Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir teismui parodė, kad 2018-06-23 d. vakare automobiliu su žmona bei vaikais grįžo iš giminaičių. Įvažiavus į kiemą, priekyje pasirodė neblaivūs kaimynai H. (gyvenantis virš jų buto, jo pavardė, atrodo, G.) ir A. (buvęs kaimynas, pavardės nežino). Jam dar neišlipus iš automobilio, A. kumščiu pradėjo daužyti automobilio priekinį keleivio pusės stiklą, pažadino ir išgąsdino vaikus. Žmona, pravėrusi dureles, prašė buvusio kaimyno to nedaryti, atsitraukti nuo automobilio, tačiau šis nepakluso. A. pradžioje ėmė įžeidinėti žmoną, po ko jau abu kaimynai lindo prie jų automobilio, įžeidinėjo juos. Iš pradžių keiksmai buvo nukreipti tiek į žmoną, tiek į jį. Kuomet jis išlipo iš automobilio ir išėjo į priekį, tuomet necenzūriniai žodžiai nukrypo jau tik į jį. Tokiu būdu, viskas ir prasidėjo nuo neblaivių kaimynų provokacijos, rusiškų necenzūrinių žodžių jų adresu, įžeidinėjimų. Su žmona jie buvo išvadinti „slieku“ ir „sliekiene“. Bandė tartis gražiuoju, prašė jų atsitraukti ir eiti savo keliais. Įspėjo, kad jie yra filmuojami. Tačiau situacija tapo visiškai nekontroliuojama. Sutuoktinė išlipo ir atsistojo šalia automobilio. Jiems bet kuriuo atveju namo būtų tekę praeiti pro neblaivius kaimynus. A. priėjo prie jo pirmas. Jis (kaltinamasis) A. pastūmė taip bandydamas patraukti nuo mašinos. Šis atsitraukė, tačiau iš karto pradėjo provokuoti H., sakydamas draugui „duok jam į snukį“. Įvykiai klostėsi labai greitai, telefono neturėjo, todėl iškviesti policijos negalėjo. Bijodamas H. smūgių, ištiesė link jo ranką. Tuomet H. pirmas smogė jam į veidą keturis smūgius. Teisme nagrinėjama priešpriešinė byla, kurioje jis (L.) pripažintas nukentėjusiuoju. H. smogė jam abiem rankomis: ir iš kairės, ir iš dešinės. Stengėsi išvengti smūgių. Nesitikėjo tokio elgesio iš kaimyno, patyrė šoką, todėl ėmė gintis, sudavė atsakomuosius smūgius. Taip pat sudavė H. keturis kartus, kiek vėliau matė tai ir iš vaizdo medžiagos. Toje vietoje yra šaligatvio bortelis. Kaimynas H. ties juo susvyravo, pritūpė ir atsisėdo, tačiau nenukrito. Viskas įvyko akimirksniu. Žmona po tokių įvykių nubėgo į namą paimti telefono. Nesutinka su kaltinimu, kad atliko neteisėtus veiksmus. Turėjo gintis pats ir ginti savo šeimą, todėl nusikalstamų veiksmų padarymo nepripažįsta. Tai buvo būtinoji gintis. H. pasišalino iš įvykio vietos, jis iškvietė policiją. Sutuoktinė sužalota nebuvo. Dėl konflikto, jo manymu, yra kaltas pats H.. Pastarasis buvo neblaivus, iš jo gi pusės nukentėjusiojo atžvilgiu jokios agresijos nebuvo. Vėliau bandė su H. susitaikyti, vykdė susirašinėjimą, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl sąlygų. Kas dėl jo santykių su H. iki šio vakaro, tai gali juos apibūdinti kaip įtemptus: jie turi šunį ir tai nepatinka kaimynui. H. nuolat provokuodavo jo (kaltinamojo) žmoną, užpuldavo ją laiptinėje, kibdavo prie jos bei vaikų. Kalbėjo su H., o šis klausė, kada jie išsikraustys iš buto, taigi, iš kaimyno pastoviai jautėsi psichologinis spaudimas. Kaimynas balkone yra sumontavęs vaizdo kamerą, byloje yra filmuota įvykio medžiaga. Tačiau dalis įrašo yra dingusi dėl technologinių priežasčių, įrašinėjant programa kelias sekundes vaizdo nukerpa. Pripažįsta, kad siuntė bylos liudytojams šio įvykio vaizdo medžiagą. Tačiau jo intencija buvo tik viena: kad jie nepasimestų teisme, neklaidintų teismo ir pateiktų teisingą informaciją apie įvykį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įspėtas, kad jo veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir dėl šio nusikaltimo, nes bet kuriuo atveju veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Nukentėjusysis H. G. teismo proceso metu parodė, kad įvykis buvo 2018-06-23, apie 23 val. Buvo Joninių vakaras, didelė šventė. Po sunkios darbo dienos sode grįžo namo, susitiko su kaimynu A.. Pavartojo alkoholio, išgėrė nemažai: butelį degtinės ir alaus, nes vėliau į alkotesterį pripūtė apie 1,5 promilės. Po alkoholio vartojimo kartu su A. ėjo namo. Pakeliui matė kažką sėdint ant suoliuko. Priėjęs prie laiptinės jis sustojo, atsisuko pažiūrėti, kur A., kadangi norėjo su juo atsisveikinti. Pamatė, kad A. L. prie mašinos galo barasi su A.. Buvo nuo jų apie trijų metrų atstumu. A. L. pastūmė A., po ko priėjo prie jo sakydamas: „Ko tu čia stovi, gaidy? Varyk namo“. Atsakė jam, kad juk prie savo namų ir stovi. Iš karto po to pajuto smūgį į kairės pusės žandikaulį. Bandė gintis, tačiau nelabai jam tai sekėsi, nes kaltinamasis griebdavo už jo rankos. Turėjo dar tašę (rankinę), kurią laikė tai vienoje, tai kitoje rankoje. Stengėsi išsisukti nuo smūgių, trenkti atgal, o kaltinamasis tuo metu mušė jį. Smūgiai buvo stiprūs. Trys smūgiai tai tikrai buvo. Viskas truko labai trumpai. Bandė ištrūkti, plyšo marškiniai, nukrito aukštielninkas, trenkėsi pakaušiu, tikriausiai neteko sąmonės, nes nelabai po to smūgio ką ir atsimena. Galėjo gauti dar rimtesnę traumą. Jam pargriuvus iš rankos iškrito rankinė, rado ją ant žemės. Pats kaltinamajam smūgių taip ir nesudavė. A. L. žmona stovėjo šalia, nesikišo. Vėliau jis nuėjo į laiptinę, išėjo žmona, kuri suprato, kad jis yra sumuštas. Tą vakarą neįžeidinėjo nei kaltinamojo, nei jo žmonos, necenzūrinių žodžių irgi neišsakė. Prie kaltinamojo automobilio nebuvo net prisilietęs. Stovėjo ramiai prie savo laiptinės, niekam netrukdė. A. L. nemušė nei jis, nei A.. Tik gynėsi ir nesudavė jam net besigindamas nuo suduodamų smūgių. Iš kur pas A. L. galėjo atsirasti sužalojimai, paaiškinti negali. Nežino, ar A. padaužė į A. L. mašiną, negirdėjo pastarojo ir keikiantis. A. tikrai L. neprovokavo. Atvykus policijos pareigūnams jiems tikrai nesipriešino, buvo sulaikytas. Pripažįsta, kad tarp jų su A. L. dar iki to vakaro buvo nesutarimų, konfliktų dėl kaltinamojo šuns lojimo. 2016 metais rašė dėl to pareiškimą Viešajai policijai, po ko kaltinamasis yra jam grasinęs. A. L. aiškino, kad jis dar nežino, su kuo susidėjo. Mano, kad 2018-06-23 A. L. tiesiog pasinaudojo proga. Kaimynas V. M. po šio įvykio sakė, jog yra vaizdo medžiaga. Jis irgi gavo šį įrašą ir vieną kartą peržiūrėjo. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo suplėšyti jo marškiniai, be to, patyrė fizinį skausmą, stresą, iki šiol svaigsta galva, sutriko miegas, vaikšto pas gydytojus, pas neurologą, vartoja vaistus nuo nemigos. Gydymas tebesitęsia. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Liudytojas A. A. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. A. L. anksčiau buvo kaimynas, gyveno priešais. Buvo ramus, nieko blogo negali apie jį pasakyti, konfliktų su juo neturėjo. Su H. G. po to įvykio faktiškai yra susipykę. Konfliktuodavo, nes šis norėjo viską tiksliai žinoti, ką jis pasako tyrėjai. Įvykio vakarą po Joninių H. garaže abu vartojo alkoholį. Išgėrė stipraus alkoholio bei alaus. H. pradėjo jam priekaištauti, todėl jis išėjo namo pirmas. Atsimena tik tai, kad parėjo namo. Paskui kažkas pabeldė į buto duris, žmona atidarė, atėjo A. L. su policija. Kas tą vakarą įvyko, sužinojo tik kitą dieną. H. skambino, sakė, kad buvo išvežtas į policiją. Paties konflikto su A. L., t.y. kas vyko namo kieme, jis visiškai neatsimena. Negali pasakyti, ar jis daužė A. L. automobilį. Kita vertus, nelabai tokios būklės ir galėtų ką jau ir padaryti. Neatsimena, kad A. L. būtų jį pastūmęs. Kas ką sumušė - nematė, todėl pasakyti teismui taip pat negali. Tik H. pasakojo vėliau, kad sulaužė A. L. žandikaulį. Atsakė jam, kad matė po to A. L., bet žandikaulis jo nesulaužytas. Jis pats (liudytojas) nėra konfliktiškas asmuo, nei mušasi, nei keikiasi. Nekeikė jis ir kaltinamojo žmonos. O H. tą vakarą buvo agresyvus. H. kai išgeria, pastoviai būna agresyvus. Jis (A. A.) - buvęs chirurgas, šiuo metu pensijoje. H. daug vaistų vartoja, kreipėsi pagalbos, padėdavo jam. Skundėsi, kad jį kamuoja nemiga. Tai buvo dar prieš minėtą konfliktą. H. trukdo kaimynų L. šeimos šuo, vaikai.

Liudytoja R. L., kaltinamojo žmona, parodė, kad H. yra jų kaimynas. Iki šio smurtinio pobūdžio konflikto iš nukentėjusiojo pusės anksčiau būdavo tik psichologinis smurtas: jis kabinėjosi prie jų, reikšdavo nepasitenkinimą dėl šuns, dėl vaikų, iš jo pusės buvo įžeidinėjimai. Įvykio vakarą, apie 23 val., su šeima automobiliu grįžo namo. Įsukę į kiemą, priešais pamatė einančius link jų automobilio du išgėrusius vyrus. Jie ėjo vienas šalia kito, kol prisiartino prie mašinos. A., buvęs kaimynas, buvo arčiau mašinos, H. - šalia, tačiau tiksliai nematė, kur stovėjo pastarasis. A. kumščiu pradėjo daužyti mašinos priekinių keleivio durelių stiklą. Pabudo ir išsigando vaikai. Pradariusi dureles paklausė, ką jis daro. Iš abiejų vyrų prasidėjo įžeidinėjimai. A. išvadino juos „slieku“ ir „sliekiene“. Tuomet iš mašinos išlipo vyras. Jis priėjo prie keleivio durelių, atitraukė A., po ko pastūmė jį, kad šis pasišalintų nuo automobilio. Išlipo ir ji. Vyras pasakė abiem eiti namo, nes jiedu - girti. Tuo metu A. ir H. jau buvo atsitraukę arčiau laiptinės. A. pradėjo provokuoti H., sakydamas „trenk jam“. Abu (A. ir H.) keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais. Vyras, ištiesęs ranką, stovėjo priešais H.. Ji matė, kad H. sudavė tris smūgius vyrui į veidą. Vyras bandė apsiginti, trenkdamas jam atgal. Tačiau būtent to momento, kad vyras smūgiavo H. ir kaip šis nukrito, ji jau nematė, nes tuo metu bėgo namo pasiimti telefono, ir žino apie tai tik iš jos matyto vaizdo įrašo. Vaikai matė fizinį smurtą, patyrė stresą. Gyvena pirmame aukšte, todėl su telefonu užtruko gal tik 15 sekundžių. Grįžusi rado H. gulintį ant žemės. Jis tikrai nebuvo praradęs sąmonės, buvo pakėlęs galvą ir bandė keltis. Kai iškvietė policiją, H. atsistojo ir nubėgo į laiptinę. Galvojo, kad jis nuėjo namo, tačiau jo žmona pasakė, kad vyro namie nėra, rado jį besislepiantį penktame aukšte ir atsivedė namo. Kai policija atvažiavo, stebėjo įvykius iš balkono. Matė, kad H. elgėsi konfliktiškai, buvo agresyvus, keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus bei jos vyrą. Bandė išlipti iš policijos automobilio, žmona jį vis ramino. Iš pradžių vyras nerašė pareiškimo, tačiau kadangi H. kaltės nepripažino, keikėsi, toliau įžeidinėjo, pasitaręs su pareigūnais, pareiškimą parašė. H. jų taip ir neatsiprašė. Po šio įvykio vyras turėjo nedarbingumą, jam skaudėjo žandikaulį, bet mėlynių nebuvo. Jai pačiai asmeniškai konflikto metu H. nieko nepadarė. Vyras nebuvo agresyviai nusiteikęs, jų neįžeidinėjo, konflikto nekėlė, pats pirmas nesmurtavo, jis tik gynė savo šeimą. Tie žmonės buvo neblaivūs ir smurtauti pradėjo pirmi. Psichologinis spaudimas ir grasinimai susidorojimu jų atžvilgiu iš nukentėjusiojo buvo ir anksčiau. Įvykio vakarą H. buvo išgėręs ir pasinaudojo proga išlieti savo pyktį. Jos šeima gi tik ramiai norėjo grįžti į namus ir stengėsi išvengti konflikto.

Liudytojas V. M. parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis yra jo kaimynai. Abu - draugiški jam, jokių konfliktinių situacijų nei su vienu iš jų nėra buvę. Niekada iki to įvykio nebuvo matęs ir jų tarpusavio konfliktų, išskyrus tą vienintelį praeitais metais, kadangi konfliktas vyko po jo langais, o gyvena jis pirmame aukšte. Buvo vakaras, bet jis nemiegojo, dirbo. Konflikto pradžios nematė. Išgirdo automobilio signalą ir po to kaimynų balsus. Iš balso suprato, kad kalba A. L., po to išgirdo ir H. (G.) balsą. Suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas. Nutarė nesikišti, net neišėjo į balkoną, nes žmona laukėsi, buvo paskutinis nėštumo mėnuo, nenorėjo galimų problemų. Girdėjo žodinį konfliktą, tada A. L. raginimą kviesti policiją, po ko išgirdo smūgius ir griuvimo ant žemės garsą. Tuomet suprato, kad kažkas tikrai negerai, ir nusprendė vis tik įsikišti bei nuraminti kaimynus. Tikrai neprisimena, ar girdėjo keiksmažodžius. Išėjęs į balkoną, H. G. pamatė jau gulintį ant žemės, o A. L. prašė iškvieti policiją, ką jis ir padarė. Po to pamatė, kaip H. atsistojo ir nukeliavo namo. Atvažiavo policija. Tokiu būdu, įvykio vakarą jis girdėjo triukšmą, panašų į stumdymąsi, po to smūgių garsus ir griuvimą. Išgirdo apie 5 smūgius, negali teigti, kad jie visi buvo suduoti vieno žmogaus, vieni smūgiai pagal garsą buvo silpnesni, kiti - stipresni. A. L. aiškino jam, kad kaimynas buvo girtas, pradėjo grasinti šeimai, jis gynė šeimą. Tačiau jis nesiaiškino su A., kas ten ir ką mušė. A. L. klausė dar, ar jis turi vaizdo medžiagą. Skundėsi, kad jam skauda žandikaulį. Įvykio vietoje buvo dar du jaunuoliai, kurie susirūpino situacija ir todėl atėjo prie automobilio. Jo (liudytojo) manymu, nukentėjusysis buvo neblaivus, nes nelabai orientavosi aplinkoje, jo kalba buvo nerišli ir jis buvo agresyvus. Iš veido matėsi, kad bet kokia situacija gali jį išprovokuoti. Dėl ko tą vakarą kaimynai susipyko, jis negirdėjo. Ar konflikto dalyvių drabužiai buvo suplėšyti, jo atmintyje neužsifiksavo. Balkone yra sumontuota vaizdo kamera, kuri įrašo vaizdą be garso. Joje gal poros gigabaitų kortelė, kuri fiksuoja tik vienos paros įvykius. Kamera naudojama stebėti automobilį dėl jo saugumo. Tai nėra nuolatinio stebėjimo ir įrašymo įrenginys. Vaizdo kamera kas minutę įrašo vaizdą į savo vidinę atmintį, o paskui jį reikia perkelti į kortelę. Kadangi kortelė pernelyg lėta, per minutę visko nespėja perkelti, todėl perkelto vaizdo iš kiekvienos minutės periodiškai dingsta apie 15 sekundžių įrašo. Iš karto po šio įvykio atminties kortelę jis išėmė, supakavo į archyvą ir įdėjo į serverį. Vaizdą peržiūrėjo dar tą patį vakarą. Matė, kad atvažiavo automobilis, tuo pat metu priėjo du vyrai. Įraše matosi, kaip prie keleivio pusės prieina nukentėjusiojo draugas bei vyksta kažkoks bendravimas. Išlipa A. (L.), kalba su H. G. ir jiedu pradeda stumdytis. Paskui vaizdas trūkinėja, matosi, kad A. L. gauna smūgį, tada eina jo trys smūgiai atgal ir H. G., užkabinęs laiptelį, pargriūna.

Liudytoja S. Ž., policijos pareigūnė, parodė, kad gavo iškvietimą dėl konflikto. Su bendradarbiu atvažiavo nurodytu adresu ir rado A. L. su žmona. Jie paaiškino, kad automobiliu grįždami su vaikais namo sutiko du kaimynus, kurie pradėjo su jais konfliktuoti. Vienas iš kaimynų ranka daužė mašiną, kitas išvadino necenzūriniais žodžiais, po ko jie susistumdė ir kaimynas pabėgo. Nuėjo pas H. G.. Jo kakta buvo apdaužyta. Sulaikė jį ir nuvežė į komisariatą. Asmuo buvo labai girtas. Iš pranešėjo paėmė pareiškimą. H. G. paaiškino, kad yra parašytas pareiškimas, todėl jis sulaikomas. Jis kaip ir sutiko eiti į tarnybinį automobilį, bet buvo susierzinęs, supykęs, norėjo išlipti. A. L. buvo ramus. Ar jo veide buvo kokių nors sužalojimų, neatsimena. Ką aiškino į komisariatą vežamas nukentėjusysis (H. G.), taip pat jau neatsimena. Apie griuvimą jis nieko nesakė. Kaip suprato, A. L. su H. G. susistumdė. Tiek ir teprisimena. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Ž. parodė, kad 2018-06-23, apie 23.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. G. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad namo (duomenys neskelbtini) kieme įvyko muštynės tarp dviejų kaimynų. Jiems atvykus tuo adresu, kieme stovėjo A. L., kuris paaiškino, kad jam atvažiavus į kiemą su savo šeima ir dviem nepilnamečiais vaikais, prie jo automobilio atėjo du neblaivūs asmenys ir pradėjo jį įžeidinėti, taip pat įžeidinėjo jo žmoną, girdint nepilnamečiams vaikams. A. L. paaiškino, kad vienas iš asmenų buvo gan agresyviai nusiteikęs, tai buvo H. G.. A. L. išlipus iš automobilio H. G. sudavė jam 3 smūgius į žandikaulį. Jiems atvykus įvykio vietoje buvo tik A. L. bei jo žmona. Vaikų automobilyje jau nebuvo. Dviejų kitų asmenų taip pat nebuvo. Kadangi A. L. nurodė, kur gyvena abu vyrai, jie nuėjo iki šių buto. Pirmajam kaimynui jis pretenzijų neturėjo, dar vienas kitam paspaudė rankas. Nuėjus į kitą butą, buto duris atidarė H.. Kolega paklausė pranešėjo, ar čia jis jam sudavė, ir pranešėjas nurodė, kad šis. Atėjusi H. žmona prašė, kad vyro niekur neišsivežtų, kad jie gali viską išsiaiškinti vietoje. Taip pat visą įvykį matė T., iš kurio buvo priimtas paaiškinimas. A. L. dar paaiškino, kad kai H. sudavė jam du ar tris smūgius, jis bandė gintis ir tuomet sudavė jam atgal vieną smūgį. Taip pat A. L. svarstė, rašyti pareiškimą ar ne, dar buvo priėjęs prie H. ir sakė, kad jis jo atsiprašytų, tačiau jam neatsiprašius, A. L. visgi nusprendė pareiškimą rašyti. H. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1-ąjį policijos komisariatą. Ant H. kaktos matėsi apdraskyta (pastaba - taip yra tekste) (b.l. 56).

Liudytojas T. P. parodė, kad tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamąjį įvykio metu matė pirmą kartą. Veiksmas vyko prie kaltinamojo namų, apie 22 val. Jis su M. (S.) sėdėjo ant suoliuko, prie kitos laiptinės, kokiu 30 metrų atstumu nuo įvykio vietos, kai pamatė iš laiptinės išeinančius du neblaivius asmenis. Pamatę juos, minėtieji vyrai įžeidžiančiai sakė, kad jie atrodo kaip mergaitės. Negalėtų pasakyti, kuris tai pasakė, nes buvo tamsu, o jie sėdėjo nusisukę į gatvę. Nekreipė į juos dėmesio, todėl vyrai nuėjo toliau. Po kurio laiko į kiemą automobiliu įvažiavo kaltinamasis su šeima. Pagal garsą išgirdo, kaip kažkuris iš tų asmenų (veido nematė) trenkė į mašiną. Atsimena, kad girdėjo to trenkimo garsą. Ar matė patį trenkimo veiksmą, jau neatsimena. Kaltinamasis jungė garsinį signalą, paskui išlipo iš mašinos. Išgirdo vykstantį žodinį konfliktą ir ėjo link mašinos pasižiūrėti. Girdėjo nukentėjusiojo įžeidinėjimus kaltinamajam. Nukentėjusysis vadino kaltinamąjį slieku ir visokiais rusiškais keiksmažodžiais, siuntė jį visur. Žmogus savęs nekontroliavo. Su nukentėjusiuoju buvęs kitas asmuo nieko nedarė, tiesiog ramiai stovėjo. Iš jo negirdėjo nei žodžio. Konflikto pradžios nematė, tik jo pabaigą. Priėję matė, kad du vyrai vienas kitą stumdo. Stumdėsi rankomis. Smūgių į veidą nematė, matomumą uždengė automobilis. Nukentėjusysis nukrito ant žemės šalia laiptų. Konkretaus smūgio, prieš nukrentant nukentėjusiajam, irgi nematė. Tik tai, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir šis krito ant nugaros. Nematė kraujo, sužalojimų, suplėšytų marškinių. Tiksliai jau visko ir nebeatsimena. Atsikėlęs nuo žemės nukentėjusysis nuėjo namo. Išsigandusi kaltinamojo žmona iškvietė policiją. Atvykusi policija nuėjo į nukentėjusiojo namus ir atsivedė jį prie mašinos. Kaltinamasis siūlė viską išspręsti draugiškai, nukentėjusysis nesutiko. Kaip suprato, jie abu gyvena viename name. Nukentėjusysis policijos mašinoje elgėsi nedrausmingai, bandė išlipti, įžeidinėjo. Kiek matė ir girdėjo, nukentėjusysis buvo girtas ir agresyvus.

Liudytojas M. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį tik tiek, kiek matė jį įvykio metu. Nukentėjusiojo nepažįsta. Tą vakarą su T. išėjo pabūti lauke. Nuėjo iki parduotuvės, apsipirko, tuomet prisėdo kieme ant suoliuko pasėdėti. Pro šalį ėjo du žmonės, priėję arčiau jie pasakė kažkokius žodžius, bet jiedu nieko jiems neatsakė. Neatsimena, kad juos būtų įžeidinėję. Tuomet tiedu asmenys apsisuko bei nuėjo į kitą pusę. Po to į kiemą atvažiavo kaltinamasis. Išgirdo garsinį automobilio signalą ir atsisuko pažiūrėti, kas vyksta (tuo metu buvo kokių 10 metrų atstumu nuo įvykio vietos). Išgirdo garsą. Jis buvo toks, lyg būtų trenkta į mašiną. Kuo trenkta - nematė ir negali pasakyti. Mano, kad buvo trenkta ranka į automobilio kėbulą. Nutarė prieiti ir pasižiūrėti, kas vyksta. Pradėjus eiti link tos vietos, išgirdo žodinį konfliktą, šauksmus. Kas tiksliai buvo pasakyta, pakartoti negalėtų. Galimai buvo vartojami ir keiksmažodžiai. Kas tiksliai juos išsakė, irgi nepasakys. Tačiau atrodo, jog jie buvo iš abiejų pusių. Jiems su T. (P.) priėjus arčiau įvykio vietoje buvo penki žmonės: kaltinamasis, jo žmona su dviem vaikais, nukentėjusysis ir jo draugas. Po kaltinamojo smūgio nukentėjusysis nukrito. Tuo metu jis (liudytojas) stovėjo gal trijų metrų atstumu, prie automobilio bagažinės. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sudavęs kaltinamajam. Taip pat matė, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, t.y. iš pradžių sekė kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam (nepasakys tiksliai, į kurią vietą, galbūt – į pilvo sritį), o po to iškart - pastūmimas, po kurio šis ir nukrito. Pastarasis buvo pakankamai išgėręs, mano, kad jis tiesiog neišlaikė po pastūmimo pusiausvyros ir todėl krito. Nukrito šonu, gulėjo kokias 10 sekundžių. Jis gi (liudytojas) bandė raminti kaltinamąjį. Atsikėlęs nukentėjusysis nuėjo namo. Neatkreipė dėmesio, ar jo drabužiai buvo suplėšyti. Kaltinamojo žmona su vaikais tuo metu nuėjo į namo laiptinę. Sulaukė policijos. Matė, kad pareigūnai ėjo ieškoti nukentėjusiojo į namo vidų, po to išsivedė jį bei įsodino į mašiną. Jis ten kažkiek nerimo, padaužė pareigūnų mašinos duris. Prie pareigūnų nukentėjusysis nevartojo jokių žodžių. Su nukentėjusiuoju buvo dar kitas žmogus. Tas antrasis visiškai nieko nedarė, bent jau jis (liudytojas) to negirdėjo ir nematė. Kaltinamasis taip pat buvo pilnas adrenalino, daug buvo emocijų ir iš jo pusės.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2154/2018 (01) nustatyta, kad:

H. G. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos ir nugaros nubrozdinimai, pakaušio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-23). Kairės ausies lezgelio odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-23). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą ir dydžius, neužsifiksavo. Neatmetama galimybė, kad H. G. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų padarymo jam metu (t.1, b.l. 64-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 749/2019 (01) papildomai nurodyta, kad:

H. G. sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas kaktoje galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo, sužalojimai pakaušyje ir nugaroje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu (t. 1, b.l.71).

Ikiteisminio tyrimo eigoje buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, protokole užfiksuota konflikto tarp H. G. ir A. L. eiga (t.1, b.l. 32-34).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.Taip pat yra pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaip matyti iš abiejų proceso dalyvių - kaltinamojo ir nukentėjusiojo - dėstomų teismui pozicijų, abu pripažįsta, kad 2018-06-23 vakare namo kieme tarp jų įvyko konfliktas, tačiau jo eigą dėl esminių įvykio aplinkybių jie atpasakoja skirtingai:

kaltinamasis A. L. nurodo, kad neblaivūs kaimynai H. (G.) ir A. (A.) įžeidinėjo jį bei žmoną. H. vartojo jų atžvilgiu ir necenzūrinius žodžius. A. kumščiu daužė automobilio priekinį keleivio pusės stiklą, pažadino ir išgąsdino vaikus bei jo žmoną. Jo (kaltinamojo) prašymui atsitraukti A. nepakluso. Tokiu būdu, viskas prasidėjo nuo neblaivių kaimynų provokacijos bei įžeidinėjimų. Jis tik pastūmė A., kad patrauktų jį nuo automobilio. A. atsitraukė, bet provokavo H., sakydamas „duok jam į snukį“. Bijodamas smūgių iš H., jis ištiesė link jo ranką. Tuomet H. pirmas smogė jam į veidą keturis smūgius. Stengėsi išvengti naujų smūgių, ėmė gintis, todėl sudavė H. atsakomuosius keturis smūgius. Pastarasis susvyravo, pritūpė ir atsisėdo, bet nenukrito. Turėjo gintis pats ir ginti savo šeimą, todėl nusikalstamų veiksmų padarymo nepripažįsta. Tai buvo būtinoji gintis;

Kad vakare po jo langais (gyvena pirmame aukšte) pradžioje vyko kaimynų žodinis konfliktas, parodė liudytojas V. M., teigdamas, jog atpažino jų abiejų balsus. Taip pat, pagal jo parodymus, buvo girdimas triukšmas, panašus į stumdymąsi, po ko liudytojas išgirdo apie 5 smūgius ir griuvimo ant žemės garsą. Išėjęs į balkoną matė gulintį H. G., o A. L. prašė kviesti policiją bei skundėsi, jog jam skauda žandikaulį. Tuo metu prie jų priėjo du jaunuoliai. Tyrimui liudytojas pateikė vaizdo medžiagą. Įrašas nors ir trūkinėja, bet vakaro įvykis prie daugiabučio visumoje buvo užfiksuotas.

Kaltinamojo žmona R. L. nurodė, kad buvęs kaimynas A. kumščiu daužė mašinos priekinių durelių stiklą. Prasidėjo įžeidinėjimai. Vyras išlipo bei pastūmė A.. Ji matė, kad H. sudavė tris smūgius vyrui į veidą. Vyras bandė apsiginti. Bėgo į namus pasiimti telefono. Vėliau vaizdo medžiagoje matė, kad H. sudavė tris smūgius vyrui į veidą, vyras bandė apsiginti, trenkdamas jam atgal.

Liudytoja S. Ž., policijos pareigūnė, parodė, kad buvo atvykusi su bendradarbiu aiškintis dėl konflikto. H. G. kakta buvo apdaužyta. Kaip suprato, A. L. su H. G. susistumdė ir pastarasis pasišalino.

Liudytojas T. P. parodė, kad priėję su draugu (M. S.) arčiau matė susistumdymą, konflikto pradžios nematė, tik jo pabaigą. Girdėjo nukentėjusiojo įžeidinėjimus kaltinamajam. Matė, kad jie stumdėsi rankomis. Smūgių į veidą nematė. Matė, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir šis krito ant nugaros.

Nors teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. L. iki apklausos teisme siuntė liudytojui T. P. įvykio vaizdo įrašą ir vykdė susirašinėjimą su juo žinutėmis, laikyti liudytojo parodymus melagingais pagrindo nėra. Kaip, teismo vertimu, negalima A. L. atliktų veiksmų vertinti kaip siekį paveikti liudytoją duoti teismui melagingus parodymus BK 233 straipsnio sudėties prasme. Kaltinamasis žinutėje liudytojui analizuoja vaizdo įrašą, apgailestauja, kad ne visos aplinkybės dėl techninių priežasčių jame atvaizduojamos, prašo liudytojo sakyti tiesą (t.2, b.l.14-20). Pažymėtina, kad liudytojas parodė teismui, jog konflikto pradžios jis nematė, matė, kad tai kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir šis nukrito. Taigi, jis patvirtino buvęs konflikto pabaigos liudininku ir jo parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Liudytojas M. S. parodė, kad išgirdo garsą, lyg būtų trenkta į mašiną. Pradėjęs eiti arčiau girdėjo žodinį konfliktą, šauksmus. Galimai buvo vartojami keiksmažodžiai. Atrodo - iš abiejų pusių. Kai priėjo, iš pradžių sekė kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam (nepasakys tiksliai, į kurią vietą), o po to iškart - pastūmimas. Nukentėjusysis buvo pakankamai išgėręs, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Su nukentėjusiuoju buvo dar kitas žmogus, kuris visiškai nieko nedarė, bent jau liudytojas to negirdėjo ir nematė.

Taigi, liudytojai V. M., R. L., T. P. ir M. S. patvirtino, kad kieme įvyko žodinis konfliktas, neblaivių asmenų buvo išsakyti įžeidimai, po ko sekė nukentėjusiojo bei kaltinamojo susistumdymas, kuris virto muštynėmis. Smurtinių veiksmų V. M. nematė, tik girdėjo garsus pro langą ir suskaičiavo penkis smūgius. Liudytoja R. L. teigia, kad H. (G.) pirmas sudavė jos vyrui tris smūgius, po ko vyras turėjo gintis. Liudytojas T. P. teigia, kad matė, kaip kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir šis nukrito, o liudytojas M. S. - kad A. L. sudavė nukentėjusiajam smūgį, po ko jį pastūmė. Taigi, tik viena liudytoja, kaltinamojo žmona, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, nurodo, kad nukentėjusysis pirmas sudavė smūgius į veidą jos vyrui. Kiti liudytojai smurtinių veiksmų pradžios nematė.

Esančiame byloje vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip kaltinamasis prieina prie nukentėjusiojo ir kažką jam sako (įrašo laikas nuo 04:02:36 iki 04:02:41), toliau nuo 04:02:42 iki 04:02:53 įrašo nėra, nuo įrašo laiko 04:02:54 užfiksuotas vyrų susistumdymas: nukentėjusysis dešine ranka smūgiuoja kaltinamajam, bet pastarasis apsigina (įrašo laikas 04:02:55 ), po ko jis suduoda smūgį kaire ranka kaltinamajam į veidą (įrašo laikas 04:03:01) ir kaltinamasis, sugriebęs kaire ranka nukentėjusįjį už drabužių bei rankos, dešine ranka keturis kartus smūgiuoja jam į galvos sritį (įrašo laikas 04:03:02 iki 04:03:06), vėliau pastumia einantį atbulai nukentėjusįjį ir šis nukrenta (t.1, b.l.32-33).