Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-18 · Administracinė byla Nr. A-469-2260-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-18
Bylos Nr.
A-469-2260-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas
A.G.
Atsakovas
Kelmės rajono policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–2260/06Procesinio sprendimo kategorija 16.6(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant kristinai Bielinienei

dalyvaujant pareiškėjui A.G.

pareiškėjo atstovei adv. Aušrai Žukienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovui Kelmės rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A.G. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kelmės rajono policijos komisariato viršininko 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 2TE-73 „Dėl atleidimo iš tarnybos". Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos - o vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, jis atleistas iš Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniojo patrulio pareigų nuo 2004 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas paaiškino buvęs atleistas dėl to, jog darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pareiškėjas pripažino, jog 2004 m. gruodžio 17 d. iš ryto, nežinodamas, kad tą dieną reikės dirbti, vartojo alkoholį. Atvykęs į komisariatą, pasirašė tarnybos žurnale, kaip to reikalauja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 51 punktas. Pareiškėjo nuomone, tą dieną jis tarnybos nepradėjo, nes nebuvo instruktažo, neišduotas ginklas, jis nebuvo išvykęs į patruliavimo vietą (Instrukcijos 52, 55 p.) - jo veiksmai traktuotini kaip neatvykimas į tarnybą. Be to, skiriant tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgta į jo asmenybę, tarnybą policijos komisariate (jis keletą kartų buvo skatintas, tarnybinių nuobaudų neturėjo).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vadovavosi Statuto 1 straipsniu, 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Instrukcijos 51, 52, 55 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į tarnybą, pasirašė tarnybos žurnale, tuo parodydamas, jog yra pasirengęs tarnybai ir gali atlikti visas jam pavestas funkcijas. Tačiau įtarus, kad pareiškėjas į tarnybą atvyko neblaivus, ginklą jam atsisakyta išduoti, apie tai informuotas jo tiesioginis vadovas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos nuostatomis, pareiškėjui nustatytas 2,45 promilių girtumas. Teismo konstatavimu, girtumas nustatytas ir pareiškėjas nuo tarnybos nušalintas jau tarnybos metu, t. y. po 18 val. (pagal nustatytą tarnybos grafiką jo tarnybos laikas 2004 m. gruodžio 10 d. buvo nuo 18 val. iki 2 val.; Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 14 p.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atvykimas į tarnybą ir buvimas tarnybos metu neblaiviu vertintinas kaip šiurkštus, savarankiškas tarnybinis nusižengimas. Teismas nurodė, kad teiginiai, jog pareiškėjas nežinojo apie tarnybos laiką 2004 m. gruodžio 10 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką, yra nepagrįsti, nes atsakovas sudarė galimybes patruliams tinkamai susipažinti su grafiku. Teismo nuomone, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas išsamiai, patikrinimo išvada pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad iš tarnybinio patikrinimo medžiagos neaišku, kada (2004 m. gruodžio 10 d. ar 2004 m. gruodžio 13 d.) ir dėl kokio tarnybinio nusižengimo (dėl atvykimo į tarnybą neblaiviam ar buvimo tarnyboje neblaiviam) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Be to, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra vadovo įsakymo nušalinti jį nuo pareigų (Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 13 p.), neaišku, koks buvo jo statusas 2004 m. gruodžio 11 d. ir 2004 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Statuto 28 straipsnio 1 dalį nuo pareigų nušalinama tos dienos likusiam darbo laikui, o 2004 m. gruodžio 10 d. akte nurodyta, kad jam nebuvo leista pradėti tarnybos. Iš dokumentų taip pat neaišku, ar jis buvo pradėjęs tarnybą, ar tik buvo neblaivus komisariato vestibiulyje. Pareiškėjo teigimu, jau 17.45 val. buvo nustatyta, kad jis neblaivus, todėl tarnybos jis nepradėjo (Instrukcijos 60 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsakovo manymu, pareiškėjas pripažintinas kaltu dėl to, kad būdamas policijos pareigūnas, atvyko į tarnybą neblaivus. Jis sulaužė policijos pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą, todėl iš vidaus tarnybos atleistinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2006 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkino. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Pagal Statuto 28 straipsnio 1 dalį tarnybos metu apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų pareigūną jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos likusiam darbo laikui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aiškinant nurodytas teisės normas jų vientisumo aspektu bei lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog tam, kad būtų konstatuotas buvimo apsvaigusiu darbe faktas (objektyvioji nusižengimo sudėties pusė), yra būtina užfiksuoti tokią pareigūno būklę po to, kai yra prasidėjęs jo darbo laikas. Teismas taip pat akcentavo, kad pareigūnų drausminę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose (Statute ir poįstatyminiuose teisės aktuose) nėra numatytas pasikėsinimo (ketinimo) padaryti tarnybinį nusižengimą institutas, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas, atvykęs į tarnybą, pasirašė tarnybos žurnale, taip parodydamas, jog yra pasirengęs tarnybai ir gali atlikti visas jam pavestas funkcijas, nėra reikšminga sprendžiant Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto nusižengimo fakto (objektyviosios šio nusižengimo sudėties pusės) nustatymo klausimą. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo tarnybos laikas turėjo prasidėti 18 val., tačiau jis atvyko į tarnybą anksčiau. Apie 17 val. 45 min. buvo pastebėta (įtarta), kad jis yra neblaivus. Pagal bylos duomenis pareiškėjui dėl girtumo nebuvo leista pradėti tarnybą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl pažeidimo laiko nustatymo, teisėjų kolegija konstatavo, jog aplinkybės, kad pareiškėjo girtumo faktas buvo tinkamai įformintas po 18 val. (t. y. po jo tarnybos laiko pradžios) taip pat nėra reikšmingos sprendžiant Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto nusižengimo fakto (objektyviosios šio nusižengimo sudėties pusės) nustatymo klausimą. Todėl apeliacine tvarka bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti fakto, jog pareiškėjas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto nusižengimo sudėties.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, 2006-06-02 nutartimi procesą byloje atnaujino. Teismo konstatavimu, iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad A.G. 2004 m. gruodžio 10 d., apie 17.45 val., atvyko į tarnybą Kelmės rajono policijos komisariate neblaivus, dėl šių faktų byloje ginčo nebuvo. Iš 2004 m. gruodžio 10 d. tarnybos žurnalo matyti, kad atvykęs į tarnybą A.G. parašu patvirtino savo pasirengimą pradėti tarnybą, tačiau įtarus, kad jis neblaivus, jam nebuvo išduotas ginklas ir nebuvo leista pradėti tarnybą. Teismo konstatavimu, atsakovas prašyme pagrįstai nurodė, kad vertinant tarnybos laiko sampratą, būtina atsižvelgti į Statuto 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog į pamainos trukmę įskaičiuojamas ir laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Ši Statuto norma byloje turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 28 straipsnio 1 dalimi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama bylą, Statuto 29 straipsnio 2 dalies neanalizavo ir netaikė. Todėl padaryta išvada, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padarytas esminis minėtų materialinės teisės normų pažeidimas, jas interpretuojant, kuris galėjo turėti įtakos teismo padarytoms išvadoms dėl nusižengimo sudėties požymių nebuvimo pareiškėjo veikoje, o tuo pačiu ir teismo sprendimo pagrįstumui. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, procesas byloje atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Atsakovo prašyme išdėstyti argumentai, susiję su Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte aptartu proceso atnaujinimo pagrindu, teisėjų kolegijos atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, jog atsakovas iš esmės išdėstė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos būkle ir jo galimybėmis būti vidaus tarnybos pareigūnu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant ginčą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dėl jo buvimo tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio, neturi įtakos. Todėl atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sveikatos būkle, atsisakyta. Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, iš esmės šio prašymo nepagrindė (nenurodė jokių administracinių teismų sprendimų, kuriuose analogiškose situacijose būtų kitoks minėtų Statuto normų interpretavimas ir taikymas), todėl šiuo pagrindu procesas byloje taip pat neatnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

procesas šioje administracinėje byloje yra atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu- kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Teisėjų kolegija nagrinės bylą nutartyje dėl proceso atnaujinimo apibrėžtose ribose ir spręs, ar ankstesnėje apeliacinės instancijos nutartyje buvo tinkamai išaiškintos ir pritaikytos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui Vidaus tarnybos statuto normos.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualios šios Vidaus tarnybos statuto normos:

1) Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Šioje įstatymo normoje yra nustatyta:

,, Tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:

<...>

4) buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų“.

2) Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad ,,tarnybos metu apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų pareigūną jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos likusiam darbo laikui.“. Ši teisės norma reiškia, kad pagal įstatymą neblaivus pareigūnas negali eiti tarnybinių pareigų.

3) Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio ,,Pareigūnų darbo laikas“ 2 dalies norma, pagal kurią ,,Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus.“. Iš šios teisės normos išplaukia išvada, kad pagal įstatymą pareigūno darbo laikas nėra tapatus tiesioginiu pareigų vykdymo laikui, tai yra platesnė savo turiniu teisinė kategorija.

Byloje esančiais įrodymais nustatytos ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neginčijamos tokios esminės faktinės bylos aplinkybės: 2004 m. gruodžio 10 d., apie 17 val. 45 min., pareiškėjas atvyko į tarnybą Kelmės rajono policijos komisariate, pasirašė tarnybos žurnale ir priėjo prie ginklinės pasiimti tarnybinio ginklo; atsakingas už ginklų išdavimą pareigūnas įtaręs, kad pareiškėjas yra apsvaigęs nuo alkoholio, jam ginklo neišdavė ir apie pareiškėjo neblaivumo faktą pranešė tiesioginiam viršininkui. Apie 18 val. 15 min. buvo patikrintas pareiškėjo girtumas ir nustatyta, kad jo kraujyje yra 2,45 promilių alkoholio, t.y. jam buvo konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis. Dėl girtumo pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos. Pareiškėjo tarnybos laikas pagal patvirtintą komisariate grafiką turėjo trukti nuo 2004m. gruodžio 10 d. 18 val. iki 2004 m. gruodžio 11 d. 02 val.

Įvertinusi pirmiau cituotų įstatymo normų turinį bei ginčo faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmai skundžiamu atsakovo įsakymu buvo kvalifikuoti tinkamai. Visų pirma, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elementą įvardija pareigūno buvimą darbo metu neblaiviam; įstatymas šio tarnybinio nusižengimo sudėties nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu. Taigi nepagrįsta pripažintina skundžiamos apeliacinės nutarties išvada, kad pareiškėjui nepradėjus vykdyti tarnybinių pareigų jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Antra, pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų pareigūnas negali vykdyti tarnybinių pareigų, jis turi būti nušalintas. Pareigūną nušalinus nuo pareigų vykdymo jo darbo laikas dėl to nepasibaigia- tiesiog pareigūnas darbo laiku dėl neblaivumo nevykdo savo tarnybinių pareigų.

Trečia, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas buvo neblaivus savo darbo laiku: jis atvyko į tarnybą, atėjo pasiimti tarnybinio ginklo ir prasidėjus grafike nustatytam darbo laikui- po 18 val.- jam buvo konstatuotas vidutinio laipsnio girtumas bei priimtas sprendimas nušalinti jį nuo tarnybos. Taigi pareiškėjas darbo laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl šios priežasties nevykdė savo tarnybinių pareigų. Dėl to atsakovas turėjo pagrindą vertinti pareiškėjo veiksmus kaip Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą ir šiuo pagrindu atleisti jį iš tarnybos.

Skundžiama apeliacinės instancijos nutartis priimta klaidingai išaiškinus materialinių teisės normų turinį ir netinkamai pritaikius įstatymą ginčo teisiniams santykiams, todėl yra naikinama.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl grąžinimo į tarnybą atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė