- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-250-851/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas L. Ž. turtui – keleiviniam automobiliui „PORSCHE BOXTER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-182-891/2024, kurioje V. J. ir G. M. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.
2. 2023 m. spalio 10 d. prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. J. draugės (tuo metu sugyventinės) L. Ž. turtui – keleiviniam automobiliui „PORSCHE BOXTER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant 6 mėnesių terminą, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, draudžiant šį automobilį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat sudaryti šio turto bet kokius nuomos, panaudos ar kitus sandorius. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 mėnesiams. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 mėnesiams.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. L. Ž. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį.
3.1. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo automobilio „Porsche Boxter S“ atžvilgiu taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
3.2. Nurodo, jog automobilis „Porsche Boxter S“ yra registruotas kaip jai nuosavybės teise priklausantis turtas. Už šį automobilį ji sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, visi mokėjimai buvo atlikti bankiniu pavedimu iš jos sąskaitų. Tiek 2021, 2022 metais, tiek 2023 metais ji dirbo, gavo dideles oficialias pajamas, kurios buvo pakankamos įsigyti šį automobilį. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje jos pajamomis net nebuvo domimasi, o tai leidžia manyti, kad nei prokurorui, nei teismui dėl jų nekilo abejonių. Įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje jau baigiamas atlikti, neplanuojama atlikti papildomų veiksmų, susijusių su automobilio „Porsche Boxter S“ įsigijimo aplinkybių aiškinimusi.
3.3. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad paminėtas automobilis įsigytas už kaltinamojo V. J. lėšas. Tai, kad V. J. padėjo jai įsigyti automobilį, rūpinosi jo remontu, yra natūralu, kadangi tuo metu ji gyveno su V. J., jis buvo jos vaikinas, tačiau jie nebuvo sudarę santuokos bei tai V. J. nepadaro šio automobilio savininku ar dalininku.
3.4. Taip pat nurodo, jog V. J. yra inkriminuojamas vienintelis narkotinių medžiagų išplatinimo epizodas 2023 m. rugsėjo 29 d., kai V. J. buvo sulaikytas. Kiti platinimo atvejai ir lėšų už narkotinių medžiagą gavimas jam nėra inkriminuojami, todėl prielaidos apie automobilio įsigijimą už nusikalstamu būdu gautas lėšas (kaip minėta, mokėjimai atlikti 2023 m. gegužės – liepos mėn.), prieštarauja V. J. pareikštam kaltinimui.
3.5. Taip pat nurodo, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas tęsiamas jau dvylika mėnesių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Jos įsitikinusi, dvylikos mėnesių terminas buvo pakankamas įsitikinti tuo, kad ji yra automobilio savininkė, kaip ir nurodyta automobilio registracijos dokumentuose, ir šios procesinės prievartos priemonės taikymą nutraukti. Tokį procesinį sprendimą galima priimti ir iki nuosprendžio priėmimo, ypač vertinant tai, kad klausimas nėra susijęs su byloje pareikštą kaltinimą patvirtinančiais ar paneigiančiais įrodymais, o tuo atveju, jei laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus panaikintas nuosprendžiu, tikėtina, kad nuosprendis įsiteisės dar mažiausiai po pusės metų nuo jo priėmimo, tuo labiau apskritai net nėra aišku, kada šioje byloje bus priimtas nuosprendis. Toks ilgalaikis nuosavybės teisės ribojimas pažeidžia jos teises, kadangi su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ji negali elgtis savo nuožiūra, negali automobilio parduoti ar tęsti jo remontą. Be to, automobilis buvo įsigytas blogos techninės būklės, jam reikalingas remontas, tačiau neaiški perspektyva dėl automobilio ateities neleidžia į automobilį toliau investuoti lėšų, taigi automobilis tik praranda vertę, o jos investiciją daro vis sunkiau atsiperkamą.
3.6. Galiausiai atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, ji į teismo posėdį net nebuvo pakviesta bei apie priimtą skundžiamą teismo nutartį sužinojo atsitiktinai.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
L. Ž. skundas tenkinamas.
4. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas kaltinamojo V. J. buvusios sugyventinės L. Ž. turtui, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Teismas sprendė, jog minėtas L. Ž. vardu registruotas automobilis galėjo būti įsigytas iš piniginių lėšų, gautų iš kaltinamojo V. J. vykdytos nusikalstamos veikos, bei kad V. J. su šia transporto priemone elgėsi kaip su savo turtu (dalyvavo perkant automobilį aukcione, užsakinėjo detales, telefonu detalių pardavėjams nurodė, kad būtent jis įsigijo šią transporto priemonę), todėl šis automobilis gali būti pripažintas konfiskuotinu turtu.
5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
6. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
7. BK 72³ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nurodytas konfiskuotinas turtas, perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, iš šio asmens konfiskuojamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 2) turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams; 3) turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 4) asmuo, kuriam perleistas turtas, arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu ar neteisėtomis kaltininko lėšomis.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šiuo atveju apygardos teismas nurodė, jog automobilis, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, gali būti pripažintas konfiskuotinu turtu, tačiau, teismo vertinimu, pagrįsdamas šį savo teiginį, teismas nurodė tik formalius teiginius bei nenurodė duomenų, kuriais grindžiama galimybė, jog ši transporto priemonė galėjo būti įsigyta iš piniginių lėšų, gautų iš V. J. vykdytos nusikalstamos veikos, jog V. J. su šia transporto priemone elgėsi kaip su savo turtu. Nors klausimas, ar turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, išsprendžiamas – t. y. patvirtinamas arba paneigiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje, tačiau teismas pažymi, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę turi būti nustatytas pagrįstas manymas, jog asmens turimam turtui ateityje gali būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, ši procesinė prievartos priemonė negali būti pratęsiama vien formaliai nurodant, kad toks pagrindas egzistuoja.
9. L. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog ji šį automobilį įsigijo 2023 m. gegužės mėnesį per tarpininkus, aukciono būdu. Kaip tiksliai buvo organizuojamas šio automobilio įsigijimas aukcione, ji nežino, kadangi šį reikalą derino V. J.. Ji tik sumokėjo už savo įsigyjamą automobilį, kiek pamena, automobilis kainavo apie 7 000-8 000 Eur. Šio automobilio kaina buvo žymiai mažesnė už analogiško modelio tvarkingo automobilio kainą, kadangi automobilis buvo sudaužytas. Visus reikalus dėl automobilio derino V. J., kadangi ji apie tokius dalykus nenusimano. V. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilis „Porsche“ yra sugyventinės, jį nusipirko pati, iš Amerikos. Jis tik pasakė, kad tai geras variantas. Automobilis buvo skendęs, jis buvo remontuojamas Lietuvoje, jis padėjo jį remontuoti. Automobilis vis dar remontuojamas, jis nežino galutinės sumos už remontą.
10. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė priklauso L. Ž.. Ši transporto priemonė užregistruota 2023 m. rugsėjo 29 d. L. Ž. atstovas pateikė automobilio įsigijimo sąskaitas – 2023 m. gegužės 5 d. sąskaitą 7 800 dolerių sumai bei 2023 m. liepos 13 d. sąskaitą 3 596,60 Eur sumai. Taip pat pateikė duomenis, jog L. Ž. 2023 m. gegužės 17 d. atliko mokėjimo pavedimą J. G.. Pervesta suma – 2 300 Eur. Mokėjimo paskirtis – 2017 Porsche 718 Boxter black, vin (duomenys neskelbtini). Taip pat L. Ž. 2023 m. liepos 13 d. atliko mokėjimo pavedimą ICTL bv. Pervesta suma – 3 598,60 Eur. Mokėjimo paskirtis – invoice no. I-9544, file no. F-233864-7, Porsche boxter vin: (duomenys neskelbtini). Taip pat atstovas pateikė duomenis, kad L. Ž. atliko mokėjimą, kurio suma – 7 313 Eur (paminėtina, jog atsižvelgiant į pateikto dokumento blogą kokybę negalima nustatyti, kam ir kada ši pinigų suma buvo pervesta).
11. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog ši transporto priemonė buvo užregistruota 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau lėšas (ar dalį jų) už šį automobilį L. Ž. iš savo banko sąskaitos pervedė dar 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais. Šiame kontekste paminėtina, jog V. J. yra kaltinamas tuo, kad, be kita ko, 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 15:30 val. pardavė narkotines medžiagas bei už jas gavo 11 000 Eur – t. y. iš nusikalstamos veikos padarymą jis galimai gavo lėšas jau po to, kai L. Ž. buvo pateiktos sąskaitos už šio automobilio įsigijimą bei kai ji buvo atlikusi mokėjimų pavedimus iš savo banko sąskaitos, kurių paskirtyje nurodė šio automobilio modelį, valstybinį numerį bei VIN kodą.
12. Be to, svarbu įvertinti ir L. Ž. gautas pajamas prieš įsigyjant šią transporto priemonę. Vadovaujantis L. Ž. banko sąskaitos išrašu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. įplaukos į jos banko sąskaitą sudarė 65 062,77 Eur, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. – 44 353,71 Eur. Teismo vertinimu, šios pajamos buvo pakankamos, kad ji galėtų įsigyti šį automobilį.
13. Taigi, įvertinus minėto automobilio įsigijimo laiką ir aplinkybes – t. y. jog piniginius pavedimus atliko pati L. Ž., taip pat įvertinus L. Ž. atliktų pavedimų datą bei V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos veikimo laiką, įvertinus pateiktus duomenis apie automobilio įsigijimo išlaidas bei duomenis apie jos 2021-2023 metais gautas pajamas, nėra pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, jog byloje yra duomenų, kad V. J. su šia transporto priemone elgėsi kaip su savo turtu bei šis automobilis galėjo būti įsigytas už lėšas, gautas iš V. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, vien tai, jog kaltinamasis V. J. dalyvavo perkant šią transporto priemonę, ją remontuojant, atsižvelgiant į tai, jog tuo metu jis buvo L. Ž. sugyventinis, nepagrindžia, jog jis yra šios transporto priemonės faktinis savininkas bei kad ši transporto priemonė buvo įsigyta iš nusikalstamos veikos gautų lėšų.
14. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad tam, jog ribojanti priemonė būtų suderinama su Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu, kuris užtikrina nuosavybės apsaugą, ji turi atitikti tris esmines sąlygas: ji privalo būti taikoma „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, uždraudžiant savavališkus nacionalinių institucijų veiksmus, ji turi būti būtina „visuomenės interesams“, o ją taikant privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir visuomenės interesų (EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją (pareiškimo Nr. 71243/01)). Laikiną turto areštą iš esmės gali pateisinti „visuomenės interesas“, jeigu juo siekiama užtikrinti, jog ginčijamas turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims iki teismo proceso pabaigos, tam, kad būtų užtikrintas kreditoriaus ieškinio patenkinimas. Tačiau, atsižvelgiant į jų ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti (EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Raimondo prieš Italiją, (pareiškimo Nr. 12954/87)), kadangi kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JKG Statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 3330/12)).
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ilgiau nei metus trunkantis laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nutartyje nurodant tik formalius šios procesinės prievartos taikymo motyvus, bei teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, nesiimant jokių priemonių nustatyti L. Ž. procesinį statusą šioje baudžiamojoje byloje, yra nepagrįstas bei neproporcingas. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. Ž. atžvilgiu, kuri šioje baudžiamojoje byloje nėra nei kaltinamoji, nei civilinė atsakovė, bei nenustačius pagrindų, kuriems esant laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas tretiesiems asmenims. Pasikeitus aplinkybėms, klausimas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo gali būti svarstomas iš naujo.
16. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikinama, panaikinant taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. Ž. turtui – keleiviniam automobiliui „PORSCHE BOXSTER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – keleiviniam automobiliui „PORSCHE BOXSTER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.