Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam,

perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č., 2014-10-05, apie 12.00 val., dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad tyčia pastūmė nukentėjusiąją - savo motiną I. Č., kuri dėl to nugriuvo ir jai buvo padaryti sužalojimai: kraujosruva pakaušyje, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kurie yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo taip pat nurodyta, kad L. Č. laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-01-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad nukentėjusiąją - savo motiną I. Č., tampė už plaukų ir sudavė per veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai I. Č. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Tai, kad būtent L. Č. padarė nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką, patvirtina liudytojų parodymai, ekspertizės aktas bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Liudytoja A. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad seniai žinojo, jog L. Č. yra keistas. I. Č. paskambino rudenį, gali būti, kad 2014-10-05, apie 13 val., ir pasakė, kad sūnus ją pastūmė, ji pargriuvo ir dabar jaučia didelį skausmą kojoje. I. Č. pasakė, kad jos sūnaus nėra, todėl A. K. nuvyko pas nukentėjusiąją, iškvietė greitąją pagalbą. A. K. nukentėjusioji pasakė, kad ją pastūmė sūnus ir ji nukrito, rodė, kad skauda klubą. Tuomet grįžo L. Č. ir pradėjo plūsti A. K., kad tai yra ne jos reikalas, I. Č. pagulės ir praeis visi skausmai. Su greitąja I. Č. išvyko į ligoninę, A. K. išvyko savo automobiliu. Greitosios pagalbos personalui I. Č. pasakė, kad ją pastūmė sūnus. Sūnus į ligoninę atvyko autobusu. Jis visą laiką sakė priekaištus, konfliktavo su gydytoju. Dėl to gydytojas iškvietė policiją. I. Č. buvo paguldyta į ligoninę Gerosios Vilties g., kai ten nuvykdavo L. Č., taip pat konfliktavo. Nukentėjusioji bijodama, kad sūnus gali badauti, anksčiau išsirašė iš ligoninės. Dėl kitų smurtavimų nurodė negalinti nieko pasakyti, tik I. Č. jai apie tai pasakojo. Nurodė, kad po to, kai nukentėjusioji grįžo iš ligoninės, L. Č. ją tampė už plaukų, sudavė per veidą, naktimis neleisdavo miegoti, atimdavo pagalvę, antklodę, kad klausytų, ką pasakoja.

Liudytojas J. V. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas, prieš metus jis budėjo, kai į ligoninę paguldė moteriškę, dėl ko – nepamena. Pagarsinus J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 17-18), liudytojas juos patvirtino, nurodė daugiau nieko nepamenantis.

Liudytojas Š. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo seniai, įvykio nepamena, buvo apklausoje pas tyrėją, ką tiksliai pasakojo, nepamena. Pagarsinus S. Ž. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 19-20) nurodė, kad taip galėjo būti, ką dar sakė moteris, nurodė negalintis pasakyti.

Liudytojas M. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo priėmimo skyriuje Respublikinėje greitosios pagalbos ligoninėje, atvyko ligonė, skundėsi dubens skausmu, ją atlydėjo moteris. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad pargriuvo. Atlydėjusi moteris pasakė, kad ją pastūmė sūnus. Ištyrus nustatytas dubens lūžis. Pranešė policijai apie smurtą, atvykusi policija sulaikė asmenį. Nukentėjusioji neminėjo, kad jos sūnus ją nuskriaudė, bet paklausus, ar sūnus pastūmė, tai ji linktelėjo pritardama. Lydintis asmuo pasakė, kad tai ne pirmas kartas. M. L. klausė nukentėjusiosios sūnaus, ar jis tai padarė, bet jis nesutiko, ginčijosi, prašė parodyti dubens rentgeno nuotrauką, nenorėjo sutikti su diagnoze, sakė, kad rentgeno spinduliai sulaužė kaulus

Teismo medicinos ekspertė N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko surašytą ekspertizės aktą, nurodė, kad L. Č. serga pusę gyvenimo, bet nenori to pripažinti, turi savo idėjų. Gydytas du kartus, po to pas gydytojus nesilankė ir nesigydė. Paskutinį kartą gydytas 1993 m. Pas gydytoją ateidavo tik mama, nes prašydavo vaistų. Po įtariamos veikos buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Iškilus įtarimų skirtas stacionarus tyrimas. Nuo 2015 m. spalio 6 iki 21 d. Utenos L. Č. buvo ekspertiniame skyriuje, atliekama ekspertizė, nustatyta, kad serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Skyriuje elgėsi negražiai, pastebėta, kad kalbasi su savimi, nekritiškas nei savo būsenos, nei veikos atžvilgiu. Diagnozė patvirtinta, kad veikų padarymo metu ir dabar serga paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sąlygomis, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl savo ligos jis yra pavojingas kitiems asmenims. Teismo procese dalyvauti negali, nes dalyvavimas gali pabloginti jo būseną. L. Č. reikalingas ilgalaikis gydymas vaistais, kurie yra prailginto veikimo. Gydytojai prieš taikant tokį gydymą turi ištirti jo sveikatą.

Iš ROIK medžiagos Nr. 0114000660211 matyti, kad bendrajam pagalbos centrui 2014-10-05, 18.10 val., buvo pranešta, kad greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę pristatė I. Č., diagnozė – gaktikaulio lūžis. Paaiškino, kad sumušė sūnus, kuris šiuo metu taip pat yra ligoninėje (t. 1, b. l. 6).

Iš 2014-11-19 I. Č. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad I. Č. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu, t.y. 2014-10-05 griūnant, galimai po pastūmimo, ir pakaušio bei dešinio klubo sritims atsitrenkiantį kietą buką paviršių, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-12-19 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-659/2014 nurodyta, kad L. Č. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 116).

2015-03-17 – 2015-04-28 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-84/2015 konstatuota, kad L. Č. šiuo metu klinikoje stebimi lėtinio psichikos sutrikimo požymiai, tačiau dėl tiriamojo priešiškos nuostatos nėra galimybės atlikti pilnavertį ištyrimą. Siekiant patvirtinti sutrikimo diagnozę ir įvertinti L. Č. gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvo būtinas ilgalaikis stebėjimas stacionaro sąlygomis ir psichologinis ištyrimas dinamikoje. L. Č. rekomenduota skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 131-133).

2015-10-06 – 2015-10-21 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78U-II-73/2015 konstatuota, kad L. Č. inkriminuojamų veikų padarymo metu, t.y. 2014-10-05 ir 2014-12-22—2015-01-05 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. L. Č. šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. L. Č. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, būti apklausiamas. L. Č. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 15-18).

Liudytojas J. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje gydytoju – rezidentu, traumatologijos skyriuje. 2015-10-05 į traumatologijos skyrių buvo paguldyta pacientė I. Č., kuriai diagnozuotas dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis. Pacientei atvykus į skyrių, jis nuėjo jos apžiūrėti. Renkant anamnezę, pacientė teigė, kad 2015-10-04 apie 11 val., kai buitinio konflikto metu ją pastūmė sūnus, pacientė nukrito ir susimušė dešinį šoną. Kad pacientę pastūmė sūnus ji sakyti iš pradžių nenorėjo, sakė, kad tiesiog nukrito namie, tačiau pradėjus klausinėti visų tikslių aplinkybių, ji pasakė, kad pastūmė sūnus. Jos sūnaus jis nematė ir su sūnumi nebendravo (t. 1, b. l. 17-18).

Liudytojas Š. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje gydytoju – traumatologu. Jo budėjimo metu, 2014-10-05, apie 15.30 val., apžiūrėjo pacientę I. Č., kuri skundėsi skausmu galvos ir dubens srityje. Pacientė paaiškino, kad ją namuose pastūmė sūnus. Detalesnių traumos aplinkybių nenurodė. Ištyrus pacientę ir diagnozavus gaktikaulio lūžimą, tolesniam gydymui ji buvo paguldyta į traumatologijos skyrių. Jos sūnaus jis nematė ir su sūnumi nebendravo (t. 1, b. l. 19-20).

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą: liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t.y. smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad tyčia pastūmė nukentėjusiąją - savo motiną I. Č., kuri dėl to nugriuvo ir jai buvo padaryti sužalojimai: kraujosruva pakaušyje, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kurie yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokią tiesą byloje patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja A. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jai paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad ją pastūmė sūnus, ji pargriuvo ir jaučia didelį skausmą. Liudytojas M. L., kuris įvykio dieną dirbo ligoninės priimamajame, taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji, palinksėdama galva, jam patvirtino, kad ją pastūmė ir sužalojo sūnus. Nors liudytojai J. V. bei Š. Ž. apklausti teismo posėdžio metu visų aplinkybių neprisiminė, pagarsinus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai juos patvirtino nurodydami, kad jie yra teisingi. Tiek S. Ž., tiek J. V. apklausti ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusioji jiems pasakė, kad ją pastūmė sūnus, dėl ko ji nukrito ir susižalojo. Nors vienintelė tiesioginė įvykio liudytoja, nukentėjusioji I. Č., teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų, L. Č. veiksmus prieš nukentėjusiąją patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, įrodyta byloje esančiu I. Č. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad I. Č. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, šie sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu, t.y. 2014-10-05 griūnant, galimai po pastūmimo. Teismo vertinimu, aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl L. Č. veiksmų buvo nesunkai sutrikdyta šeimos nario – jo motinos I. Č. sveikata.

Įvertinęs pirmiau minėtus įrodymus, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, ekspertės paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto, požymius, L. Č. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, šios veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, t. y., buvo nepakaltinamas. Jo elgesys ekspertizės atlikimo ir tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas jis ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad L. Č. būtinas priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė N. M.. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad L. Č. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau pirmiau išdėstytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog L. Č. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 401 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga priimant nutartį nustatyti, ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar ją padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. L. Č. veiksmai, nurodyti nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kuomet jis laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-01-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad nukentėjusiąją - savo motiną I. Č., tampė už plaukų ir sudavė per veidą, taip nukentėjusiajai I. Č. sukėlė fizinį skausmą. I. Č. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų L. Č., šia teise nukentėjusioji pasinaudojo ir teismo posėdžio metu. Ikiteisminis tyrimas dėl šių L. Č. veiksmų buvo pradėtas remiantis išskirtinai A. K. pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 40). A. K., apklausta teismo posėdžio metu nurodė tiesiogiai nemačiusi fizinio smurto naudojimo prieš I. Č. fakto, o tik girdėjusi tai iš nukentėjusiosios I. Č.. Kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojoje byloje nėra. Veikos padarymą grįsti vien tik vienos netiesioginės liudytojos parodymais, teismas negali. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nutartimi L. Č. laikymas VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-12-29. BPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad L. Č. yra pavojingas kitiems asmenims, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sąlygomis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad iki nutarties, kuria L. Č. pripažįstamas nepakaltinamumo būklėje padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įsiteisėjimo gali pasibaigti laikymo VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas, šis terminas pratęstinas iki nutarties taikyti priverčiamąsias medicinos priemones įsiteisėjimo dienos.

2015-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Č., naikintina.

Teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsniu, BPK 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Č. pripažinti nepakaltinamumo būklėje padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Dalyje dėl baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamąją bylą ir pradėtą procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. Č. nutraukti, neįrodžius, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Pratęsti L. Č. laikymo terminą VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Č..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.