyti dispozicijoje, todėl nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte A. D. nebuvo nurodytas pagrobimo būdas – „slaptai“. Be to, išanalizavus teismų praktiką, tame tarpe Lietuvos Aukščiausiojo teismo, matyti, kad kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal šiuo metu galiojančio BK 178 str. 1 d., kaltinimuose nenurodomas grobimo būdas – „slaptai“. Teismas, priimtoje nutartyje pažymėjo, kad byloje yra duomenys, kad kaltinamajame akte nurodytas turtas iki jo pagrobimo buvo išduotas kaltinamajam darbo naudojimui. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis, kad A. D. teisiškai apibrėžtų įgalinimų nešiojamojo kompiuterio SMG R530 BLACK 15,6/T3100/2/250/W7HP su priedais (kompiuterio klaviatūrą USB Logitech, pelę USB Logitech) ir mobiliojo telefono „NOKIA 2330“ atžvilgiu neturėjo, minimų daiktų perdavimo akto, materialinės atsakomybės sutarties nepasirašinėjo, t. y. šis turtas jam nebuvo patikėtas, jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., numatančią svetimo turto pagrobimą, nes tai, kad A. D. šiuos daiktus buvo gavęs laikinai pasinaudoti, negali būti vertinama kaip turto patikėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 senato nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ su 1999 m. papildymais 10 punktas ) ir nusikalstama veika negali būti perkvalifikuota pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, o prokuroro pateikti rašytiniai įrodymai yra neinformatyvūs, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 220 str. 4 d., prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikė kaltinamajam, yra prieštaraujantis bylos medžiagai - byloje yra 2012 m. gegužės 11 d. lydraštis Nr. 1.10-1454, iš kurio matyti, kad A. D. kaltinamasis aktas iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros išsiųstas paštu, pašto pateiktas dokumentas, kad A. D. siųsti dokumentai jam pristatyti. Šiame pašto dokumente yra nurodytas A. D. pristatytos siuntos numeris - RN344399899LT. Byloje yra iš internetinio pašto puslapio www.post.lt atspausdinti duomenys pagal pašto pateiktame dokumente nurodytą numerį - RN344399899LT, iš kurių matyti visa A. D. iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros siųstos siuntos judėjimo kryptis ir laikas. Iš šio dokumento matyti, kad paštas A. D. kaltinamąjį aktą įteikė 2012 m. gegužės 14 d. Kaltinamasis aktas su bylos medžiaga teismui perduotas 2012 m. gegužės 15 d. lydraščiu Nr. 1.10-2050 t. y. kitą dieną po to, kai A. D. buvo įteiktas kaltinamasis aktas. A. D. teisme patvirtino, kad kaltinamąjį aktą gavo. O tai, kad kaltinamajame akte yra spausdinimo klaida - 5 lape numeracijoje po 11 punkto kitas punktas pažymėtas ne „12", o „20", netrukdo bylos nagrinėti teisme, todėl nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą atmesti, prokurorė prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundo argumentus, išklausius prokurorės paaiškinimų, daroma išvada, jog prokurorės skundas tenkintinas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis naikintina.

Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys Nr. 2K–105/2007, 2K-415/2005). Akcentuotina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis 2K-387/2011). Pažymėtina tai, kad bylos perdavimas prokurorui galimas tik išimtiniais atvejais, jeigu kaltinamojo akto trūkumų negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Be to, nutartyje perduoti bylą prokurorui teismas privalo nurodyti, kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai buvo padaryti, ir pateikti motyvus, kodėl negalima ištaisyti teisme akto turinio, kad nebūtų tokių pažeidimų bei kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą.

Kaip matyti iš skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties, joje nėra tinkamai motyvuota, kodėl negalima ištaisyti teisme kaltinamojo akto turinio, kad nebūtų skundžiamoje nutartyje nurodytų pažeidimų bei kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su prokurorės skunde nurodytais motyvais, jog nusikalstamos veikos padarymo būdas, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis - yra fakultatyvus, jį būtina įrodinėti tik tais atvejais, kai jis aprašytas specialios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už tą nusikalstamą veiką, dispozicijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, kuriuo kaltinamas A. D. dispozicijoje nėra numatytas šios nusikalstamos veikos padarymo būdas („slaptai“), todėl nurodyti šio nusikalstamos veikos padarymo būdo A. D. pareikštame kaltinime nereikia. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas trūkumas nėra laikytinas esminiu, dėl kurio teismas negalėtų priimti teisingo sprendimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje – šiuo atveju dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 ir 2 d. numato galimybę tiek prokurorui, tiek privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, o taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Pasinaudojus šiomis baudžiamojo proceso suteiktomis priemonėmis bylą nagrinėjantis teismas gali ištaisyti kaltinamojo akto turinio trūkumus.

Pažymėtina ir tai, jog žemesnės instancijos teismo nurodyti kiti trūkumai, dėl kurių negalima bylos nagrinėti teisme taip pat nepagrįsti. Iš esmės nesuprantama, kodėl žemesnės instancijos teismas atmetęs kaltinamojo gynėjo prašymą, nutartyje nurodo tuos pačius argumentus, kodėl byla yra grąžintina prokurorui. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, prokurorė teismui pateikė įrodymus, jog kaltinamasis aktas kaltinamajam buvo įteiktas, tą patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Akcentuotina ir tai, kad įsivėlusi spausdinimo klaida kaltinamojo akto punktų numeracijoje nėra laikytina tokia, kuri keistų kaltinamojo akto esmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-251-269/2012, kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., perdavimo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui, ir šią baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.