Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-12-07 · Byla Nr. TS-85-571/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-07
Bylos Nr.
TS-85-571/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-85-571/2022
Teisminio proceso numeris 1-65-1-00014-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 7 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,

teismo posėdyje ,rašytinio proceso ,tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą dėl 2022 m. lapkričio 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1248 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistojo M. K. gynėjas advokatas skundu V. S. prašo:

1) panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1248 ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą arba jos netaikant;

2) stabdyti skundo nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti tyrimą, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 įsakymo „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo Nr. V-245 27 ir 28 punktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 7 ir 11 punktuose įtvirtintus skaidrumo, įstatymo viršenybės bei naujovių r atvirumo permainoms principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatytą asmens teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.

Pagrindiniai skundo argumentai:

1) skundžiamą nutarimą priėmė šios sudėties Komisija: I. K., K. L., D. M., R. R. L. bei L. S.. Kaip matyti iš viešai skelbtinų šaltinių, Komisijos pirmininkė I. K. yra Marijampolės pataisos namų 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkė, K. L. – Marijampolės pataisos namų 1-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas, o L. S. – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus Marijampolės filialo darbuotoja. Taigi, ne mažiau kaip 3 iš 5 Komisijos narių (ne mažiau kaip 60 procentų) yra Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojais, todėl Komisijos sudėties yra neteisėta;

2) skundžiamas nutarimas yra itin prieštaringas, nes jame yra net dvi rezoliucinės dalys. Vienoje rezoliucinėje dalyje nurodoma „taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą“, o kitoje rezoliucinėje dalyje nurodoma „netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą“. Jau vien šis prieštaringumas parodo komisijos darbo „kokybę“, tačiau ir be to, skundžiamo nutarimo motyvuojamoji dalis yra nepagrįsta, o pačiame nutarime išdėstyti argumentai yra formalūs ir deklaratyvūs. Skundžiamas nutarimas grindžiamas šabloniškais ir iš ankstesnių nutarimų tuo pačiu klausimu perrašytais argumentais, kurie iš esmės gali būti pritaikomi bet kuriam nuteistajam; skundžiamas nutarimas priimtas su vienintele nuostata, jog probacija (ir netgi su intensyvia priežiūra) negali būti efektyvi, tuo paneigiant patį probacijos principą;

3) BVK yra numatyti skirtingi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos variantai – su intensyvia priežiūra ar be intensyvios priežiūros. Nors skundžiamame nutarime pasisakoma apie I. B. patvirtinimus, kad nuteistajam M. K. bus suteikta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir būtent šiuo adresu buvo nuvykę pareigūnai įsitikinti dėl galimybės užtikrinti intensyvios priežiūros taikymą (tokios sąlygos buvo patvirtintos), tačiau toliau skundžiamame nutarime nė žodžio nebepasisakoma apie tai, kad mažų mažiausiai lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą M. K. yra galimas;

4) Komisija skundžiamame nutarime iš esmės nurodė dvi prašymo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, netenkinimo priežastis: 1) padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, aplinkybė, kad praeityje buvo teistas; 2) ankstesni baustumai už drausmės pažeidimus, nors nuobaudos nėra galiojančios. Taigi, Komisija pagrindinį dėmesį skyrė seniau egzistavusioms aplinkybėms, tačiau nevertino teigiamų pokyčių, egzistuojančių skundžiamo nutarimo priėmimo metu. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik visi ankstesni drausmės pažeidimai yra padaryti atliekant bausmę ne Marijampolės pataisos namuose, o kitose pataisos įstaigose. Bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose metu stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tai tik patvirtina, kad elgesys keičiasi į pozityvią pusę ir sudaro visus pagrindus taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad skatintas net tris kartus, tačiau skundžiamame nutarime tokia aplinkybė tik paminima, tačiau ją paminėjus, dedamas skyrybos ženklas dvitaškis (skundžiamo nutarimo 2-ojo psl. 4-ji pastraipa), tačiau patys paskatinimai nėra konkrečiai nurodomi, nėra aptariami, į skatinimus neatsižvelgiama, o ankstesnės, nebegaliojančios nuobaudos yra aptariamos ir jomis remiamasi. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo metu aš nuteistasis stengiasi nuolat dirbti ir dirba. Mano, kad sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos turės ir tai, jog nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, duonos gaminių kepėjo specialybę bei siuvėjo-operatoriaus specialybę, mokosi suvirintojo specialybės. Yra susitaręs, kad po galimo lygtinio paleidimo bus priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Kol negauna pajamų, negali padengti ir įsiskolinimo už dukros išlaikymą, nors visais laikotarpiais, kai dirbo, tokį įsiskolinimą dengė ir yra motyvuotas išlaikyti dukrą;

5) Komisija itin didelę reikšmę skyrė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, aplinkybei, kad praeityje buvau teistas, tačiau tokie motyvai negalėjo būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (mažiausiai - taikant intensyvią priežiūrą), kadangi į mano padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą buvo atsižvelgta skiriant man bausmę. Tokia motyvacija iš esmės reiškia non bis in idem principo pažeidimą;

6) socialinio tyrimo išvadą surašė asmuo, turintis chemijos ir inžinerijos bakalauro išsilavinimą. Su visa pagarba chemijos bei inžinerijos mokslams, mano, kad toks išsilavinimas, kaip nesusijęs su socialiniais mokslais, nėra pakankamas teikti tokias išvadas. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (nustatant, kad stebima pažanga tokią riziką mažinant), nors mano, kad nusikalstamo elgesio rizika turėtų būti maža. Kokiu būdu asmuo galėtų sumažinti minėtą riziką dar labiau, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei skundžiamame nutarime nenurodoma.

Nuteistojo gynėjas pateikė prašymą papildyti skundą naujai gautais dokumentais, prie kurio pridėjo Kauno apygardos prokuratūros dokumentus dėl nuteistojo atžvilgiu skubiai taikytinų saugumo užtikrinimo priemonių.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo gynėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2020-09-17. 2022-10-24 atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika, stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju per beveik dvejus metus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pažanga ją mažinant yra minimali ir neapčiuopama, kas leistų konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą , mažinant riziką. Asmuo teistas tris kartus, nusikaltimai smurtiniai, du kartus nuteistas už itin sunkius nusikaltimus, kurie sukėlė negrįžtamus padarinius – asmenų gyvybės atėmimą, t. y. nužudymus. Pirmą kartą už nužudymą nuteistas būdamas 17 metų. Kaltės nepripažino. Pripažintas pavojingu recidyvistu. Pataisos namuose taip pat baustas už smurto naudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Nuteistasis pasikėsino į vieną iš labiausiai teisės saugomų vertybių, t. y. kito asmens gyvybę. Viešasis interesas reikalauja to, jog asmenys, kurie kėsinasi į kitų gyvybes būtų baudžiami itin griežtai. M. K. šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 6 metų 1 mėnesio ir 25 dienų. Akivaizdu, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir toliau nebenusikalsti. Nuteistasis nėra linkęs laikytis taisyklių ne tik laisvėje, bet ir pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog jis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas net 28 kartus (vidaus taisyklių reikalavimus pažeidė 36 kartus), skatintas 3 kartus, kas iš esmės neatperka padarytų nuobaudų skaičiaus. Gautos nuobaudos vis tik nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį. M. K. nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu du kartus baustas už alkoholio vartojimą, taip pat baustas ir už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistojo pastangos suvaldyti šį kriminogeninį veiksnį, dalyvaujant „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, kitose programose vertinamos teigiamai, tačiau vis dar kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Sutinka su skunde nurodomu argumentu, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai. Jis dalyvavo elgesio pataisos programose, mokėsi ir įgijo specialybę, dirbo, toliau mokosi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas ir kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog M. K. nuteistas 2010-12-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005-04-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-01-04, laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2029-01-04. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną –buvo 6 metai 1 mėnesis 25 dienos.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. K. teistas 3 kartus, už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių du nužudymai , sunkinančiomis aplinkybėmis. Jam buvo 17 metų, kai pirmą kartą buvo teisiamas už nužudymą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad „teisės pažeidėjas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu. Jis darė išskirtinai pavojingas smurtines nusikalstamas veikas, yra pripažintinas pavojingu recidyvistu“. Ikiteisminio tyrimo metu slėpė įrodymus ir keitė parodymus, tokiu būdu siekdamas suklaidinti tyrimą, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino padarytos žalos, kas rodo, kad jis nebuvo linkęs taisytis, nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų. Iki bausmės gyveno su žmona (duomenys neskelbtini), 2011-08-11 santuoka buvo nutraukta. Gauti duomenys 2021-08-13 ir 2022-04-11 patvirtinimai iš I. B., kad ji turi nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gali suteikti M. K. gyvenamąją vietą, kai bus paleistas iš pataisos namų, laikotarpiui iki tol kol jam bus reikalinga gyvenamoji vieta. Iki įkalinimo buvo įgijęs 7 klasių išsilavinimą, neturėjo specialybės. Atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomus darbus. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dirbęs pagalbiniu darbininku, dirbo VĮ „Mūsų amatai“ skalbyklos darbininko pareigose, Vilniaus pataisos namų mokymosi centre įgijo vidurinį išsilavinimą, išklausė 240 akademinių valandų „Duonos gaminių kepėjo“ neformaliojo profesinio mokymo programos kursą ir sugeba gaminti ir kepti duonos gaminius. Marijampolės pataisos namuose mokėsi profesinio rengimo centre siuvėjo-operatoriaus specialybės ir ją įgijo. 2022 m. liepos mėnesį nuteistasis atliko gerbūvio darbus, gerinant kitų nuteistųjų gyvenamas sąlygas. Šiuo metu Marijampolės profesinio rengimo centre nuteistasis mokosi suvirintojo specialybės, savarankiškai tobulinasi anglų kalbos žinias. Gauti 2021-07-30 ir 2022-04-11 iš įmonės (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsipareigojimai suteikti M. K. darbo vietą, kai bus paleistas iš pataisos namų. Įmonės veiklos sritis transporto ir logistikos paslaugos. Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus buhalterijos pažymą, nuteistajam priteista mokėti išmokas vaiko išlaikymui po 75,26 Eur/mėn., jų nemoka Atlieka bausmę už tėvo nužudymą. Pasak nuteistojo, turi tik seserį ir dukrą gimusią 2008 m., su žmona išsituokė 2011 m. Bendrauja su drauge telefoniniais pokalbiais, pasimatymų metu, gauna siuntinius, su ja planuoja bendrą gyvenimą išėjęs į laisvę. Teisės pažeidėjo paskutinis nusikaltimas tiesiogiai susijęs su šeimos nario, t. y tėvo nužudymu, kas rodo, kad nuteistojo ryšiai su artimaisiais nebuvo glaudūs, šilti ir palaikantys. Teisės pažeidėjas yra smurtavęs bei grasinęs savo buvusiajai žmonai. Būdamas laisvėje konfliktus dažnai buvo linkęs spręsti destruktyviais būdais, naudodamas fizinę jėgą, atvirai reikšdamas agresiją. Gali būti nepakankamai atsparus stresiniams dirgikliams. Neigia, kad turi kokių nors problemų ar probleminių sričių, negeba jų įvardinti. Ne visuomet numato savo veiksmų galimas pasekmes, dažnai apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Nuo 2022-07-05 perkeltas atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 3 kartus. Bausmės atlikimo metu ,nuteistasis pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkoj taisyklių reikalavimus pažeidė 36 kartus. Už tai nuteistajam yra skirtos 28 įvairios drausminės nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistasis lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas. 2020-09-17 atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys tyrimą, parodė vidutinę riziką. 2021-08-18, 2022-04-15, 2022-10-24 atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai pagal OASys metodiką rodo išlikusią vidutinę riziką, tačiau šiuo metu stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Išskirti šie statiniai veiksniai, didinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: informacija apie teisės pažeidimus; ir šie dinaminiai: gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmė šios sudėties Komisija: I. K., K. L., D. M., R. R. L. bei L. S.. Kaip matyti iš viešai skelbtinų šaltinių, Komisijos pirmininkė I. K. yra Marijampolės pataisos namų 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkė, K. L. – Marijampolės pataisos namų 1-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas, o L. S. – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus Marijampolės filialo darbuotoja. Taigi, ne mažiau kaip 3 iš 5 Komisijos narių (ne mažiau kaip 60 procentų) yra Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojais, todėl Komisijos sudėties yra neteisėta.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek BVK, tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – Nuostatai), nurodyta, jog Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-235 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ sudaryta šios sudėties 7 narių Komisija – I. K., Marijampolės pataisos namų Antrojo Resocializacijos skyriaus viršininkė (Komisijos pirmininkė); I. S., Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė nuteistųjų įskaitos klausimais (Komisijos pirmininkės pavaduotoja); R. L. (visuomenės atstovas); D. M., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas; L. S., Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus specialistė; A. O. (visuomenės atstovas); D. V. (visuomenės atstovė). Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. spalio mėn. įsakymu 2022 m. spalio mėn. įsakymu dėl įsakymo Nr. V-235 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ pakeitimo vietoje I. S. Komisijos nariu paskirtas K. L., Marijampolės pataisos namų 1-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas (Komisijos pirmininkės pavaduotojas);“; vietoje R. L. – R. R. L. (visuomenės atstovė). Taigi, akivaizdu, Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, nesudaro daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių.

Nuostatų 21 punkte numatyta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad Komisijos posėdyje dalyvavo ne visi 7, bet 5 nariai, tačiau tai nereiškia visos Komisijos sudėties neteisėtumo, kaip tai teigiama skunde.

Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra itin prieštaringas, nes jame yra net dvi rezoliucinės dalys. Vienoje rezoliucinėje dalyje nurodoma „taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą“, o kitoje rezoliucinėje dalyje nurodoma „netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą“. Jau vien šis prieštaringumas parodo komisijos darbo „kokybę“, tačiau ir be to, skundžiamo nutarimo motyvuojamoji dalis yra nepagrįsta, o pačiame nutarime išdėstyti argumentai yra formalūs ir deklaratyvūs. Skundžiamas nutarimas grindžiamas šabloniškais ir iš ankstesnių nutarimų tuo pačiu klausimu perrašytais argumentais, kurie iš esmės gali būti pritaikomi bet kuriam nuteistajam; skundžiamas nutarimas priimtas su vienintele nuostata, jog probacija (ir netgi su intensyvia priežiūra) negali būti efektyvi, tuo paneigiant patį probacijos principą.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymi, jog nurodyta faktinė aplinkybė dėl nutarime esančių dviejų rezoliucinių dalių laikoma rašymo apsirikimo klaida, kuri nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu. Antra, skundžiamame nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės apie konkretų nuteistąjį – M. K., todėl gali būti pritaikomos bet kuriam nuteistajam, kaip tai teigiama skunde. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis priimtas vadovaujantis ne su vienintele nuostata, jog negali būti efektyvi, tačiau įvertinus aplinkybių visumą.

Dar vienas skundo argumentas – BVK yra numatyti skirtingi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos variantai – su intensyvia priežiūra ar be intensyvios priežiūros. Nors skundžiamame nutarime pasisakoma apie I. B. patvirtinimus, kad nuteistajam M. K. bus suteikta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir būtent šiuo adresu buvo nuvykę pareigūnai įsitikinti dėl galimybės užtikrinti intensyvios priežiūros taikymą (tokios sąlygos buvo patvirtintos), tačiau toliau skundžiamame nutarime nė žodžio nebepasisakoma apie tai, kad mažų mažiausiai lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą M. K. yra galimas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog galimybė nuteistojo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą savaime nesuponuoja lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Be to, Komisijai neprivaloma savo priimtuose nutarimuose aptarti intensyvios priežiūros galimybės taikymo nuteistajam ir dėl jos pasisakyti išsamiau.

Skunde rašoma, jog skundžiamame nutarime iš esmės nurodė dvi prašymo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, netenkinimo priežastis: 1) padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, aplinkybė, kad praeityje buvo teistas; 2) ankstesni baustumai už drausmės pažeidimus, nors nuobaudos nėra galiojančios. Taigi, Komisija pagrindinį dėmesį skyrė seniau egzistavusioms aplinkybėms, tačiau nevertino teigiamų pokyčių, egzistuojančių skundžiamo nutarimo priėmimo metu. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik visi ankstesni drausmės pažeidimai yra padaryti atliekant bausmę ne Marijampolės pataisos namuose, o kitose pataisos įstaigose. Bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose metu stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tai tik patvirtina, kad elgesys keičiasi į pozityvią pusę ir sudaro visus pagrindus taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad skatintas net tris kartus, tačiau skundžiamame nutarime tokia aplinkybė tik paminima, tačiau ją paminėjus, dedamas skyrybos ženklas dvitaškis (skundžiamo nutarimo 2-ojo psl. 4-ji pastraipa), tačiau patys paskatinimai nėra konkrečiai nurodomi, nėra aptariami, į skatinimus neatsižvelgiama, o ankstesnės, nebegaliojančios nuobaudos yra aptariamos ir jomis remiamasi. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo metu aš nuteistasis stengiasi nuolat dirbti ir dirba. Mano, kad sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos turės ir tai, jog nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, duonos gaminių kepėjo specialybę bei siuvėjo-operatoriaus specialybę, mokosi suvirintojo specialybės. Yra susitaręs, kad po galimo lygtinio paleidimo bus priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Kol negauna pajamų, negali padengti ir įsiskolinimo už dukros išlaikymą, nors visais laikotarpiais, kai dirbo, tokį įsiskolinimą dengė ir yra motyvuotas išlaikyti dukrą.

Teismas, analizuodamas nurodytus skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad buvo atsižvelgta ne tik į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, aplinkybė, kad asmuo praeityje buvo teistas ir ankstesnius baustumus už drausmės pažeidimus. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, jog buvo vertinama ir nuteistojo asmenybė bei elgesys (būdamas laisvėje konfliktus dažnai buvo linkęs spręsti destruktyviais būdais, naudodamas fizinę jėgą, atvirai reikšdamas agresiją. Gali būti nepakankamai atsparus stresiniams dirgikliams. Neigia, kad turi kokių nors problemų ar probleminių sričių, negeba jų įvardinti. Ne visuomet numato savo veiksmų galimas pasekmes, dažnai apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius), nusikalstamo elgesio rizikos balai, jų kitimas, kriminogeniniai veiksniai bei kt. Pažymima, jog nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas, nėra pakankami daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija itin didelę reikšmę skyrė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, aplinkybei, kad praeityje buvau teistas, tačiau tokie motyvai negalėjo būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (mažiausiai – taikant intensyvią priežiūrą), kadangi į mano padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą buvo atsižvelgta skiriant man bausmę. Tokia motyvacija iš esmės reiškia non bis in idem principo pažeidimą.

Teismas pažymi, jog nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, įvykdyto prieš savo tėvą, apsvaigus nuo alkoholio, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika ir kiti faktai vertinami tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau, tai negali būti traktuojama kaip dvigubas baudžiamumas, kaip tai nurodo nuteistojo gynėjas. Juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Komisijos atliktas nuteistąjį charakterizuojančių faktų vertinimas ,kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

Dar vienas skundo argumentas – socialinio tyrimo išvadą surašė asmuo, turintis chemijos ir inžinerijos bakalauro išsilavinimą. Su visa pagarba chemijos bei inžinerijos mokslams, mano, kad toks išsilavinimas, kaip nesusijęs su socialiniais mokslais, nėra pakankamas teikti tokias išvadas. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (nustatant, kad stebima pažanga tokią riziką mažinant), nors mano, kad nusikalstamo elgesio rizika turėtų būti maža. Kokiu būdu asmuo galėtų sumažinti minėtą riziką dar labiau, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei skundžiamame nutarime nenurodoma.

Teismas, visų pirma, pažymi, jog iš socialinio tyrimo išvados aiškiai matyti, kad asmuo, ją surašęs, 2020-01-29 yra baigęs OASys tikslinius mokymus ir įgijęs diplomą. Atsižvelgiant į tai, teismui nekelia abejonių socialinio tyrimo išvadą surašiusio asmens kompetencija. Nuteistojo ir jo gynėjo manymas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi būti ne vidutinė, bet žema, yra tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ar vertinimais. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, jog Komisija rekomenduoja šias socialinės reabilitacijos it nuteistojo nusikalstomo elgesio rizikos mažinimo priemones – tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; dalyvauti „Tik Tu ir Aš“ programoje.

Kaip minėta, nuteistojo gynėjas prašo stabdyti skundo nagrinėjimą ir kreiptis į su prašymu pradėti tyrimą, ar Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 įsakymo „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo Nr. V-245 27 ir 28 punktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 7 ir 11 punktuose įtvirtintus skaidrumo, įstatymo viršenybės bei naujovių r atvirumo permainoms principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatytą asmens teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.

Nurodytas prašymas argumentuojamas tuo, kad minėtu teisės aktu nustatytas itin kritikuotinas ir teisinei valstybei nebūdingas norminis reguliavimas, pagal kurį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos yra netgi neviešinamos, o metodikų vadovai yra prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams. Nuteistajam su minėtomis metodikoms susipažinti yra aktualu, kadangi galėtų sužinoti, kaip sumažinti rizikos balus. Reikia pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnyje numatyta teise kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Pažymėtina, jog nors BPK 234 straipsnio 5 dalies 3¹ punkte yra įtvirtinta galimybė atidėti bylos nagrinėjimą, jei įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas, tačiau teisės aktus teismas tiria tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto teisėtumo. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma.

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir nuteistojo gynėjo prašymą, konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl nuteistojo nurodyto teisės akto prieštaravimo įstatymo normoms. Įvertinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju, nuteistojo paleidimas į laisvę, anksčiau laiko, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Vilma Gadiškienė