Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-08 · Civilinė byla Nr. 2S-56-567/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
2S-56-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
H. Š., R. Š.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono 1 notarų biuras
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 119.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-852-723/2013 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams H. Š. ir R. Š. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 1 notarų biuras.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas V. Š. 2012-09-13 pateikė teismui ieškinį, prašydamas:

- pratęsti ieškovui V. Š. terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo H. Š. mirties, priimti;

- pripažinti negaliojančiu 1998-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. Š.;

- pripažinti negaliojančiu 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 1-2943, išduotą atsakovams H. Š. ir R. Š. dalyje dėl T. Š. paveldėto H. Š. priklausančio turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1m, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1m, pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m., viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1m, viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1m, daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 6I1m, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1m., tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 8I1m., sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 9I1 m., kiemo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane v. Nurodė, kad ieškovas gimė (duomenys neskelbtini) H. Š. ir T. Š. šeimoje, kurioje kartu augo jo sesuo D. Š. (vėliau K.) ir broliai R. Š. ir H. Š.. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas H. Š.. Po laidotuvių ieškovas, T. Š., D. K., R. Š. ir H. Š. nusprendė, kad po palikėjo likęs turtas nebus dalijamas ir bus valdomas visiems įpėdiniams faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. 1996 metais mirė D. K.. Tikėdamas savo motina ir broliais, ieškovas netikrino jokių paveldėjimo ir nuosavybės dokumentų. Ieškovas teigia, jog nuo ieškovo buvo nuslėpta, kad dar prieš mirtį H. Š. buvo parašęs prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į turėtą 3,82 ha ploto žemės. 1996-05-15 Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija priėmė sprendimą Nr. 41-2397, kuriuo ieškovo tėvui H. Š. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,82 ha žemės. 1998-02-19 ieškovo motinai T. Š. Vilniaus rajono notarų biure buvo išduotas paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą. Notarė buvo suklaidinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūno 1997-12-09 išduotu pažymėjimu Nr. 674, kuriama nebuvo nurodyta, kad yra dar du pirmos eilės įpėdiniai – ieškovas ir velionė D. K., pretenduojantys į H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą. Pagal tuo metu galiojusį civilinį kodeksą po H. Š. mirties jo turtą turėjo paveldėti žmona ir keturi vaikai lygiomis dalimis. Kadangi R. Š. ir H. Š. 1998-02-19 Vilniaus rajono notarų biurui pateikė pareiškimus, jog po tėvo mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų niekam neturi, o vienai įpėdinei mirus, faktiškai buvo likę du įpėdiniai – T. Š. ir ieškovas, kurie paveldėjo turtą lygiomis dalimis. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina T. Š.. 2009-05-08 Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure H. Š. ir R. Š. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, vadovaujantis testamentu, išduotu 1998-04-14 Vilniaus Paberžės seniūnijoje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo manymu, Vilniaus rajono Paberžės seniūnijoje išduotas testamentas nėra prilyginamas notariniam, be to, T. Š. po vyro mirties turėjo paveldėti tik 1/2 dalį turto, todėl savo testamentu galėjo paskirstyti tik jai priklausantį turtą. Trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos mirties ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Atsakovai, kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo, sąmoningai nuslėpė faktą, kad yra dar vienas įpėdinis – ieškovas (LR CK 6.237 str.).

Atsiliepimas

Atsakovai R. Š. ir H. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 1998-02-19 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti. Ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, o ieškinyje nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir sudarytų pagrindą pratęsti terminą palikimui priimti.

Šalies argumentai

2012-12-27 ieškovas V. Š. pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas:

- pripažinti negaliojančiu 1998-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. Š.;

- pripažinti negaliojančiu 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovams H. Š. ir R. Š. dalyje dėl 1/2 dalies T. Š. paveldėto H. Š. priklausiusio turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1m, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1m, pastato - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m., viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1m, viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1m, daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 6I1m, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1m., tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 8I1 m., sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 9I1 m., kiemo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane v;

- nustatyti, kad 1/2 dalis ieškovo ir atsakovų tėvui H. Š. priklausiusio turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1m, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1m, pastato - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m., viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1m, viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1m, daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 6I1m, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1m., tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 8I1m., sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 9I1 m., kiemo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane v, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui V. Š. (LR CK 6.237 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-30 nutartimi nutarė ieškovo V. Š. ieškinį dėl 1998-02-19 ir 2009-05-08 paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad į teismo posėdį ieškovas neatvyko. Neatvykimo priežastis teismui nėra žinoma. Ieškovo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis pageidauja dalyvauti kitame teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Ieškovo atstovui telefonu paaiškinta, kad ši byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje dar 2013-05-30 ir 2013-06-07 apie posėdžio datą ieškovas gavo šaukimą į teismą. Tokiu būdu posėdis šioje byloje paskirtas ankščiau negu ieškovo atstovo nurodomoje byloje Nr. 2-26046-863/2013, todėl prioritetinė byla turi būti ankščiau paskirta, t.y. ši byla. Atsakovas R. Š. posėdžio metu paprašė nutraukti bylą (LR CPK 246 str. 1 d., 4 d., 296 str. 1 d. 12 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas V. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-30 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, tinkamai informuojant apie teismo posėdžius. Nurodė, kad ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodyta, kad byla bus vedama per ieškovo atstovą advokato padėjėją R. S., šaukimas į paskirtą teismo posėdį 2013-09-30 ieškovo atstovui nebuvo išsiųstas. Ieškovo atstovas reguliariai tikrino LITEKO informacinę sistemą, tačiau duomenų apie paskirtą teismo posėdį taip pat nebuvo. Ieškovas savo atstovą apie paskirtą teismo posėdį informavo likus keletai dienų iki teismo posėdžio. Advokato padėjėjas R. S. negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, kadangi turėjo šaukimą dalyvauti kitoje byloje, todėl pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodydamas savo užimtumo grafiką. Ieškovas, sužinojęs, kad atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, neatvyko į teismo posėdį, nes dėl atstovo užimtumo neturėjo tinkamos teisinės pagalbos teisme, dėl kurios buvo susitaręs. Apeliantas pažymėjo, kad yra našlys, augina tris mažamečius vaikus, prižiūri ūkį, gyvena atokioje vietovėje, todėl negali važiuoti į teismo posėdžius, kol jo dalyvavimas nėra pripažintas būtinu. Apeliantas pažymėjo, kad ieškinyje jis prašė visus procesinius dokumentus siųsti jo atstovui.

Atsiliepimas

Atsakovai H. Š. ir R. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti, palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad ieškovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Ieškovo atstovas apie paskirtą teismo posėdį taip pat buvo informuotas tinkamai (LR CPK 7 str.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 1 notarų biuras atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. LR CPK 42 straipsnyje be kitų teisių ir pareigų numatyta, kad šalys privalo veikti, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

Įstatymas įtvirtina civiliniame procese kooperacijos principą ir nustato teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (LR CPK 51 str.).

Įstatymų leidėjas numatė, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais (CPK 133 str.).

LR CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui.

Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai (jos atstovui) išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis (LR CPK 246 str. 1 d.). Pagal LR CPK 246 str. 1 d. ir 3 d. bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-05-30 nutartimi nutarė skirti civilinę bylą pagal V. Š. ieškinį atsakovams H. Š. ir R. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėti teismo posėdyje 2013-09-30 9 val. (b.l. 92).

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad teismo šaukimas nebuvo išsiųstas ieškovo atstovui advokato padėjėjui R. S., patvirtina teismo šaukimų pažymos (b.l. 95-98), tarp kurių nėra šaukimo pažymos, adresuotos advokato padėjėjui R. S..

Nagrinėjamu atveju advokato padėjėjas R. S. 2013-09-27 pateikė teismui prašymą skirti kitą teismo posėdžio datą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-26046-863/2013, kurioje jis atstovauja kitą ieškovą, teismo posėdis paskirtas 2013-09-30 8.30 val., todėl jis neturi galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime Vilniaus rajono apylinkės teisme.

Ieškovas V. Š. ieškinyje (b.l. 2-6) bei patikslintame ieškinyje (b.l. 71-78) nurodė, jog byla bus vedama per advokato padėjėją R. S., todėl visus procesinius dokumentus prašė siųsti advokato kontoros adresu, nurodydamas tikslų kontoros, kurioje dirba advokato padėjėjas R. S., adresą. Pažymėtina, kad nei viename procesiniame dokumente ieškovas nebuvo raštu pareiškęs pageidavimo procesinius dokumentus gauti pats. Tai reiškia, kad teismo šaukimas į paskirtą teismo posėdį 2013-09-30 9 val. turėjo būti išsiųstas ieškovo atstovui advokato padėjėjui R. S.. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo atstovui advokato padėjėjui R. S. neišsiuntė teismo šaukimo į paskirtą teismo posėdį 2013-09-30 9 val., yra esminis proceso pažeidimas, dėl kurio neteisingai buvo išspręstas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Šio procesinio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Aplinkybė, kad teismo posėdis nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo paskirtas anksčiau nei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26046-86/2013 nėra teisiškai reikšminga, nes advokato padėjėjui R. S. apie teismo posėdį Vilniaus rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai pranešta (CPK 118 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo V. Š. dalyvavimas 2013-09-30 9 val. teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, todėl ieškovo, vedančio nagrinėjamą civilinę bylą per atstovą, neatvykimas į teismo posėdį nesudaro teisinio pagrindo taikyti LR CPK 246 str. 1 d. numatytas neatvykimo į teismo posėdį pasekmes.

Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta galimybės kreiptis į teismą pakartotinai, bet užkerta kelią tolesnei jau iškeltos bylos eigai, riboja operatyvų procesą ir teisės kreiptis į teismą ekonomišką įgyvendinimą ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo priėmimą. Tai, kad teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtu, negali riboti ieškovo procesinių teisių formaliu pagrindu, kai ieškovas siekia išspręsti ginčą teisme ir patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir atstovavimo išlaidų ir buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas proceso dalyvis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar jo atstovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar jomis naudojosi nesąžiningai.

Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo, siekiant neriboti ieškovo procesinių teisių formaliais pagrindais (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Švedienė