Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorui Artūrui Survilai,

nukentėjusioms S. Š. ir J. Š., jų atstovui adv. Dainiui Antanaičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo mėn. 12 d., apie 10.40 val., Elektrėnų savivaldybėje, magistralinio kelio A1 "Vilnius- Kaunas- Klaipėda" 39 km, vairuodamas MB "AS paslaugos" priklausantį automobilį „Scania R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Sommer SP 240", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į lėtėjimo eismo juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad "pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas", 128 punkto reikalavimą numatantį, kad "jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams" ir 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad "prieš persirikiuodamas, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams", tai yra, vairuodamas automobilį, važiuodamas apie 74 km/val. greičiu magistralės "Vilnius-Kaunas-Klaipėda" pirma eismo juosta iš paskos nenustatytam krovininiam automobiliui su uždaru krovinių skyriumi, nutolusiam apie 24 m atstumu, kurio aukštis ribojo matomumo atstumą važiavimo kryptimi, nematydamas kelio eismo situacijos, prieš persirikiuodamas iš magistralės kelio A1 "Vilnius-Kaunas-Klaipėda" pirmos eismo juostos, skirtos važiuoti Kauno link, į tos pačios krypties greitėjimo eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo greitėjimo juostoje stovėjusio automobilio "Renault Trafic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba "Carro", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsitrenkė į stovėjusios priekabos galinę dalį, bei kliudė šalia jos stovėjusį V. Š., gim. 1963 m., po atsitrenkimo į priekabą išvažiavęs į tos pačios krypties antrą eismo juostą, sudarė kliūtį bei susidūrė su šia eismo juosta iš paskos važiavusiu vilkiku "Daf FTXF 105", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S.. Įvykus eismo įvykiui nuo patirtų sužalojimų mirė V. Š., gim. 1963 m., taip pat buvo apgadintos susidūrusios transporto priemonės, bei kelio atitvarai.

Tokiu būdu A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis dirbo vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini). Jam buvo priskirtas sunkvežimis su priekaba. Tuo sunkvežimiu dirbo ketvirtą mėnesį. 2023-09-12, pagal nustatytą darbo grafiką, darbą pradėjo 7.00 val. Minėtą dieną vairavo jam priskirtą įmonei priklausantį vilkiką "Scania", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Sommer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną vežiodavo atliekas iš atliekų perdirbimo įmonės, kuri yra netoli Gariūnų ir vežė į Kazokiškių sąvartyną. Vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Pasikrovęs antru reisu važiavo iš Gariūnų link Kazokiškių savartyno. Tuo metu buvo saulėta, sausa kelio danga, matomumas geras. Išvažiavęs iš Vilniaus miesto ribų važiavo A1 keliu " Vilnius-Kaunas -Klaipėda", Kauno kryptimi. Įvažiavęs į A1 kelią, pastoviai važiavo pirma eismo juosta, apie 80-90 km/h greičiu. Paskutinį iki eismo įvykio apie 3 km atstumą važiavo paskui priekyje jo važiuojančią, šviesios spalvos, C kategorijos uždarą transporto priemonę. Važiavo iki tos transporto priemonės laikantis apie 50 m atstumą. Neprivažiavęs Vievio, pastebėjo, kad jam iš paskos važiuoja kitas vilkikas su žalia kabina. Vievyje, maždaug ties "Viada" degaline, kuri jam buvo iš dešinės pusės, įjungė dešinio posūkio rodyklę, nes jam reikėjo neužilgo pasukti į dešinę - į lėtėjimo juostą, važiavimui link Kazokiškių savartyno. Ties "Viada" degaline, įjungęs posūkio signalą, atleido akceleratoriaus pedalą, bet stabdžių nespaudė. Važiuojant pirma eismo juosta, jam iš dešinės pusės prasidėjus greitėjimo - lėtėjimo juostai, pradėjo tolygiai įvažinėti į ją ir kai jo automobilio vilkiko priekinis dešinės pusės ratas buvo kirtęs liniją skiriančią pirmą ir lėtėjimo-greitėjimo juostą, t.y. buvo įvažiavęs apie 30 cm į greitėjimo - lėtėjimo juostą, pastebėjo, kad priekyje juostoje yra kliūtis, o būtent joje stovėjo priekaba su kelio ženklu, o už jos toliau, Kauno kryptimi, automobilis. Kai pamatė kliūtį kelyje, o būtent lėtėjimo -greitėjimo juostoje stovinčią priekabą su automobiliu, atstumas iki jos buvo apie 30 m. Pamatęs kliūtį iš karto pradėjo stabdyti, kaip stipriai paspaudė stabdį, nurodyti negali, bet tuo pat stabdymo metu rikiavosi į pirmą eismo juostą. Besirikiuojant į pirmą eismo juostą, per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, pastebėjo, kad prieš tai paskui jį važiavęs vilkikas, su žalia kabina, jau važiuoja antra eismo juosta, o priekyje jo važiavęs C1 kategorijos šviesios spalvos automobilis nuvažiavo pirma eismo juosta, Kauno kryptimi. Bandydamas išvengti susidūrimo su lėtėjimo-greitėjimo eismo juostoje stovinčia kliūtimi, rikiuojantis į pirmą eismo juostą, dešinės pusės vilkiko dalimi, maždaug ties vilkiko dešinės pusės priekiniu žibintu, kabino, lėtėjimo-greitėjimo juostoje ribose buvusį kelio ženklą "Apvažiuoti iš kairės", kuris buvo pritvirtintas ant priekabos kairės pusės kampo. Rikiavimosi metu į pirmą eismo juostą pastebėjo, kad už mėlynos spalvos kelio ženklo pritvirtinto prie priekabos stovėjo žmogus. Tas ženklas, kiek pamena, buvo ties linija skiriančią lėtėjimo -greitėjimo ir pirmą eismo juostą, ir tas žmogus stovėjo maždaug ant tos skiriamosios linijos už to kabančio ant priekabos ženklo. Tuo metu, kai pastebėjo tą žmogų, atstumas nuo to žmogaus iki jo, sėdinčio vilkiko kabinoje, buvo apie 30 m. Viskas vyko labai greitai. Smūgio metu į mėlyną kelio ženklą, jo vilkiko dešinės pusės priekinis kampas buvo ties linija skiriančią pirmą, bei lėtėjimo juostą. Smūgis buvo galingas. Jis pajuto tik smūgį į ženklą, smūgio į žmogų nepajuto, nes smūgio metu ant priekabos kabėjęs didelis stendas su lempomis užkrito ant jo vairuojamojo automobilio priekinio stiklo. Tada pajuto smūgį iš kairės pusės į puspriekabės šoną ir po tų smūgių sustojo. Po smūgio į kairį puspriekabės šoną, per priekinį stiklą, pamatė ant kelio važiuojamosios dalies krentantį asmenį. Į puspriekabės šoną atsitrenkė vilkikas su žalia kabina. Automobiliams po susidūrimo sustojus, jų padėtys iki policijos atvykimo judinamos nebuvo. Sustojęs išlipo iš vilkiko, apėjo jį iš priekio ir tada atsisuko link nukentėjusiojo vyro, kuris gulėjo kelio važiuojamojoje dalyje. Tuo metu prie jo jau buvo 3-4 žmonės. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Iki policijos atvykimo susirinkę žmonės pradėjo gaivinti nukentėjusįjį žmogų. Nukentėjęs žmogus iki medikų atvykimo buvo toje pačioje vietoje, kur ir nukrito, jo padėties nekeitė. Į įvykio vietą pirmi atvyko policijos pareigūnai, o vėliau greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

Su kaltinimu sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiųjų, kad taip įvyko, ateityje pasistengs būti dar atidesnis ir prašo būti atleidžiamas pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną J. L..

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja J. L. apklausta kaip liudytoja, kuri nori tapti laiduotoja parodė, kad A. L. yra jos sūnus su kuriuo ji palaiko glaudų ryšį, kadangi jis iš jos užaugintų 13 vaikų jis vienintelis šiuo metu gyvena kartu su ją. Nurodo, kad jis yra geras ir visada klauso jos ir niekada nėra nieko blogo padaręs, Nurodo, kadangi sūnus gyvena kartu, todėl ji galės jį prižiūrėti. Ji mano, kad būtent ji galės daryti jam tinkamą poveikį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. Š. parodė, kad su vyru gyveno pažymoje nurodytu adresu, gyveno dviese. Jų vienintelė dukra, J. Š., gyveno atskirai. 2023-09-12 jos vyras, V. Š., apie 06.45 val., ją atvežė į darbą adresu (duomenys neskelbtini), ir pats nuvyko į savo darbą. Daugiau tą dieną su vyru nebendravo. Apie 15.20 val., jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad apie 10.40 val., įvykio metu žuvo jos vyras V. Š.. Į įvykio vietą nuvykusi nebuvo. Vyro laidotuvėmis rūpinosi ji su dukra J., bet vyro darbovietė apmokėjo visas išlaidas susijusias su laidotuvėmis. Jos ir vyro santykiai buvo puikūs, kartu pragyveno 36 metus, dėl vyro netekties patyrė didelę moralinę žalą. Jai pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę, dėl žalos atlyginimo. (2 t., 104 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Š. parodė, kad gyvena atskirai nuo tėvų, bet jos santykiai tiek su mama, tiek su tėčiu, buvo šilti. 2023-09-12 jos tėtis, V. Š., kaip ir visada išvyko į darbą. Po 15 val. matė, kad jai į mobilųjį telefoną skambina iš nepažįstamo numerio, bet tuo metu negalėjo atsiliepti. Jau norėjo perskambinti, bet tuo metu paskambino jos vyras ir pranešė, kad su jos tėčiu kažkas nutiko. Tada ji perskambino tuo numeriu ir asmuo prisistatęs policijos pareigūnu pasakė, kad jau viską pasakė jos mamai S.. Tada paskambino mamai ir ji jai pasakė, kad įvykio metu žuvo jos tėtis. Į įvykio vietą nuvykusi nebuvo. Šio įvykio aplinkybių nežino. Tėčio laidotuvėmis rūpinosi ji su mama, bet visas išlaidas susijusias su laidotuvėmis apmokėjo tėčio darbdavys. Dėl tėčio netekties patyrė didelę moralinę žalą. Jai pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę. (2 t., 112 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. Š. parodė, kad V. Š., gim. 1963 m., buvo jo sūnus, kuris pastoviai juo ir jo žmona L. rūpinosi. Jis pastoviai skambindavo, bei atvažiuodavo padėti. Jį su sūnumi siejo labai šilti santykiai. 2023-09-12 jo sūnus V. žuvo darbo metu. Dėl sūnaus žūties patyrė moralinę žalą, jam yra labai sunku praradus sūnų. Dėl moralinės žalos atlyginimo kreipėsi į AB "Lietuvos draudimas". (2 t., 130, 131 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. Š. parodė, kad kartu su vyru I. susilaukė dviejų vaikų, t. y. sūnaus V. ir dukters, kuri nuo 1997 metų gyvena užsienyje. Paskutiniu metu su vyru gyvena dviese. Vaikai sukūrę šeimas gyvena atskirai. Dukra jos aplankyti atvyksta vieną kartą į metus. S. V. pastoviai jais rūpinosi, mažiausiai du kartus į dieną skambindavo ir pastoviai atvykdavo jų aplankyti ir padėti. Ją su juo siejo ypatingai šilti santykiai, jam netikėtai žuvus, patyrė didelį šoką, dėl sūnaus žūties patyrė didelę moralinę žalą. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į AB "Lietuvos Draudimas". (2 t., 121, 122 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. 2023-09-12 kartu su brigada dirbo A1 kelyje, Vievio mieste, atliko atramų valdiklių patikrinimą. Vienas iš jo brigados darbuotojų (duomenys neskelbtini) V. Š. dirbo kartu. Jis vairavo tą automobilį prie kurio buvo prikabinta priekabėlė su įspėjamaisiais nukreipiančiais ženklais. Priekyje šio automobilio būna pastatomas autobokštelis. Maždaug nuo 9.00 val., dirbo Vievio miesto atkarpoje, A1 kelyje. Paprastai visą darbo dieną būna su brigada, tačiau vykdant darbus pritrūko vieno valdiklio, todėl išvažiavo į Vilnių atvežti trūkstamų medžiagų. Apie 10.52 val., paskambino E. G., kuris pranešė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo V. Š.. E. G. nedetalizavo kokius pastarasis patyrė sužalojimus, tik vėliau perskambino ir pasakė, kad medikai jį gaivina. Kai atvyko, tai kūnas jau buvo uždengtas. Pats įvykio nematė, todėl jo aplinkybių negali nurodyti. Kiek jam yra žinoma, minėtoje įmonėje V. Š. dirbo apie 3 metus. Paskutinius mėnesius dirbo tą patį darbą, tikrino apšvietimo atramų valdiklius. Kiek žinoma, kai įvyko nelaimė, V. Š. kartu su E. G. buvo pasistatę priekabėlę A1 kelio lėtėjimo/greitėjimo juostoje ir atkėlinėjo nukreipiančiojo ženklo viršutinę dalį. E. G. buvo iš kelkraščio pusės, o V. Š. - nuo pirmos juostos pusės. Daugiau kitų įvykio detalių nežino. (2 t., 53, 54 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Jie atsakingi už kelyje įrengtų šviestuvų daviklių ir modemų sudėjimą ir jų priežiūrą. Važiuojant iš vieno darbų objekto link kito, buvome sustoję Vievyje, ties kavine "Bilduko virtuvė", kuri yra šalia kelio A1, važiuojant Kauno kryptimi. Šalia tos kavinės yra skydinė, kurioje reikėjo įjungti gatvės apšvietimą, kad galėtų patikrinti, kurios kelio apšvietimo lempos veikia, o kurios ne. Įjungė, patikrino ir judėjo link objekto, kur turėjo atlikti kelio lempų remonto darbus. Nuo "Bilduko Virtuvės" iki lempų remonto darbų objekto pirmas važiavo jis, o jam iš paskos V., vairuodamas "Renault" vilko priekabą, kurioje gale didelis nukreipiamasis šviečiantis ženklas buvo sulenktas, o priekabos gale buvo pritvirtintas mėlynas nukreipiantis "Apvažiuoti iš kairės" ženklas, kurio viršutinė dalis buvo apie 1.6 m aukštyje ir pats ženklas buvo truputį išsikišęs (iš už priekabos kairio krašto) kelio važiuojamosios dalies link, bet kiek tiksliai negali nurodyti. Iš vieno objekto į kitą važiavo neišjungę didelio nukreipiamojo ženklo mirksinčių švieselių, o tik buvo tą ženklą užlenkę. Pravažiavę "Viada" degalinę, įjungė avarines automobilių šviesas, įvažiavo į greitėjimo juostą, kur pavažiavęs toliau ir sustojo. Jis vairavo automobilį su kopėčiomis, tikslių jo duomenų neprisimena, kiek pamena sustojo priešais lėtėjimo juostos ženklą, kraštinėje dešinėje juostoje (tiksliai negali pasakyti, ar tai buvo jau lėtėjimo, ar dar greitėjimo juosta). Iš automobilio išlipo palikęs avarines šviesas. Jam iš galo, apie 20-30 m atstumu, greitėjimo juostoje savo vairuojamą automobilį "Renault" su prikabinta priekaba su įspėjamaisiais ženklais priparkavo bendradarbis V.. V. sustojęs "Renault" automobilyje jam atrodo irgi paliko avarinius šviesos žibintus. Jis išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, paėmė du kūgius ir eidamas link V. automobilio, pastatė juos greitėjimo juostoje, ties linija skiriančia pirmą ir greitėjimo juostą. Kadangi V.vairuojamas automobilis vilko priekabą su užlenktu (su miksinčiomis lemputėmis) nukreipiamuoju ženklu, jiems reikėjo jį atlenkti. Jis priėjo atlenkti ženklą nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, t. y. griovio pusės, o V. iš kitos, t. y. važiuojamosios dalies pusės. Jie abu pradėjo kelti tą ženklą. Buvo susifokusavęs į jo kėlimą, nežiūrėjo, kas vyksta aplinkui. Mano, kad tą ženklą jau buvo pusiau iškėlę, kai pajuto, kad juda priekaba ir ženklo kėlimo strypas jam slysta iš rankų ir dar pajuto, kaip palei veidą nuskrido stiklo šukės. Keliant ženklą buvo nusisukęs nugara į Vilniaus pusę. Prieš pat eismo įvykį, jokių automobilių stabdymo garsų negirdėjo. Po įvykio jį ištiko šokas ir tik po to suvokė, kad jo kolegą partrenkė vilkikas. Kokia kryptimi ženklo kėlimo metu buvo pasisukęs V., nurodyti negali, nes nematė. Ženklo kėlimo metu V. turėjo stovėti tarp automobilio ir priekabos galo, nes kitaip negalėtų iškelti ženklo. Jis stovėjo greitėjimo juostoje, tik nematė į kurią pusę pasisukęs. Darbe buvo pasirašytinai supažindintas su dauguma teisės aktų. Dažnai darbų vadovas, T. P., irgi primindavo, kokį reikia atstumą palaikyti tarp bokštelio ir priekabos galo, kaip ir kokioje vietoje pastatyti kūgius ir t. t. . Darbų vadovas taip pat primindavo, kokias atvejais ir kokiu atstumu reikia pastatyti įspėjamuosius ir greičio ribojimo ženklus. Darbe yra išduotos sustojimo ir ženklinimo schemos, kuriomis jie privalėjo vadovautis. Kiek pamena, schemoje nurodyta, kad dirbant kraštinėje dešinėje eismo juostoje greičio ribojimų ženklų išstatyti nereikia. Tikslesnę informaciją, kaip, ką ir kur reikia paženklinti, pastatyti galėtų pateikti darbų vadovas. Daugiau nieko nurodyti negali. (2 t., 57-60 l.)?

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad važiavo A1 keliu iš Vilniaus į Kauną savo automobiliu "BMW". Važiuojant pirma eismo juosta kelyje, kuri sudaryta iš dviejų eismo juostų, bei šalia dar esant lėtėjimo greitėjimo juostai, važiuojant per Vievio miestelį, 2023-09-12, apie 10.40 val., įvyko eismo įvykis. Pastebėjo, kad pirma eismo juosta važiuojantis krovininis sunkvežimis nestaigiu judesiu pasuko link lėtėjimo juostos, bei pilnai į ją neįvažiavo. Tuo metu, šalimai greta "Scania" sunkvežimio antra juosta važiavo kitas sunkvežimis "Daf", kuris bandė persirikiuoti į pirmą eismo juostą ir spaudė sunkvežimį "Scania", tai galimai " Scania" sunkvežimis ir suko link lėtėjimo juostos, bandydamas išvengti susidūrimo. Tačiau "Scania" sunkvežimis staiga vėl pasuko link pirmos eismo juostos ir šonu kabinomis susidūrė su "Daf" sunkvežimiu. Pakilo didelis nuolaužų ir šiukšlių kamuolys. Po įvykio visi eismo dalyviai sustojo. "Daf" sunkvežimis dar rėžėsi į kairės pusės kelio atitvarus. Iš galo sustojęs išlipo iš automobilio ir nubėgo pažiūrėti, ar niekas nenukentėjo. Tik tada pastebėjo, kad lėtėjimo juostoje stovi kelio darbininkų automobilis, kurį įvykio metu kliudė sunkvežimis "Scania". Tada pastebėjo pirmoje eismo juostoje, jos viduryje, gulintį asmenį. Jis buvo su šviesą atspindinčia liemene. Tada priėjo dar vienas asmuo, kaip suprato, kelio darbininkas dirbęs su nukentėjusiuoju. Jis buvo be šviesą atspindinčios liemenės. Patikrino nukentėjusiojo pulsą, kuris dar buvo. Asmuo buvo be sąmonės, bet su gyvybės ženklais. Iš nukentėjusiojo nosies ir ausies stipriai bėgo kraujas. Paėmė nukentėjusiojo kolegos telefoną ir pranešė bendrajam pagalbos centrui apie įvykį. Tuo metu pribėgo galimai iš galo važiavę kiti asmenys - rusakalbiai- vyras ir moteris. Jie rusiškai pasakė, kad medikai ir buvo nuspręsta daryti asmeniui dirbtinį širdies masažą - gaivinimą. Pasikeisdami atliko gaivinimą. Vėliau pribėgo dar viena moteris iš vietinės netoliese esančios įmonės, kuri nurodė, kad medikė ir perėmė gaivinimą. Kažkas iš asmenų atnešė širdies defibliriatorių ir gaivinimas vyko jo pagalba. Netrukus atvyko policija ir greitoji, kurie kartu perėmė gaivinimą. Vėliau paaiškėjo, kad asmuo mirė. Po gaivinimo buvo priėjęs prie sunkvežimių vairuotojų ir paklausė, kas kurį vairavo. Jie abu nurodė savo sunkvežimius. Šalintis iš vietos nebandė, atrodė visiškai blaivūs. Jų pačių neklausė, kaip viskas nutiko. (2 t., 64, 65 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K.parodė, kad 2023-09-12, apie 10.40 val., vairavo automobilį "VW Tiguan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena keliu A1, t. y. "Vilnius- Kaunas - Klaipėda", Kauno link, važiavo į močiutės laidotuves. Buvo dienos metas, sausa kelio danga. Kelio važiuojamoji dalis susidėjo iš dviejų eismo juostų, viena kryptimi, ji važiavo antra eismo juosta, apie 100 km/h greičiu. Ar priekyje jos, antra eismo juosta, arti važiavo kitos transporto priemonės, nurodyti negali, nes neprisimena. Pamena tik tiek, kad ties Vieviu, pravažiavus jai iš dešinės pusės esančią "Viada" degalinę, pastebėjo, kad priekyje jos antra eismo juosta važiuoja vilkikas, o tam vilkikui iš dešinės, važiuoja kitas vilkikas. Abu vilkikai važiavo lygiagrečiai. Kada ir kaip tas priekyje jos važiavęs vilkikas persirikiavo į antrą eismo juostą, nurodyti negali, nes neužsifiksavo jos atmintyje. Pastebėjusi tuos du vilkikus, taip pat pastebėjo, kad kelyje, iš dešinės, vyksta kelio darbai. Ką pirmą pastebėjo, ar priekyje jos lygiagrečiai važiuojančius vilkikus, ar vykstančius kelio darbus, nurodyti negali, neužsifiksavo, bet galimai viską pastebėjo net vienu metu. Atstumo iki priekyje važiuojančio vilkiko nurodyti negali, bet važiavo tokiu atstumu, kad galėtų suvaldyti savo automobilį. Važiuojant, pravažiavus "Viada" degalinę, iš pradžių išgirdo kažkokį garsą, tada pastebėjo, kad šviesą atspindinčią liemenę vilkintis vaikinas bėga šalikelėje ir tuo pat metu pastebėjo, kad dešiniau važiuojantis vilkikas (pirma eismo juosta) atsitrenkia į vilkiką važiuojantį kairiau (antra eismo juosta) ir jie po susidūrimo abu sustoja. Mano, kad savo transporto priemonę pradėjo stabdyti išgirdusi garsą, automobilį stabdė tolygiai. Sustojo apie 5-10 m atstumu iki priekyje važiavusio ir po susidūrimo sustojusio antroje eismo juostoje vilkiko galinės dalies. Iš karto išlipo ir nuėjo link įvykio vietos. Skubant pastebėjo, kad kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje gulėjo žmogus, aplinkui buvo daug išmėtytų daiktų, kraujo. Surinko 112 ir pranešė apie įvykį. Vilkiko vairuotojas sėdėjo susigūžęs, verkė. Ji vėlavo į laidotuves, 112 operatorei leidus išvyko iš įvykio vietos nesulaukusi policijos pareigūnų. Nori paminėti, kad tuo keliu važiavo tiek rugsėjo 11, tiek rugsėjo 12 dieną, galimai jau rugsėjo 11 d., toje kelio atkarpoje vyko kelio darbai, todėl apie juos žinojo ir juos iš tolo pastebėjo. Tiksliai negali pasakyti, ką ji ten dešinėje kelio pusėje pastebėjo, bet iš pamatyto vaizdo suprato, kad ten vyksta kelio darbai. Viešoje erdvėje pamatė skelbimą, kad ieškomi asmenys matę eismo įvykį, susisiekė su tyrėja ir atvyko į apklausą. Ji negali pasakyti, nes nematė, ar vilkiko vairuotojai prieš susidūrimą ir jai išgirstant garsą, stabdė, neatkreipė į tai dėmesio, nepastebėjo, ar užsidegė automobilių galiniai "STOP" žibintai. Daugiau nieko nurodyti negali. (2 t., 67 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kuo 2017 metų dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2023-09-12 dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką, tą dieną vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką "Daf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuojamas "Daf" vilkikas buvo techniškai tvarkingas, stabdžių, vairo ir kiti mechanizmai veikė tvarkingai. Apie 10. 30 val., esant sausai kelio dangai, saulėtai dienai, vairavo anksčiau minėtą vilkiką su puspriekabe, kuri buvo pakrauta apie 26 tonas smėlio. Pakrovus smėlį Aleksandriškių karjere, per Trakus, nuo 107 " Trakai - Vievis" kelio, ties Vieviu, įvažiavo į A1 kelią " Vilnius - Kaunas - Klaipėda", tęsė važiavimą Kauno kryptimi. Įvažiuojant į A1 kelią, dar būnant greitėjimo juostoje, pirma eismo juosta važiavęs "Scania" vilkikas persirikiavo į antrą eismo juostą, taip leisdamas įvažiuoti į pirmą A1 juostą. Pavažiavęs toliau, apvažiavęs jį, vėl grįžo į pirmą eismo juostą. Daugmaž nuo Vievyje esančio PC "Maxima", važiavo pirma eismo juosta, paskui anksčiau minėtą "Scania" automobilį, važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Pirma eismo juosta paskui "Scania" važiavo laikantis apie 50 m atstumo. Paskui "Scania" pravažiavo kelio atkarpą, kuri sudaro atstumą maždaug nuo PC "Maxima" iki eismo įvykio vietos, liko apie 100 metrų. Kai važiavo paskui "Scania", jam iš kairės pusės, t. y., antra eismo juosta, kitos transporto priemonės nevažiavo. Vievyje, daugmaž ties degaline "Viada", minėtas "Scania" automobilis, pradėjo vingiuoti, t. y., važiuoti tai kairiau, tai dešiniau. Jis taip važiavo pirma eismo juosta, tai arčiau jos dešinės linijos, tai arčiau kairės, bet į antrą eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Matant priekyje jo važiavusio vilkiko tokį manevrą, nusprendė pats persirikiuoti į antrą eismo juostą, kad galėtų jį saugiai apvažiuoti, nesukeldamas jokių kliūčių. Pagalvojo, gal, kad kelyje kokie nelygumai, dėl to jį taip truputį mėto, įsitikinęs, kad jam yra saugu, pažiūrėjęs į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, persirikiavo į A1 antrą eismo juostą. Į antrą eismo juostą persirikiavo daugmaž ties "Viada" degaline. Kai jo automobilio priekinė dalis daugmaž susilygino su "Scania" puspriekabės galu, pirma eismo juosta važiavęs "Scania" galiausiai pradėjo trauktis dešiniau, t. y., iš pirmos eismo juostos rikiuotis į dešinę eismo juostą, skirtą lėtėjimui, t. y., toliau esančiam nuvažiavimui į dešinę. Trauktis iš pirmos eismo juostos į lėtėjimo juostą "Scania" vilkikas pradėjo daugmaž pravažiavęs posūkį į "Viada" degalinę. Besirikiuojančio į dešinę "Scania" vilkiko ir jo važiavimo greičiai buvo panašūs. Važiuodamas magistralės antra eismo juosta, kai jo vilkiko priekinė dalis buvo ties "Scania" puspriekabės galine dalimi, pastebėjo, kad jis grįžta iš lėtėjimo juostos į pirmą eismo juostą. Tuo metu jis važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Matė, kad kai "Scania" automobilio puspriekabės dešinės pusės galinis ratas jau buvo kirtęs liniją skiriančią pirmą ir lėtėjimo juostas, tuo metu užsidega puspriekabės "Stop" žibintai ir jis staigiai pasuko kairiau, išvažiuodamas iš tos lėtėjimo juostos ir kaire puse savo puspriekabės priekine dalimi atsitrenkė į jo antra eismo juosta vairuojamojo vilkiko dešinę pusę. Nuo smūgio jo automobilis nuvažiavo nuo kelio kairiau ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Po susidūrimo, išlipęs iš automobilio, pastebėjo, kad lėtėjimo juostoje stovėjo apgadintas kelių priežiūrą vykdančių darbuotojų automobilis ir vienas asmuo gulėjo kelio "Vilnius-Kaunas-Klaipėda" pirmoje eismo juostoje, o "Scania" vairuotojas tuo metu kalbėjo telefonu. Po susidūrimo "Scania" vilkikas su puspriekabe stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje, o jo vairuojamas automobilis atsitrenkęs į atitvarus. Iki policijos atvykimo, visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ir žuvusio vyro padėtys nebuvo judinamos. Tik išlipęs iš automobilio, po įvykio, suprato, kad jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Važiuojant išgirdo tik garsų garsą, pagalvojo, kad jam galimai sprogo padanga ir dėl to jis nesuvaldęs automobilio išvažiavo į jo eismo juostą. Klausimas: Ar priekyje "Scania" vilkiko važiavo kitos transporto priemonės, jeigu taip, kaip jos buvo išsidėsčiusios? Atsakymas: Nematė, negali nurodyti. Klausimas: Ar matė, kad A1 kelyje " Vilnius - Kaunas - Klaipėda" ties Vieviu yra vykdomi kelio darbai? Jeigu matė, būtent ką matė ir kokiu atstumu tą viską pamatė? Atsakymas: Nematė. Kelio darbus atliekančius darbuotojus ir jų automobilį pastebėjo, tik po eismo įvykio, išlipęs iš automobilio. Klausimas: Ar A1 kelyje artėjant Vievio link, kur įvyko eismo įvykis, buvo pastatyti kokie nors įspėjamieji ženklai, kurie įspėtų, kad yra vykdomi darbai? Atsakymas: Nieko nebuvo, jokių ženklų pastatytų nebuvo. Klausimas: Ar priekaboje su kelio ženklu buvo įjungtos nukreipiančio ženklo mirksinčios šviesos, t. y., ar žibėjo lemputės po eismo įvykio? Atsakymas: Atrodo, kad nemirksėjo. Daugiau nieko nurodyti negali. (2 t., 73-75 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Š. S. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo atstovauti įmonę, o būtent pateikti informaciją dėl įmonei priklausančių transporto priemonių, kurios buvo apgadintos 2023-09-12 eismo įvykio metu, kelyje Vilnius - Kaunas. Nori pažymėti, kad dėl transporto priemonių, o būtent automobilio "Renault Trafic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų ir patirtos eismo įvykio metu žalos įmonė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į draudimo bendrovę. Draudimo bendrovė atlygino patirtą turtinę žalą, todėl civilio ieškinio byloje (duomenys neskelbtini) nereikš. Visi turtiniai klausimai yra išspręsti. Daugiau nieko nurodyti negali. (2 t., 78, 79 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vadybininkas, įmonės direktorė yra jo žmona A. A.. 2023-09-12 įmonei priklausantis vilkikas "DAF FT XF 105", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje kelyje Vilnius - Kaunas ir buvo apgadinti. Civilinio ieškinio byloje dėl transporto priemonių apgadinimų neteiks. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į eismo įvykį sukėlusio automobilio "Scania" civilinės atsakomybės draudimo kompaniją AB "Lietuvos draudimas". Daugiau nieko nurodyti negali. (2 t., 82, 83 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. A. L. nuo 2023 metų liepos mėnesio buvo įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2023 metų rugsėjo mėn. 12 dieną, A. L. darbo metu vairavo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį vilkiką "Scania", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Sommer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuojant automobilį 2023-09-12 dalyvavo eismo įvykyje ir juos apgadino. Dėl patirtos žalos, t. y. dėl vilkiko ir puspriekabe apgadinimo, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš. Esant būtinumui įmonė, dėl patirtos žalos atlyginimo, galimai kreipsis civilinio proceso tvarka. (2 t., 87, 88 l.)??

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1170/2023(01) nurodyta, kad remiantis V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, GMP kvietimo kortelės 230823387-1-1, papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada:

1. V. Š. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, pilve; odos nubrozdinimai veide, rankose ir kojose; muštinės žaizdos veide, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje; krūtinkaulio lūžis, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai, stuburo prasiskyrimas krūtininėje dalyje, dešinės mentės lūžis, dešinio klubakaulio ir gaktikaulio šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų lūžiai, kaukolės pamato lūžiai, viršutinio žandikaulio lūžiai; minkštųjų audinių kraujosruvos galvoje, kojose; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu virš pusrutulių sferinių paviršių, dešinio plaučio plyšimas, širdies plyšimas, kepenų plyšimas. Sužalojimai visumoje remiantis SSMNT 6.6.1 ir 6.6.11 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. V. Š. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, pilve; odos nubrozdinimai veide, rankose ir kojose; muštinės žaizdos veide, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje; krūtinkaulio lūžis, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai, stuburo prasiskyrimas krūtininėje dalyje, dešinės mentės lūžis, dešinio klubakaulio ir gaktikaulio šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų lūžiai, kaukolės pamato lūžiai, viršutinio žandikaulio lūžiai; minkštųjų audinių kraujosruvos galvoje, kojose; kraujo išsiliejimas po voratinklinių dangalu virš pusrutulių sferinių paviršių, dešinio plaučio plyšimas, širdies plyšimas, kepenų plyšimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, neilgai trukus iki mirties.

3. V. Š. mirties priežastimi buvo kūno sumušimas, pasireiškęs poodinėmis Kraujosruvomis dešinėje rankoje, pilve; odos nubrozdinimais veide, rankose ir kojose; muštinėmis žaizdomis veide, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje; krūtinkaulio lūžiu, dauginiais abipusiais šonkaulių Iūžiais, stuburo prasiskyrimu krūtininėje dalyje, dešinės mentės lūžiu, dešinio klubakaulio ir gaktikaulio šakų lūžiais, dešinės blauzdos kaulų lūžiais, kaukolės pamato lūžiais, viršutinio žandikaulio lūžiais; minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje, kojose; kraujo išsiliejimu po voratinklinių dangalu virš pusrutulių sferinių paviršių, dešinio plaučio plyšimu, širdies plyšimu, kepenų plyšimu.

4. V. Š. sirgo (duomenys neskelbtini). Šie susirgimai priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo.

5. V. Š. mirė nuo eismo įvykio metų patirtų sužalojimų.

6. V. Š. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.

7. Remiantis sužalojimų lokalizacija bei makromorfologiniu vaizdu tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo dešine koja, užvažiuojant nukentėjusiajam iš dešinės pusės.

8. Remiantis sužalojimų lokalizacija bei makromorfologiniu vaizdu tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad partrenkimo metu nukentėjusysis buvo vertikalioje padėtyje, ėjo.

9. V. Š. mirė nuo eismo įvykio metų patirtų sužalojimų. (2 t., 93-101 l.)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2296(23)/ 11-2695 (23) nurodyta, kad "vilkiko „SCANIA R480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Sommer SP240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, važiuodamas iš paskos apie 24 m atstumu nenustatytam krovininiam automobiliui su uždaru krovinių skyriumi, kurio aukštis ribojo matomumo atstumą važiavimo kryptimi, nematydamas kelio eismo situacijos, rikiavosi į kelio Vilnius-Kaunas greitėjimo-Iėtėjimo juostą, kurioje stovėjo automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „CARRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko vilkikas atsitrenkė į priekabą „CARRO“, po ko vairuotojui išvažiavus į antrą kelio Vilnius-Kaunas eismo juostą, jo vilkikas su puspriekabe sudarė kliūtį šia juosta iš paskos važiavusio vilkiko „DAF FTXF10S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūrių sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti". (4 t., 4-22 l.)

Taip pat baudžiamojoje byloje yra ištirti kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai su priedais, vaizdo įrašų apžiūros protokolai su priedais.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Pagal BK 281 str. 5 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Taigi byloje surinktais įrodymais t.y paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos pareigūnų byloje esančiais tarnybiniais pranešimais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1170/2023(01), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2296(23)/ 11-2695 (23), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su priedais, vaizdo įrašų apžiūros protokolas su priedais, kitų objektų apžiūros protokolais, bei kitais byloje turimais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. L. įvykdė kam inkriminuojamą veiką numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nėra, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. L. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

LR BK 40 str. numato galimybę, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamos bylos medžiagą konstatuoja, kad A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra įstatyminiai pagrindai, o būtent jis yra teisiamas pirmą kartą, kaltinamas įvykdęs neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) dėl nusikaltimo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio byloje nėra.

LR BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. L. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą mamos J. L. atsakomybei, mano, kad būtent ji galės daryti teigiamą įtaką.

Byloje yra pateiktas laiduotojos prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei.

Prašyme laiduotoja J. L. nurodė, kad yra kaltinamojo mama. Jie kartu gyvena. Ji sūnų pažįsta kaip gerą žmogų, kuris pirmą kartą nusikalto. Nurodo, kad ji verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista charakterizuojama teigiamai užauginusi 13 vaikų yra pavyzdinga mama yra skatinta ir pagerbta Vilniaus rajono savivaldybės padėkos raštu už nepriekaištingą motinystę. Nurodo, kad su kaltinamuoju nuolat bendrauja ir stengiasi jam padėti susitvarkyti su kilusiomis problemomis, dėl kurių jis labai pergyvena. Aiškinosi ir kalbėjo dėl jo neteisėtų veiksmų ir šių veiksmų priežasties. Dėl šių priežasčių teigia, kad turės galimybę stebėti A. L. jam patarti bei užtikrinti, kad jis pasitaisys, o jo nusikalstamas poelgis nepasikartos, mano, kad moralės požiūriu jos reputacija yra nepriekaištinga, todėl galvoja, kad sugebės kaip laiduotoja daryti teigiamą įtaką savo sūnui.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis A. L. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja J. L. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. L. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, perduodant jį pagal laidavimą motinos J. L. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti J. L. kaip laiduotoju, nes ji neteista, charakterizuojama teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad J. L. objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

A. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127,128,101 punkto reikalavimą, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu pažeidus kelių eismo taisykles įvyko nepataisomos pasekmės - žuvo žmogus. Nors nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, tačiau atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo kardomoji priemonė šioje byloje paskirta nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje taikytas nebuvo, tačiau byloje yra raštiški pasižadėjimai saugoti turtą, kol baigsis procesas, kurie yra naikintini.

Taip pat byloje yra nukentėjusiosios S. Š. atstovo prašymas dėl 1960,20 Eur. bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas.

Teismas mano, kad nepriteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, byla nėra didelės apimties, civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo, todėl atsižvelgiant į visa tai nukentėjusiosios atstovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai yra mažinamas iki 1000,00 eurų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str. 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d. 6 d. 7 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 5 d. padarymo perduodant laiduotojos J. L. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr.1-999-804/2024 nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti A. L. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisi iš A. L. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusios S. Š. naudai.

Raštiškus pasižadėjimus saugoti turtą, kol baigsis procesas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.