- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- 1S-279-449/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- J. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. D. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas – 471 735 Eur, 9 JAV dolerius, 5 svarus sterlingus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, J. D. kaltinamas tuo, kad organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jų kontrabandą bei organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu (dvi veikos), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3dalyje.
2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į rastas ir paimtas kratos metu J. D. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 471 735 Eur, 9 JAV dolerius, 5 svarus sterlingus. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą turtą – pinigines lėšas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Teismas nurodė, jog šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl jo terminas pratęsiamas.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo J. D. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas nurodo, kad J. D. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų organizuojant narkotinių medžiagų gabenimą padarymu ir abejose jų, kaip nurodoma kaltinamajame akte, narkotinės medžiagos buvo sulaikytos teisėsaugos pareigūnų. Taigi, J. D. nėra inkriminuotas narkotinių medžiagų realizavimas, todėl skundžiamos nutarties argumentas, jog kratos metu kaltinamojo šeimos namuose paimti pinigai gali būti nusikalstamos veikos rezultatu, yra visiškai nepagrįstas. Taip pat J. D. nėra kaltinamas ir rengimusi ar pasikėsinimu įsigyti narkotines medžiagas, todėl teismo argumentas, kad kratos metu kaltinamojo šeimos namuose paimti pinigai gali būti priemonė nusikalstamoms veikoms daryti, yra taip pat visiškai nepagrįstas. Taigi, objektyviai nėra nei vieno BPK 151 straipsnyje numatyto pagrindo J. D. taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Juolab, jog ikiteisminiame tyrime nepasitvirtino įtarimai J. D. dėl neteisėto praturtėjimo ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas. Taigi, byloje nėra informacijos, kad J. D. būtų disponavęs kokiais nors iš nusikalstamų veikų ar kitų neteisėtų veiksmų gautais pinigais ar kitokiu turtu.
Gynėjas pažymi, kad byloje yra pateikti paaiškinimai ir lėšų kilmę pagrindžiantys įrodymai, iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d. kratos metu J. D. šeimos namuose buvo paimti 68 000 Eur, priklausantys J. D. žmonai I. D.; 250 000 Eur, priklausantys Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems I. D. mamai J. K. ir jos partneriui V. S.; 50 000 Eur I. D. močiutei F. T.. Likę pinigai yra J. D. santaupos, gautos iš jo teisėto verslo Vokietijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad teismo nurodyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes jau vien iš J. D. pateiktų kaltinimų matyti, kad kratos metu paimti pinigai negali būti laikomi nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatu, nei priemone, o J. D. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis taip pat niekam nebuvo padaryta jokios žalos, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas pinigams, juos laikant jau beveik 3 metus, atsižvelgiant į vyraujantį infliacijos lygį, daro didelę finansinę žalą J. D. artimiesiems, kurie yra tikrieji didžiosios dalies pinigų savininkai, ir jam pačiam, todėl ši procesinė prievartos priemonė laikytina nepagrįsta ir neproporcinga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo J. D. gynėjo skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo J. D. gynėjo skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos dokumentais, konstatuoja, kad byloje yra nustatyti pagrindai taikyti kaltinamojo J. D. atžvilgiu laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo pratęstas pagrįstai.
8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.
9. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
10. Šioje byloje J. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo ir darė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose, užsienio valstybėse. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte. Kita vertus, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Susipažinus su teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis ir kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Atsižvelgus į kaltinamajam J. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kad jis galimai organizavo labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą, jų kontrabandą, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Nors skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad didžioji dalis turto (piniginių lėšų), kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso kaltinamojo sutuoktinei, jos mamai, močiutei bei kitiems asmenims, tačiau tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta ir atsakyta, ar kaltinamojo gynėjo skunde minimas turtas laikytinas (nelaikytinas) BK uždraustos veikos rezultatu, kaip tai nustatyta BK 72 straipsnio 2 dalyje. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta teismo išvada, kad jos taikymas šiuo konkrečiu atveju yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).
11. Skunde taip pat keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo klausimas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į kaltinamajam J. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam J. D. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo J. D. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo J. D. gynėjo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.