Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ATP protokole nurodyta, kad su J. V., E. V. bei K. M. buvo aptarta darbo užmokesčio sąlyga, tačiau dėl tokios sąlygos niekada nebuvo deramasi, nes jis negali žinoti, kokį užmokestį už atliktą paslaugą gaus, taip pat kokias pajamas turės vieną ar kitą mėnesį. Užsakovų sumokamos sumos visą laiką buvo skirtingos ir susitarimo jokio su darbuotojais dėl atlygio, jo dydžio ar periodiškumo nebuvo. Su darbuotojais, su kuriais kartu dirba, dalijasi gaunamus pinigus. Kad nebuvo darbinių santykių įrodo ir faktas, kad patys K. M., E. V., J. V. pirkosi VMI verslo liudijimus, už juos pinigus mokėjo patys, taip pat atliko savarankiškai paslaugas ne tik jam, bet ir kitiems fiziniams asmenims. Darbinius rūbus, apsaugines priemones pirkosi patys K. M., E. V., J. V.. Apeliantas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu tiek jis, tiek liudytojai nurodė, kad jokio darbo laiko jis kartu dirbusiems asmenims nebuvo nustatęs ir negalėjo jo nustatyti, nes šie asmenys atvykdavo ne kiekvieną dieną, o pagal poreikį arba pagal turimų užsakymų kiekį. Jis kartais paimdavo K. M. ir E. V. iš Alytaus, kai jie to paprašydavo. Tačiau jokio oficialaus nurodymo apie darbo laiko nustatymą tarp jų nebuvo ir šie asmenys atvykdavo tada, kai būdavo gaunami užsakymai arba jie patys juos gaudavo, arba kai būdavo reikalinga pagalba pernešant akmenis ar statant paminklus kapinėse.

M. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu M. J. nubaustas už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savo kaltę M. J. neigia, teigdamas, jog teismas netinkamai įvardijo tarp jo ir kartu dirbusių asmenų susiklosčius santykius kaip darbo santykius, o ne civilinius teisinius santykius, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iš jų – leidimas dirbti nesudarius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Vadovaujantis teismų praktika, vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi (analizuojamu atveju bandoma įrodyti, jog buvo veikta pagal jungtinės veiklos sutartį) nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina: 1) kokia apimtimi dirbusių asmenų atliekamas darbas yra įmonės (darbdavio) įprastos veiklos dalis, ar įmonė (darbdavys) nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; 2) kokia apimtimi kontroliuojami dirbantys asmenys atliekamo darbo atžvilgiu, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar darbdavys suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi; 3) ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai; 4) ar asmeniui suteikiama darbo vieta; 5) ar periodiškai yra išmokamas paslaugų teikėjui priklausantis atlyginimas, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai daro įtakos atlyginimo dydžiui, tikėtina, jog santykiai yra darbo; 6) ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Jei neegzistuoja verslo rizika, tai asmens vykdoma veikla greičiausiai nebus individuali veikla; 7) ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos šios nurodytos aplinkybės kvalifikuojant faktinius santykius kiekvienu atveju vertinamos visumoje.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant nelegalaus ir neteisėto darbo patikrinimą sodyboje, priklausančioje A. R., esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti keturi asmenys gaminantys paminklus. Iš šių asmenų tą pačią dieną paimti paaiškinimai. J. V. parodė, kad į M. J. dėl darbo kreipėsi 2012 m. pavasarį. Buvo susitarta dėl konkrečios darbo funkcijos atlikimo – akmens šlifavimo, pjaustymo, reikiamus darbo įrankius, prietaisus parūpino M. J., taip pat buvo susitarta dėl darbo užmokesčio dydžio, jo mokėjimo periodiškumo (vieną kartą per mėnesį), darbo laiko. Su M. J. sulygta, jog bus dirbama pagal darbo sutartį, o dėl darbo priemonių bus sudaryta panaudos sutartis. Darbinius drabužius pirkosi pats. Užsakymus priima M. J. (b. l. 6). Analogiškas aplinkybes dėl darbo sąlygų nurodė ir K. M. bei E. V. (b. l. 7, 8). Minėti asmenys patvirtino, kad su M. J. buvo tartasi dėl konkretaus darbo pobūdžio, darbo užmokesčio, darbo laiko. Darbą organizavo M. J., jis bendraudavo ir su klientais. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje pirminiai, aukščiau aptarti, nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai buvo neigiami kaip surašyti neteisingai, darant spaudimą, tačiau tokius teiginius aukštesnės instancijos teismas vertina kaip gynybinę poziciją. J. V., E. V. ir K. M. yra suinteresuoti išsaugoti nelegalią darbo vietą, todėl gina darbą jiems suteikusį asmenį M. J.. J. V. teismo posėdyje aiškino, kad surašyto paaiškinimo pats neperskaitė, tiesiog pasirašė, o surašyto paaiškinimo jam niekas neperskaitė. Tačiau iš byloje esančio posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjusiam teisėjui pagarsinus paaiškinimo tekstą, J. V. neišsižadėjo jame nurodytų teiginių, teigė, jog tekstas surašytas iš jo žodžių. Kritiškai vertinamas ir J. V. teismo posėdyje išsakytas teiginys, jog darbo laikas priklauso nuo oro sąlygų. Visi asmenys dirbo uždaroje patalpoje – sodyboje įrengtose dirbtuvėse, kur apdirbami akmenys, gaminami paminklai. Tad toks darbo pobūdis nėra priklausomas nuo oro sąlygų. Liudytojas K. M. teisme aiškino, kad savo paaiškinimą prieš pasirašydamas perskaitė, jame buvo prikurtų dalykų, tačiau jis vis tiek pasirašė, kodėl tai padarė, apylinkės teismui paaiškinti nesugebėjo. Liudytojas E. V. taip pat mėtėsi duodamas parodymus. Iš pradžių aiškino, kad pats užsakymų-sutarčių su klientais nėra sudaręs, jas sudarinėja M. J., vėliau tos pačios apklausos metu teigė, jog būna įvairiai. Vienintelis E. V. teismui pateikė versiją, kodėl pakeitė savo pirminius parodymus, t. y. nes patyrė spaudimą iš paaiškinimą rašiusio inspektoriaus, tačiau tokį paaiškinimą apygardos teismas laiko nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. ir K. M. apklausinėjo vyriausiasis darbo inspektorius S. L., o E. V. vyriausioji darbo inspektorė Z. Č.. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, buvo pakviestas dalyvauti darbo inspekcijos organizuojamame patikrinime Alytaus apskrities VPK pareigūnas A. J.. Šis asmuo dalyvavo ir J. V. bei E. V. apklausose. Teisme jis paliudijo, kad apklausiamiems darbuotojams nebuvo taikoma jokia prievarta ar grasinimai. Į apklausą jis nesikišo, tačiau matė, kaip buvo rašomi paaiškinimai, jie perkaityti ir duoti pasirašyti asmenims, kurie savo noru tai padarė. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi jį su nelegaliai dirbusiais asmenimis nesieja jokie giminystės ar kiti ryšiai, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

Apygardos teismas sutinka, kad paminklų gaminimo veikla kaip darbo santykiai buvo įvertinta teisingai, kadangi tarp M. J. ir J. V., E. V., K. M. susiklostę faktiniai santykiai atitinka visus darbo sutarties požymius, o jų įsigyti verslo liudijimai yra tik priedanga šiems santykiams paslėpti. Atkreiptinas dėmesys, kad visiems trims nelegaliai dirbusiems asmenims verslo liudijimai yra išduoti tą pačią dieną, t. y. 2015-09-01 (b. l. 12-14), nors visi trys pradėjo dirbti skirtingu metu: J. V. – 2012 m. pavasarį, K. M. – 2015 m. liepos mėn., E. V. – 2013 m. birželio mėn. Taip pat, ir panaudos sutartys sudarytos gerokai vėliau nei neva partnerių aptartas, tačiau niekaip neįformintas susitarimas vykdyti jungtinę veiklą. Pažymėtina ir tai, kad dirbant pagal jungtinės veiklos sutartį darbo liudijimai nėra reikalingi. Visos medžiagos priklausė M. J., jau pagaminti paminklai į kapines buvo transportuojami taip pat M. J. priklausančia transporto priemone (b. l. 21-22), J. V., E. V. ir K. M. savo lėšomis pirko tik darbinius drabužius, tačiau ši aplinkybė nepaneigia darbo santykių pobūdžio.

Kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. M. J., būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad J. V., E. V. ir K. M. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su jais darbo sutartis ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą. Tai, kad M. J. nesiekė būti darbdaviu, dar nereiškia, kad faktiškai jis juo nebuvo. DK 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. J. suteikė J. V., E. V. ir K. M. konkrečią darbo vietą, leido dirbti paminklų gaminimo darbus, duodavo jiems nurodymus dėl atliekamo darbo, organizuodavo paminklo vežimą ir statymą kapinėse, suteikdavo jiems darbui reikalingus įrankius ir priemones, mokėjo jiems atlyginimą už atliktą darbą, todėl jis pagrįstai laikytas darbdaviu, o J. V., E. V. ir K. M. pagrįstai laikyti darbuotojais.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. J. V., E. V. ir K. M. patikrinimo metu dirbo M. J. naudai, paklusdami jo nurodymams, su jais buvo aptartas darbo laikas bei atlyginimas. Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybė, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-805/2012; Nr. N575-3202/2011). Aplinkybė, kokiu būdu darbuotojai atvykdavo į darbą, esminės reikšmės kvalifikuojant faktinius santykius taip pat neturi. Todėl apelianto M. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai, nei įstatymo taikymo, nei įrodymų vertinimo klaidos apylinkės teismas nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.