- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-331-348/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7;
2022 m. gegužės 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą.
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir R. M. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuspręsta bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir R. M. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 40 MGL, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti G. G. ir D. U., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. M. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), Z. M. priklausančio namo garaže, neteisėtai laikė 15 700 cm³ (15,7 litro) naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 37,6–39,3 %, supilto į aštuonis 0,5 dm³ talpos butelius, keturis 0,7 dm³ talpos butelius, vieną 1,0 dm³ talpos butelį, tris 3,0 dm³ talpos butelius.
1.1. Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, Z. M. priklausančio namo garaže, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė sulankstytą popieriaus lapą, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – kanapių ir tabako mišinys, kurio masė – 1,021 g, plastikinį maišelį, kuriame narkotinė medžiaga – kanapės, kurios masė – 0,489 g, ir plastikinį maišelį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė – 0,141 g, iki kol (duomenys neskelbtini) val. šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. R. M. kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, tačiau Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio jo padaryta veika iš BK 259 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas konstatavo, jog ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, R. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė daugiau kaip 0,02 g, bet mažiau nei 0,14 g (0,032 g) psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišinyje, mažiau nei 5 g (0,489 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių) dalių bei mažiau nei 0,2 g (0,141 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino, todėl jo padaryta veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 2 dalies į nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Šią išvadą apylinkės teismas grindė tuo, kad tais atvejais, kai mišinių ar tirpalų sudėtyje esančių kanapių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų, kanapių tinktūrų grynojo kiekio įvertinti neįmanoma, nustatomas grynasis tetrahidrokanabinolio kiekis, esantis mišinyje arba tirpale. Apylinkės teismas vadovavosi (duomenys neskelbtini) d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atliekant tyrimą, buvo nustatinėjamas būtent tetrahidrokanabinolio kiekis gramais pas R. M. rastame žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės mišinyje, kadangi jame buvo kanapių, tačiau jų atskirti nuo rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos galimybės nebuvo dėl to, kad medžiagos buvo labai smulkios ir susimaišiusios tarpusavyje. Dėl šios priežasties, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal konkrečią BK 259 straipsnio dalį reikėjo vertinti ne bendrą žalios ir rudos spalvos sauso dalinai susmulkinto augalinės kilmės medžiagų mišinio masę, o grynąjį tetrahidrokanabinolio kiekį, esantį mišinyje. Skirdamas R. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), taip pat į tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad R. M. anksčiau teistas tris kartus, teistumai neišnykę, penkerių metų laikotarpiu keturiolika kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesigydė, nesilankė, vykdo individualią veiklą. Visų šių duomenų kontekste apylinkės teismas sprendė, kad už abi padarytas nusikalstamas veikas R. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė skiriant įpareigojimus.
3. Prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį dalyje dėl R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės paskyrimo, prašo nuosprendį pakeisti ir pripažinti R. M. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 3 dalyje padarymą, skirti R. M. 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti R. M. subendrintą laisvės apribojimo bausmę 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant nemažiau 10 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. M. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant nemažiau 10 valandų. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti galioti nepakeistą.
3.1. Skunde prokuroras cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir nurodo, kad specialisto išvados negalima suabsoliutinti kaip įrodymo, patvirtinančio ar paneigiančio įtariamojo kaltę, t. y. ji vertinama sistemiškai, ne pavieniui, ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumoje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. M. veikos perkvalifikavimo, per daug suabsoliutino specialisto išvadą, nepagrįstai atsižvelgė į nustatytą grynąjį tetrahidrokanabinolio kiekį mišinyje ir dėl to netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
3.2. Prokuroras nurodo, kad bylos duomenimis R. M. neteisėtai laikė narkotinės medžiagos - kanapių ir tabako mišinį, kurio masė - 1,021 g. Šiame mišinyje specialistas išskaičiavo esant 0,032 g psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio). Psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio, R. M. neturėjo ir nelaikė. Šį faktą neva patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys - pats R. M. teigiantis, kad turėjo „žolės" sumaišytos su tabaku, specialisto išvada nustatyta, kad R. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolo karboksirūgšties, kuri randama pavartojus kanapių. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) d. specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateikta žalios ir rudos spalvos sauso dalinai susmulkinto augalinės kilmės medžiagų mišinys, kurio masė yra 1,021 g. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinių iš 2-ų sulankstytų popieriaus lapų ekstraktų sudėtyse yra nikotino ir kanapių kanabinoidų - delta-9- tetrahidrokanabinolio ir kanabinolio. Nustatyta, kad žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišiniuose iš 2-jų sulankstytų popieriaus lapų yra kanapių (antžeminių dalių), kurių atskirti nuo rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos nėra galimybės, nes medžiagos yra labai susimaišiusios ir smulkios, todėl nustatytas psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio (delta- 9-tetrahidrokanabinolio) kiekis (gramais) - 0,032 g. Specialistė atlikdama tyrimą iš esmės nustatė, kad tirti pateikta narkotinė medžiaga - kanapės sumaišyta su tabaku. Negalėdama atskirti šių dviejų augalinių medžiagų, išskaičiavo kiek mišinyje yra psichotropinės medžiagos delta-9- tetrahidrokanabinolio ir pateikė išvadą jog pateiktoje tirti žalios ir rudos spalvos sausame mišinyje iš augalinės kilmės medžiagų yra psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje jau yra pasitaikę atvejų, kai veikos buvo kvalifikuojamos ne pagal narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalies) kiekį, o pagal joje esančios psichotropinės medžiagos - delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog kanapių (jų antžeminių dalių) kiekis privalėjo būti nustatomas atitinkamai pagal konkrečios medžiagos kiekį gramais, o ne kitos tam tikros medžiagos koncentraciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2012). Prokuroras pažymi, kad jei R. M. būtų turėjęs tabaką, kurį kažkokiu tai būdu įmirkęs delta-9- tetrahidrokanabinoliu, būtų buvę teisinga jo veiką kvalifikuoti pagal delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekį gramais mišinyje. Tačiau nagrinėjamu atveju toks reguliavimas neteisingas, nes iškreipia praktiką tokio pobūdžio bylose. Šiuo atveju nedaugiau nei 1,021 g narkotinės medžiagos - kanapių neteisėtus laikymas klaidingai kvalifikuotas, kaip nusikaltimas. Kaltininkui turint apie 20 gramų grynos narkotinės medžiagos - kanapių, kurio delta-9-tetrahidrokanabįnolio apie 20 proc., jas sumaišius su tabaku, specialistas lengvai išskaičiuoti virš 0,6 gramo gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio, kas reikštų, jog kaltininko veiką turėtų būti kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis narkotinėse- medžiagose - kanapėse ir jų produktuose reikšmingas tik tiek, kad jo koncentracija privalo būti didesnė nei 0,2 procento. Priešingu atveju tokios kanapės apskritai negalėtų būti laikomos narkotine medžiaga.
3.3. Anot prokuroro, nėra abejonių, kad R. M. neteisėtai laikė ne daugiau nei 5 g kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo mišinyje su tabaku. Tačiau įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pasak prokuroro, manytina, kad R. M. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi pastarojo veiksmai kvalifikuotini pagal konkrečios medžiagos (kanapių ir jų dalių) kiekį gramais, o ne tetrahidrokanabinolio (delta-9- tetrahidrokanabinolio) koncentraciją.
3.4. Apeliaciniame skunde prokuroras cituoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“ ir teigia, kad grynasis tetrahidrokanabinolio kiekis nustatomas tais atvejais, kai mišinių ar tirpalų sudėtyje esančių kanapių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų, kanapių tinktūrų grynojo kiekio įvertinti neįmanoma. Šis įsakymo punktas specialistams, ekspertams leidžia atvejais, kai kanapės sumaišytos su tabaku, išskaičiuoti tik tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekį gramais, neskaičiuojant koncentracijos procentais. Pasak prokuroro, ši rekomendacija kritikuotina vien dėl to, kad tokiais atvejais nenustatoma delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija, būtina konstatuoti, kad kaltininkas neteisėtai laiko narkotinę medžiagą. Kanapėse ir jų produktuose psichotropinei medžiagai - delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijai neviršijant 0,2 procento, kanapės ir jų produktai negali būti laikomi narkotinėmis medžiagomis. Kita vertus, anot prokuroro, net pluoštinės kanapės turi iki 0,2 procento delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentraciją, todėl specialistas ir tokiose medžiagose visada ras kažkiek delta-9-tetrahidrokanabinolio. Kuo daugiau medžiagos bus pateikta tyrimui, tuo daugiau šios medžiagos bus rasta. Teigiama, kad analizuojama sveikatos apsaugos ministro rekomendacija galimai atvejams, kai kaltininkas siekdamas paslėpti psichotropinę medžiagą tetrahidrokanabinolį (delta-9- tetrahidrokanabinolį), jį sumaišo su tabaku ar kitomis medžiagomis ir tikisi išvengti griežtesnės atsakomybės, nes ekspertai nesugebės medžiagų atskirti, suskaičiuoti gryno jų kiekio ar pan. Analizuojamu atveju, R. M. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą - kanapes sumaišytas su tabaku, kurių kiekis ne didesnis nei 1,021 g, kas neabejotinai neviršija 5 g, todėl tokia veika turėtų būti kvalifikuota, kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje. Priešinga kvalifikacija, prokuroro vertinimu, neteisinga kitų asmenų atžvilgių, kurie neteisėtai laiko narkotines medžiagas - kanapes didesniais kiekiais, nei 1,021 g ir jų veikas kvalifikuojame, kaip baudžiamuosius nusižengimus.
4. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį prašė pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tike, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nusato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, prokuroras prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį dėl netinkamai pritaikymo baudžiamoj įstatymo nuteistojo R. M. atžvilgiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ši baudžiamoji byla Kauno apylinkės teismui buvo perduota su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi bylą buvo nutarta perduoti prokurorui dėl netinkamos R. M. pareikšto kaltinimo kvalifikacijos. Ši Kauno apylinkės teismo nutartis Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo panaikinta, o prokuroras pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo grąžintas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Baudžiamoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kuri buvo perduota teismui su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš komentuojamos nutarties turinio matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui kilo abejoių dėl R. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos atitikimo faktinėms aplinkybėms.
8. Pirmosios instancijos teisme, 2022 m. vasario 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti visi kaltinamieji, tame tarpe ir R. M., kuris patvirtino, jog prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo yra gavęs bei su juo susipažinęs (t. 3, b. l. 28-33). Be to, R. M. buvo įspėtas, jog jam pareikštas kaltinimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį gali būti perkvalifikuotas į BK 259 straipsnio 1 dalį, kad kaltinimas gali būti pakeistas jis suprato, gynėjo atsisakė ir kaltę pripažino visiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, pranešė nuteistajam apie nusikalstamos veikos perkvalfikavimo galimybę, iš esmės nesuvaržė nuteistojo R. M. teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas, ir jo galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais ir konstatuoja, jog nuteistojo R. M. veiksmai nepagrįstai buvo perkalifikuoti iš BK 259 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
9. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimą nuteistojo R. M. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 259 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas grindė baudžiamojoje byloje esančia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro cheminių tyrimų skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, jog R. M. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė daugiau kaip 0,02 g, bet mažiau nei 0,14 g (0,032 g) psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišinyje, mažiau nei 5 g (0,489 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių) dalių.
10. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Į šį sąrašą, be kita ko, kaip narkotinės medžiagos įtrauktos ir kanapės (jų dalys), taip pat nurodytas Tetrahidrokanabinolis. Vadovaujantis byloje esančia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro cheminių tyrimų skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš R. M. paimtoje ir tyrimui pateiktoje augalinės kilmės medžiagoje yra 20,1 proc. tetrahidrokanabinolio koncentracija. Tačiau šiuo pagrindu galima tik konstatuoti, kad ši medžiaga yra narkotinė bei kad yra BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V239 patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, šių medžiagų kiekis nustatomas atitinkamai pagal konkrečios medžiagos kiekį, o ne procentinę tam tikros medžiagos koncentraciją, kaip tai padarė skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Šiose rekomendacijose nurodyta, kad kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis – daugiau kaip 500 g. Iš R. M. buvo paimtas 1,021 g. kanapių ir tabako mišinys, kuris neviršija nedidelio kiekio. Todėl, kaip teisingai skunde nurodo prokuroras, nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, o ne nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Sutiktina su prokuroro, jog skundžiamame nuosprendyje padarytos pirmosios instancijos teismo išvados iškreipia teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kadangi pas nuteistąjį R. M. nebuvo rastas tabakas, kuris būtų buvęs išmirkytas delta-9- tetrahidrokanabinoliu, ko pasėkoje jo padaryta veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal šį rodiklį, kuris buvo nustatytas atliekant specialistų tyrimą ir surašant išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas R. M. padarytą nusikalstamą veiką, turi pareigą iš naujo jam paskirti bausmes už visas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju, R. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Abi jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 13 straipsnis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas recidyvistu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant R. M. asmenybę pažymima tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, penkerių metų laikotarpyje keturiolika kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, vykdo individualią veiklą.
12. Atsižvelgiant į paminėtą, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. M. skirtina 6 (šešių) laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį R. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir paskirti R. M. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį R. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti R. M. 1 (vienų) metų 3 (tirjų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 40 MGL, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Prokuroro apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam turėtų būti paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tačiau motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per švelni prokuroras nenurodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu R. M., už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir rūšį, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmė nuteistajam paskirta pagrįstai, o skirti griežtesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti:
R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir paskirti R. M. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį R. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti R. M. 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 40 MGL, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.