Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su Š. B., iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, t. y. 2014 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.50 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, antro aukšto koridoriuje, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta (paskelbta paieška), išėję iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties bendrais veiksmais užpuolė priešais laiptais atėjusį V. G., jam tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas. Šiais bendrais veiksmais padarė V. G. muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, dešiniojo antakio ir kairės plaštakos vidinio krašto srityse, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairio skruosto ir dešinio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir dešinio kelio sąnario apatinėje srityje, kairio inksto sumušimą, taip pat stiprų krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII-XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimą kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII-IX-X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimus apatiniame paviršiuje su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, progresuojantį kraujotakos nepakankamumą, dėl to V. G. ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 30 d. 06.19 val. to paties namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualete – vonioje mirė. Tokiu būdu jie bendrais veiksmais iš chuliganiškų paskatų nužudė V. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis E. M. laikinai sulaikytas 2014 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pasibaigus šios kardomosios priemonės – suėmimo – terminui, E. M. paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2015 m. gruodžio 8 d. paskelbta E. M. paieška ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2015 m. gruodžio 29 d. E. M. laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi E. M. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas šios kardomosios priemonės trijų mėnesių terminas. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. M. buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 29 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis E. M. skunde prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar dokumentų paėmimą.

Kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismas netinkamai atsižvelgė į jo paaiškinimą, dėl ko E. M. pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Kaltinamasis pažymi, kad jis neplanavo pasislėpti ar kitaip trukdyti bylos tyrimui, nes norėjo tik padėti draugui parvairuoti automobilį, nežinodamas, jog jis yra vogtas. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad jis neturi pagrindo slėptis, nes jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė ir bando tai įrodyti teisminio nagrinėjimo metu. Grįžęs iš Vokietijos kaltinamasis iš karto susisiekė su tyrėja ir susitarė dėl atvykimo į policiją. Kaltinamasis policijos pareigūnų buvo sulaikytas pas save namuose. Pasak kaltinamojo, tai rodo, kad jis nesislapstė. Kaltinamasis pažymi, kad pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę jis turėtų galimybę įsidarbinti UAB Arvi kalakutai. Be to, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo E. M. skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo E. M., kito kaltinamojo, liudytojų parodymuose, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju E. M. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. M. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad E. M. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis E. M. anksčiau 3 kartus teistas, 13 kartų baustas administracine tvarka, nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. M. nesilaikė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygų ir išvyko į Vokietiją, todėl buvo paskelbta E. M. paieška. Skundo argumentai, kad kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę jis turėtų galimybę įsidarbinti UAB Arvi kalakutai, tačiau šios aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad E. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. E. M. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuris patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. E. M. anksčiau 3 kartus teistas (taip pat ir už nužudymą), 13 kartų baustas administracine tvarka, šioje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, neišnykus ankstesniam teistumui. Be to, iš Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro buvo gauta informacija, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vokietijoje sulaikytas E. M., kaltinant jį kitų nusikalstamų veikų padarymu, už kurias buvo nuteistas. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog E. M. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. M. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už E. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas E. M., pobūdį, sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam E. M. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo E. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti E. M. skundą ir Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.