Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1130-459/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-21
Bylos Nr.
2S-1130-459/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14534-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1130-459/2016

Teisėja Diana Bučienė (Proceso Nr. 2-06-3-14534-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.2.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. liepos 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-979-512/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-979-512/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-979-512/2015 dalyje dėl buto padalijimo; remiantis pastato patalpų padalijimo projektu, priteisti jam 17,19 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą 22-6, ir po ½ dalį patalpų 22-1, 22-2, 22-3, 22-4.Teismas 2016-04-21 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams šalinti, atkreipdamas dėmesį, jog pareiškėjas prašyme aprašo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo su T. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-19 sprendimo vykdymo eigą bei T. Š. duotus paaiškinimus teismui, tačiau nenurodo konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų. Teismas įpareigojo patikslinti, kokios yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios įtakos ne sprendimo vykdymui, o 2015-02-19 priimtam sprendimui, dėl kurių gali būti atnaujinamas procesas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-18 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.Teismas nurodė, jog iš patikslinto pareiškimo matyti, kad pareiškėjas pateikia analogišką pareiškimą, kuriame aprašo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo su T. Š. eigą, T. Š. duotus paaiškinimus byloje bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-19 sprendimo vykdymo eigą. Prašyme pareiškėjas nekonkretizuoja proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepateikia atnaujinimo pagrindą pagrindžiančių įrodymų (pvz. apkaltinamojo nuosprendžio dėl žinomai melagingų parodymų davimo) (CPK 369 str. 2 d.), o tik dėsto savo samprotavimus, kad T. Š. teismo posėdžio metu davė žinomai melagingus paaiškinimus, jog sutinka jam sumokėti kompensaciją už pusę santuokos metu įgyto turto ir tai, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjo prašymas iš esmės paremtas tuo, jog T. Š. nevykdo teismo sprendimo, tačiau tai nėra įrodymas, kurį būtų galima vertinti kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-18 nutarties ir prašo nutartį panaikinti bei atnaujinti procesą byloje.Nurodo, jog T. Š. nevykdo teismo sprendimo, kuriuo buvo įpareigota sumokėti A. Š. kompensaciją. Priverstinio sprendimo vykdymo metu nustatyta, jog T. Š. niekur nedirba, nors teismo proceso metu dirbo DNB banke. Taigi paaiškėjo naujos aplinkybės, kad T. Š. neketina mokėti kompensacijos, paliko darbą, teismo proceso metu suklaidino ir A. Š., ir teismą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 270 straipsnyje, išskiriamos tokios prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijos: 1) prašymo priėmimo stadija. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka Civilinio proceso kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą; 2) prašymo nagrinėjimo stadija. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai; 3) bylos pakartotinio nagrinėjimo stadija. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. prašymą, bylos Nr. 3K-3-192/2011).Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, padarė išvadą, jog prašyme pareiškėjas nekonkretizuoja proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepateikia atnaujinimo pagrindą pagrindžiančių įrodymų, dėl to teismas atsisakė prašymą priimti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Susipažinus su pareiškėjo prašymo turiniu, matyti, jog prašymas iš esmės grįstas prielaidomis, prašyme išdėstyti argumentai susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-19 sprendimo vykdymo proceso eiga. Pareiškėjas tinkamai nepagrindžia, kas šiuo atveju sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Prašyme jis teigia, jog T. Š. teismo posėdžio metu davė žinomai melagingus paaiškinimus, kad sutinka jam sumokėti kompensaciją už pusę santuokos metu įgyto turto ir tai, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pareiškėjo argumentas dėl žinomai melagingų parodymų nepagrįstas jokiais tinkamais įrodymais. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas iš esmės paremtas tuo, jog T. Š. nevykdo teismo sprendimo, tačiau tai nėra įrodymas, kurį būtų galima vertinti kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjui išaiškintina, jog remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo iš esmės jokių aplinkybių, kurios atitiktų aptartus požymius, taigi lieka neaišku, kokiu proceso atnaujinimo pagrindu remiasi pareiškėjas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė