Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. buvo nubaustas pagal ATPK 85 str. 1 d. 40 Eur bauda už tai, kad jis 2016-10-13 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo be medžioklės vadovo, medžioklės metu sumedžiojo šerną, kurį įrašė į medžioklės lapą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 58.8 p. reikalavimus.

Be to, J. C. 2016-10-13 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 112008 dėl to, kad jis 2016-10-13 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, medžiojo draudžiamu būdu – iš automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais J. C. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.5.5 p. reikalavimus ir padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d. Skundžiamu nutarimu teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 7 d. J. C. atžvilgiu nutraukė.

A. V. 2016-10-13/14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 111996 dėl to, kad jis 2016-10-13, apie 20.30 val., medžiojo draudžiamu būdu – iš automobilio. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. V. medžiojo be medžioklės vadovo. Tuo jis buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.5.5 p., 58.8 p. reikalavimus ir padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 1 ir 7 d. Biržų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimų pagal ATPK 85 str.1 ir 7 d. A. V. nutraukta nesant pastarojo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Panevėžio apygardos teisme 2017-01-09 buvo gautas Institucijos apeliacinis skundas, juo prašoma panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-19 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – skirti administracines nuobaudas J. C. ir A. V. už pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 1 ir 7 d. Institucija mano, jog teismas nesivadovavo ATPK reikalavimais ir nutraukdamas J. C. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 7 d. bei A. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 7 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Skunde detaliai aprašomos minimo įvykio aplinkybės, pažymima, jog sustabdytame automobilyje buvo J. C. ir A. V.. Automobilis priklauso J. C., tačiau jį vairavo A. V.. Skunde pažymima, jog keleivio pusėje sėdėjęs asmuo tarp kojų laikė graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu. Keleivio pusės durų langas buvo pilnai nuleistas. Skunde nurodoma, jog ir vairuotojo graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu buvo išimtas iš dėklo ir paguldytas ant užpakalinės automobilio sėdynės. Teigiama, jog Institucijos pareigūnai paprašė asmenų pateikti dokumentus ir tuo tarpu J. C., kuris sėdėjo keleivio pusėje su graižtviniu šautuvu tarp kojų, išėmė šovinių dėtuvę su šoviniais iš šautuvo ir išlipo iš automobilio aiškindamas, kad neva ėjo paimti dokumentų iš dėklo. Skunde pažymima, jog kol buvo kalbamasi su J. C., kodėl jis nepaklusęs išlipo iš automobilio ir tuo pat metu išėmė apkabą su šoviniais iš šautuvo, A. V. pasisukęs išėmė apkabą su šoviniais iš šautuvo, gulėjusio ant užpakalinės sėdynės. Skunde pateikiama išvada, jog asmenys automobiliu važiavo su iš dėklų išimtais ginklais, kurie buvo padėti taip, kad būtų lengva bet kuriuo momentu ginklą paimti ir panaudoti pagal paskirtį, t. y. išauti. Toliau teigiama, jog baigę medžioklę tykojimo vietose (sumedžioję šerną) minimi asmenys nesudėjo ginklų į dėklus, važiavo ne namų ar pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės pusėn, o priešinga kryptimi į nepravažiuojamą kelią. Skunde teigiama, jog ginklai automobilyje buvo paruošti šaudymui ( dėtuvės su šoviniais buvo ginkluose), ginklai nebuvo dėkluose. Skunde pažymima, jog automobilyje buvo rastas termovizorius ir prožektorius su magnetiniu tvirtinimu prie šautuvo vamzdžio. Skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė į trijų aplinkos apsaugos pareigūnų surinktą rašytinę ir vaizdo įrašų medžiagą bei nuoseklius parodymus teismo metu. Taip pat pateikiama nuomonė, jog galimai teismas nevertino J. C., A. V. ir J. L. parodymų prieštaravimų, esančių tiek pirminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Be to, skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į pareigūnų paaiškinimą, kad teisėta medžioklė nebuvo vykdoma, o buvo medžiojama neteisėtu būdu – iš transporto priemonės. Skunde pažymima, kad teisėta medžioklė esant medžioklės vadovui buvo baigta tykojimo bokštelyje. Pažymima, jog medžioklė be medžioklės vadovo yra draudžiama, nurodoma, jog medžioklės dalyviai žinojo, kad vadovas medžioklėje nedalyvauja, nes buvo atidavęs medžioklės lapą ir licencijas medžiojamiems žvėrims ir nebuvo įpareigojęs nei vieno iš minėtų asmenų vadovauti medžioklei. Skunde teigiama, jog A. V. puikiai žinojo, kad vykdo medžioklę be medžioklės vadovo, kadangi tikrinimo metu jis pateikė medžioklės lapą ir bandė nuslėpti faktą, kad medžioklės vadovas yra namuose ir teigė, kad medžioklės vadovas tebesėdi tykojimo bokštelyje. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas neįvertino to, kad medžioklė buvo baigta, kad medžiotojai vyko ne namų kryptimi, į žvėrių maitinimosi vietą, buvo nuleistas automobilio langas, sustodami prie laukų, kuriuose galėjo maitintis žvėrys ir turėdami automobilyje užtaisytus ginklus ir kitus medžioklei skirtus įrankius ir priemones. Taip pat skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė į pareigūnų paaiškinimus, kad toje vietoje teisėta medžioklė negalėjo vykti, nes tykojimo bokštelių nėra, o medžioklė sėlinant buvo negalima dėl tamsos. Tvirtinama, kad teismas neatsižvelgė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ginklus gabenti automobilyje ne dėkluose yra draudžiama, o dėtuvės iš ginklų privalo būti išimtos, pažymima, jog iš dėtuvės turi būti išimti net ir šoviniai. Taip pat skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai pažymėjo, jog tarp J. C. bei pareigūnės M. Ramanauskienės yra nusistovėję asmeniniai konfliktiški santykiai, tačiau tokie argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, nes J. C. nėra medžiotojų būrelio, kuriam, kaip galima suprasti iš skundo turinio, priklauso M. Ramanauskienė, narys.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas J. C. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2016-12-19 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nesutinkama su skunde išdėstytais motyvais. Atsiliepime yra detaliai aprašoma 2016-10-13 vykusi medžioklė, tikinama, kad nei J. C. nei A. V. nemedžiojo iš transporto priemonės bei neatliko nei vieno veiksmo, kad būtų galima juos apkaltinti dėl medžiojimo draudžiamu būdu. Atsiliepime nurodoma, kad pabaigus tykojimą bokšteliuose tos dienos medžioklė dar nebuvo baigta, baigėsi tik vienas medžioklės etapas. Atsiliepime pažymima, jog įrašas medžioklės lape galiojo iki 2016-10-13 24.00 val. Taigi, vadovaujantis turimu medžioklės lapu, ginklas į dėklą privalėjo būti įdėtas 2016-10-13 24.00 val. arba išvykstant iš Nemunėlio medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto. Toliau atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog vadovaujantis Taisyklių 58.5.5 p. J. C. bei A. V. neatliko veiksmų, kuriais pasireikštų medžiojimas iš transporto priemonės. Be to, atsiliepime pažymima, jog termovizoriaus ir prožektoriaus turėjimas medžioklės metu nėra draudžiami. Aukštesnės instancijos teisme taip pat buvo gautas ir A. V. atsiliepimas į apeliacinį skundą, juo analogiškai prašoma Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodytos tapačios aplinkybės kaip ir J. C. atsiliepime į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio įgyvendinimo ir tvarkos įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastaroji neskundžia ir sutinka su J. C. veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 85 str. 1 d., tačiau teigia, kad J. C. veiksmai turėtų būti papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 85 str. 7 d. Taip pat skunde ginčijamas apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 7 d. A. V. atžvilgiu. Teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako būtent šiais minimais klausimais.

Dėl J. C. ir A. V. veikų kvalifikavimo pagal ATPK 85 str. 7 d.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, laiko, kad Institucijos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. C. ir A. V. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d., taip pat nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų A. V. inkriminuoti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Dar kartą pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl Institucijai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu.

Institucija skunde teigia, jog sustabdžius A. V. vairuojamą automobilį keleivio pusėje sėdėjęs J. C. tarp kojų laikė graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu, tuo tarpu automobilį vairavusio A. V. graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu buvo paguldytas ant užpakalinės automobilio sėdynės, abu šie šautuvai buvę išimti iš dėklo. Taip pat Institucijos skunde teigiama, jog tuo metu, kada buvo paprašyta minėtų asmenų pateikti dokumentus, J. C. greitai išėmė šovinių dėtuvę su šoviniais iš šautuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis Institucija pateikė savo išvadą, kad minėti asmenys medžiojo draudžiamu būdu – iš transporto priemonės. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Visų pirma teismas pažymi, jog vien tai, kad A. V. ir J. C. graižtviniai šautuvai su optiniu taikikliu buvo neįdėti į dėklą, nepatvirtina teiginio, kad minėti asmenys medžiojo iš transporto priemonės. Kitų aplinkybių, kaip kad ant medžiotojų ginklo buvęs pritvirtintas prožektorius, įjungtas optinio taikiklio taikymo taškas arba kryželis, švietimas pro automobilio langą ar panašių, kurios patvirtintų minėtą faktą byloje - nenustatyta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. C. ir A. V. ginklai buvo padėti taip, kad būtų lengva bet kuriuo momentu paimti ir išauti, pažymima, jog ginklai automobilyje buvo paruošti būtent šaudymui. Teismas šiuos Institucijos apeliacinio skundo argumentus laiko Institucijos pareigūnų nuomone ir byloje esančių aplinkybių vertinimu, tačiau ne objektyviu įrodymu. Atkreiptinas dėmesys, jog parengtas greitam šūviui ginklas yra užtaisytas ginklas, tuo tarpu J. C. ir A. V. turėtų ginklų vamzdžiuose šovinių Institucijos pareigūnai nerado. Be to, pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėjo, jog peržiūrėjus byloje esantį įrašą, kuomet buvo sustabdytas A. V. vairuojamas automobilis ir vyko asmenų bei transporto priemonės patikrinimas, momentas, kurį akcentuoja Institucijos pareigūnai – kad J. C. ir A. V. išima iš šautuvų šovinių dėtuves, nėra užfiksuotas, taip pat ir iš įrašyto garso įrašo išvados apie dėtuvės išėmimą daryti negalima. Pažymėtina, jog vien A. V. vairuojamajame automobilyje rasti daiktai - termovizorius ir prožektorius taip pat nepatvirtina teiginio, jog buvo medžiojama iš transporto priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 58.5.9 p. pažymėta, jog medžioti draudžiama naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba juos turėti medžioklės plotuose. Šiuo atveju J. C. ir A. V. turėtas termovizorius skiriasi nuo termovizorinio taikiklio, termovizoriaus turėjimas medžioklėje nėra uždraustas. Taigi iš minėtų aplinkybių daroma išvada, jog Institucijos pareigūnai kaltinimą pagal ATPK 85 str. 7 d. J. C. ir A. V. atžvilgiu grindžia prielaidomis, o ne patikimais įrodymais.

Dėl A. V. atsakomybės pagal ATPK 85 str. 1 d.

ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas nukreipia į Taisyklių 58.8 p., kuriame numatyta, jog medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, yra draudžiama. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. C. buvo pripažintas kaltu pažeidęs minimą Taisyklių nuostatą ir tokiu būdu nubaustas už ATPK 85 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Institucija, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, pateiktame apeliaciniame skunde pasisako, jog už ATPK 85 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą turėtų atsakyti ir A. V.. Teigia, jog medžioklės dalyviai žinojo, kad medžioklės vadovas medžioklėje nedalyvauja, nes buvo atidavęs medžioklės lapą bei licencijas medžiojamiems žvėrims ir nebuvo įpareigojęs nei vieno jų vadovauti medžioklei. Skunde nurodoma, jog A. V. puikiai žinojo, kad vykdo medžioklę be medžioklės vadovo, kadangi tikrinimo metu jis pateikė medžioklės lapą ir bandė nuslėpti faktą, kad medžioklės vadovas yra namuose. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą. Pažymėtina, jog medžioklės lape Nr. 33, išduotame 2016-09-30, medžioklės vadovu buvo įrašytas J. L., 2016-10-13/14 dienos medžioklėje buvo įrašyti trys medžiojantys asmenys: J. L., J. C. ir A. V. (10 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. C. paaiškino, jog spalio 13 d. apie 16-17 val. susirinko pas L. kaip grupės vadovą, išsirašė ir išvyko medžioti, J. C. pažymi, kad J. L. išvyko atskirai į savo medžiojamą bokštelį, tada jis A. V. paleidęs į K. bokštelį, o pats atsisėdo į sekantį, tuomet besėdint sulaukė J. L. skambučio , kad jis turi išvykti iš medžioklės, nurodo, kad jam, t. y. J. C., atidavė medžioklės lapą ir tokiu būdu paskyrė jį medžioklės vadovu. Tuomet J. C. tikina nušovęs šerną ir nuvažiavęs iki A. V.. Faktinę aplinkybę, kad visi trys medžiotojai medžiojo atskirai, patvirtina ir A. V. bei J. L. (39 b. l.). A. V. teigė, jog iki 20.00 val. jis bokštelyje buvo vienas, tada jo paimti atvažiavo vienas J. C.. A. V. tikina nepaklausęs, kur yra J. L.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. L. perdavė medžioklės lapą J. C. šalia nesant A. V.. Nors J. C. tikina, kad jį J. L. įpareigojo būti medžioklės vadovu, tačiau to nepatvirtino, t. y. J. L. apie tai nepadarė įrašo ir jo nepatvirtino savo parašu medžioklės lape, o tai žinodamas J. C. toliau tęsė medžioklę. Už tai apylinkės teismas J. C. pripažino kaltu padarius ATPK 85 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Vertinant A. V. kaltę pagal ATPK 85 str. 1 d., aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo sprendimo motyvui, jog iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad A. V. nežinojo, jog J. L. neįrašė fakto į medžioklės lapą, jog J. C. perduoda vadovavimą medžioklei, todėl A. V. negali atsakyti pagal ATPK 85 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog A. V. negalėjo matyti ir nematė medžioklės lapo perdavimo fakto, todėl nekilus jokiems įtarimams, kad yra ar gali būti oficialių pažeidimų perduodant medžioklės vadovavimą kitam medžiotojui, išvykus J. L. jis toliau tęsė medžioklę. Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai keičiasi medžioklės vadovas, kitiems tuo metu medžioklėje dalyvaujantiems asmenims nekyla pareiga tikrinti, ar medžioklės vadovo pareigų perdavimas yra ir ar buvo atliekamas tinkamai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėjos Elonos Pipiraitės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.