- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- II-187-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00644-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK
dalyvaujant asmeniui, pagal kurio skundą atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną – D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės 2020 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-217-2020, administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020 m. sausio 21 d. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Kauno apskrities VPK) jame nurodydamas, kad 2020 m. sausio 19 d. su savo buvusia sutuoktine ir pora vaikų nuvykęs į (duomenys neskelbtini) mišką pabėgioti pastebėjo jog yra sekamas, pradėjo tai darančius asmenis fotografuoti telefonu. Keletas asmenų laukė prie įėjimo, čia stovėjo nebūdingai daug automobilių, bebėgant prie tako pastebėjo vienišą asmenį su vaiku bei toliau trasoje esančioje stovyklavietėje porą asmenų su vaiku prie raudono automobilio, kurie tarsi slėpė veidus.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės 2020 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-217-2020, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. K. pareiškimą konstatavus, kad duomenų apie viešosios rimties pažeidimą D. K. nepateikė.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai
3. Asmuo, pagal kurio skundą atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną – D. K. prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės 2020 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-217-2020, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir ją pradėti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde D. K. nurodo, kad 2020 m. sausio 19 d. dieną nuvykęs su buvusia sutuoktine ir pora vaikų į (duomenys neskelbtini) mišką pabėgioti, pastebėjo jog yra sekamas ir pradėjo tai darančius asmenis fotografuoti telefonu. Keletas asmenų laukė prie įėjimo, čia stovėjo nebūdingai daug automobilių, bebėgant prie tako pastebėjo vienišą asmenį su vaiku bei toliau trasoje esančioje stovyklavietėje esančią porą asmenų su vaiku prie raudono automobilio, kurie tarsi slėpė veidus. Pareiškėjui su sūnumi nubėgus į žaliu ženklu pažymėtos trasos aikštelę kur randasi prisitraukimų skersinis, pastebėjo jog atėjo daugiau asmenų kurie vaikščiojo aplink, kai kurie- pirmyn atgal miške, tarsi su užduotimi kad būtų matomi. Taip pat pastebėjo jog atėjo veidą slėpęs asmuo, tuomet jis su juntamu kupiškietišku akcentu pradėjo D. K. dergti dėl to kad yra fotografuojamas. Pareiškėjui nebeapsikentus ir pradėjus jį filmuoti, jis vis tiek pastarąjį dergė sakydamas „idiotas“, „nesveikas“ ir t.t., tuo pačiu tarsi vėl norėdamas slėpti veidą. Žemino D. K., vadindamas psichu, tačiau anot pareiškėjo, šie žodžiai turbūt į nufilmuotą medžiagą nepateko. Pabaigę daryti pratimus prisitraukimų aikštelėje nubėgo į (duomenys neskelbtini) slėnį, esantį netoli žalios trasos galo, kur darydamas kitus pratimus pastebėjo jog kažkokie asmenys, galimai susiję kitais persekiotojais įsižeidusiais jog yra filmuojami prisiartinę juos filmuoja. Senyva pora, slampinėjanti aplink taip pat kaip pastebėjo juos filmavo, tačiau D. K. tikina nespėjęs išsitraukti telefono kad tai užfiksuoti, jie nusisuko. Vienas asmuo atvirai D. K. filmavo, galimai keršydamas dėl to jog šis fotografavo kitus jo draugus, tuo pačiu vadovaudamas jog pareiškėjas turi pasitraukti. Iš „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusi moteris žiūrėjo į D. K. ir šypsojosi, tartum pažinotų ir žinotų kas vyksta. D. K. nurodė, kad sportas minėtame miške jam yra tapęs problema, ten dažnai mato nepažystamus, ne iš (duomenys neskelbtini) asmenis. Eidami su mažais ir dideliais šunimis minėti asmenys kartais mėto įvairias replikas kaip „Skardžiabalsis“ po pareiškėjo skundo R. K., kuomet kaip suprato buvo vienintelį kartą sureaguota ir bent jau persekiotojai iš kriminalinės policijos buvo gavę pastabą iš vadovybės.?
3.2. Skunde nutrūkus logiškai įvykių dėstymo sekai antrame jo puslapyje toliau nurodoma, kad arba didelis būrys asmenų su šunimis pareiškėjui su sūnumi buvo užtvėręs kelią. Su minėtu persekiojimu yra susiję kriminalinės žvalgybos, policijos, prokuratūros bei kiti šios sistemos subjektai. D. K. tikina, kad jam žinoma jog senai yra nuolat sekamas tiek Lietuvoje tiek užjos ribų, persekiojamas teisėsaugos dėl savo asmeninių įsitikinimų bei teisėsaugos kritikos bei E. D. veiksmų. Prašo nustatyti fotografijose nurodytų asmenų tapatybę, jų pareigas ar galimas sąsajas su teisėsauga ir taikyti BK 145 straipsnio (grasinimo nužudyti bei terorizavimo), BK 154 straipsnio (šmeižimo), BK 167 straipsnio (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas), BK 168 straipsnio (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas bei panaudojimas), BK 169 straipsnio (diskriminavimas dėl tautybės, rases, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės), BK 248 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimas), BK 228 straipsnio (piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis), BK 229 straipsnio (tarnybos pareigų neatlikimas), BK 238 straipsnio (nepranešimas apie nusikaltimą), BK 249 straipsnio (nusikalstamo susivienijimo), BK 297 straipsnio (tarnybos paslapties atskleidimo) nuostatas, bei galimų ATPK pažeidimų- chuliganizmo bei ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
3.3. Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 26 d. gavo Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Tyrėja nutarime išvardino dalį aplinkybių, tačiau ignoravo mano prašymą nušalinti Raudondvario nuovadoje, arba tame pačiame pastate dirbančius policininkus nuo tyrimo dėl galimo buvusio Raudondvario policijos nuovados viršininko policininko E. D. įtakojimo bei ignoravo D. K. pateiktą informaciją jog pas jį yra vaizdo medžiaga iš įvykio vietos kurią pateiks tyrėjams. R. Malijauskienė negalėjo tinkamai įvertinti nusikaltimų aplinkybių nes neturėjo pakankamai informacijos bei dėl to negalėjo priimti tinkamo bei objektyvaus sprendimo. Taip pat D. K. nežinoma kodėl tyrėja R. Malijauskienė nenusišalino ar nebuvo nušalinta savo vadovo nuo tyrimo remiantis administracinių nusižengimo kodekso 576 straipsniu bei baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsniu, D. K. įtarimas jog tyrėja yra šališka nes dirba kartu su E. D. tose pačiose patalpose Raudondvaryje buvo pagrįstas.
3.4. Remdamasis tuo kas išdėstyta aukščiau D. K. nurodo skundžiantis R. Malijauskienės aukščiau minėtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir prašo perduoti mano skundą Kauno apylinkės teismui remiantis administracinių nusižengimų kodekso 622 straipsniu ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Taip pat dėl aukščiau aptartų nusikaltimų prašo prijungti šią medžiagą prie jo 2020 m. vasario 17 d. bei 2020 m. vasario 19 d. dienos raštų, siųstų generalinei prokuratūrai ir taikyti aukščiau minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius bei atkreipia dėmesį į nusikaltimų daugėto, recidyvo bei organizuoto nusikalstamumo požymius.
3.5. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė USB laikmeną su įrašais.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į asmens, pagal kurio skundą atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną – D. K. skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės 2020 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-217-2020, administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Atsiliepime nurodyta, kad institucija D. K. skundu nesutinka, mano, kad administracinio nusižengimo bylos aplinkybės ištirtos objektyviai ir visapusiškai, išsamiai, motyvuotai ir teisingai įvertinti bylos įrodymai ir priimtas teisingas sprendimas.
4.2. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi- vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas- tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kad išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinimas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
4.3. Pagal LR ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
4.4. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
4.5 Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro rco principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šalies argumentai
4.6. D. K. skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 19 d. dieną nuvykęs su buvusia sutuoktine ir pora vaikų į (duomenys neskelbtini) mišką pabėgioti, pastebėjo jog yra sekamas ir pradėjo tai darančius asmenis fotografuoti telefonu. Keletas asmenų laukė prie įėjimo, čia stovėjo nebūdingai daug automobilių, bebėgant prie tako pastebėjo vienišą asmenį su vaiku bei toliau trasoje esančioje stovyklavietėje esančią porą asmenų su vaiku prie raudono automobilio, kurie tarsi slėpė veidus. D. K. taip pat nurodė, kad jam nubėgus su sūnumi į žaliu ženklu pažymėtos trasos aikštelę kur randasi prisitraukimų skersinis, pastebėjo jog atėjo daugiau asmenų kurie vaikščiojo apie juos, kai kurie -pirmyn atgal miške, tarsi su užduotimi, kad būtų matomi. Taip pat pastebėjo, jog atėjo veidą slėpęs asmuo, D. K. priėjo arčiau, kad jį fotografuoti, tuomet jis su juntamu kupiškietišku akcentu pradėjo jį dergti dėl to, kad šis jį paveiksluoja. D. K. neapsikentus ir pradėjus jį filmuoti, jis vis tiek jį dergė, sakydamas „idiotas“, „nesveikas“.
4.7. Institucija atkreipi a dėmesį, kad D. K. buvo viešoje vietoje, kurioje nedraudžiama būti ir kitiems asmenims. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padalytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta - viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
4.8. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Duomenų, kad būtų pažeista viešoji rimtis D. K. nepateikė.
4.9. Institucija nurodo, kad išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą manytina priešingai nei nurodo D. K..
Atsiliepimas
4.10. Toliau atsiliepime aprašomi BK 284 straipsnio, 145 straipsnio 1 dalies, 154 straipsnio 1 dalies, 167 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio 1 dalies, 169 straipsnio, 228 straipsnio 1 dalies, 238 straipsnio 1 dalies, 249 straipsnio ir 297 straipsnio veikų sudėtys ir aktuali teismų praktika.
4.11. Institucija motyvuoja, kad D. K. nurodė, kad nutarime vyriausioji tyrėja Rasa Malijauskienė ignoravo prašymą nušalinti Raudondvario nuovadoje arba tame pačiame pastate dirbančius policininkus nuo tyrimo dėl galimo buvusio Raudondvario policijos nuovados viršininko policininko E. D. įtakojimo. D. K. 2020 m. sausio 27 d. pateikė prašymą kuriame nušalina visą Raudondvario policiją nuo tyrimo. Tai apima visus tame pačiame pastate dirbančius asmenis, nepriklausomai nuo to kokiai grupei jie priklauso. Prašo tyrimą perduoti tyrėjams, kurie nebūtų įtakojami E. D. bei kriminalinės žvalgybos institucijų, bei subjektų, bei tyrimas nebūtų blokuojamas iš prokuratūros pusės.
4.12. Nurodoma, kad D. K. skunde nurodyti motyvai dėl nušalinimo yra nepagrįsti, paremti tik jo įsitikinimu. Vadovaujantis ANK 576 straipsniu, BK 60 straipsniu bei BK 58 straipsniu nusišalinti nuo tyrimo Kauno rajono PK vyriausiajai tyrėjai Rasai Malijauskienei nebuvo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
4.13. Darytina išvada, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir nešališkai laikantis ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Rasa Malijauskienė tinkamai įvertino visas administracinio teisės nusižengimo aplinkybes, surinktus įrodymus ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, panaikinti nutarimą nėra jokio pagrindo.
5. Teismo posėdžio metu D. K. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir parodė, kad jo supratimu paprasta situacija pavirto į sudėtingą dalyką, kadangi policija nereaguoja į jo prašymus stabdyti įvairių organizacijų ir asmenų neteisėtus veiksmus, todėl šis reikalas plečiasi. Daugėja įrodymų dėl priemonių, kuriomis veikia slaptosios teisėsaugos tarnybos, tų priemonių neturėtų žinoti ir pats D. K., net jos jam vienu ar kitu būdu kažkodėl vis tampa žinomos, jos jam yra atskleidžiamos. Tokie asmenys demonstruoja prieš pareiškėją savo galią, leidžia suprasti, kad žino ką jis veikia ir kur yra, gali įtakoti jo asmeninį ir profesinį gyvenimą. Pareiškėjo nuomone reikėjo apklausti šiuos žmones, kad byla neatsidurtų teisme, tačiau policija nereagavo, parašė septynių lapų apimties, aukšto teisinio lygio ir argumentuotą atsiliepimą, tačiau tai nekeičia realybės, kadangi tie veiksmai, kurie paminėti skunde tęsiasi, tie žmonės gali sutikti pareiškėją sportuojant, šypsosi jam lyg pažinotų. Neaišku iš kur tas asmuo iš Kupiškio, jei jis tikrai gyvena Kupiškyje, žino, kad pareiškėjas yra kaip pats įvardija idiotas, pričiuožęs, nesveikas, psichas ir panašiai. Neaišku kodėl jis taip mano ir kokių įrodymų dėl to turi, o policija nesiėmė priemonių jo apklausti, neaišku kokiu būdu jis atsidūrė tame miške, kas jį pasiuntė ir kokią turi užduotį. Nesiplečiant į platesnius jo persekiojimo aspektus pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tų asmenų tapatybę, pasiaiškinti situaciją, nustatyti asmenis, kurie yra kriminalinės žvalgybos darbuotojai, ar tarnyboms talkinantys asmenys. Dėl 2020 m. sausio 19 d. įvykių pareiškėjas rašė kelis pareiškimus, paraleliai vyksta aplinkybių aiškinimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį D. K. apskundė. Pareiškėjas patikino suprantantis, kad teikia skundą tik dėl tyrėjos R. Malijauskienės nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies numatyto nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Pabrėžė bijantis sportuoti miške, kadangi nežino, kokie žmonės jo laukia miške ir kas ten gali atsitikti, o administracinis nusižengimas padėtų užsikabinti aiškinantis situaciją, nori kad būtų apklausti atsakingi asmenys, kurių vienas įvykio vietoje įžeidinėjo D. K.. Pareiškėjo nuomone viskas vyksta tikslu jį įbauginti, o to priežastis galėtų būti susijusi su jo sutuoktine, kuri galimai priklauso kriminalinei žvalgybai arba su ja bendrininkauja ir ten turi draugų, todėl D. K. turėjo priimti sprendimą išsiskirti, tačiau šiuo metu vėl kartu gyvena, o teisėsauga veikia iš inercijos. Sutuoktinė savo priklausymą kriminalinei žvalgybai neigia, ir pati 2020 m. sausio 19 d. kartu su D. K. buvo įvykio vietoje, tačiau tikino, jog ten jai nepasirodė nieko įtartino. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė peržiūrėti jo pateiktoje USB laikmenoje esančius duomenis, kur užfiksuoti aptariami įvykiai. Prašymas tenkintas. Papildydamas savo parodymus pareiškėjas patikino, jog teismo sprendimas jam yra labai svarbus.
6. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (skundo b. l. 39).
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Asmens, pagal kurio skundą atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną – D. K. skundas netenkintinas.
8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kuriuo laikoma necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
10. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
11. Išanalizavus byloje esančius duomenis sutiktina su skundžiamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės 2020 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-217-2020, administracinio nusižengimo byloje, argumentais, jog pareiškėjas D. K. nepateikė jokių duomenų, kurių nenustatyta ir aplinkybių patikslinimo metu, apie galimą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kvalifikuojamą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
12. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu D. K. nurodė esantis įsitikinęs, kad jį seka kriminalinės žvalgybos subjektai ir jiems talkinantys asmenys, o jo sutuoktinė galimai yra slaptųjų tarnybų agentė, ką tik patvirtino 2020 m. sausio 19 d. įvykiai (duomenys neskelbtini) miške. Pareiškėjas prašo nustatyti jį sekančių asmenų tapatybes ir juos apklausti bei įvertinti šių asmenų veiksmus.
13. Teismo posėdžio metu D. K. patvirtino, kad dėl minėto įvykio taip pat buvo priimti ir nutarimai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
14. Iš Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau IBPS) duomenų matyti, kad Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. IBPS-V-502122-20, bei Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus nutarimu Nr. IBPS-V-719773-20, atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal D. K. pareiškimus, todėl šia nutartimi D. K. skundas sprendžiamas tik dalyje dėl nurodomo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje požymių.
15. Teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad vienas iš asmenų, kurį jis filmavo savo mobilaus ryšio telefonu, jį vadino idiotu ir nesveiku, žemino D. K., vadindamas psichu. Patikino, kad einami su mažais ir dideliais šunimis jį sekantys asmenys kartais mėto įvairias replikas, kaip „skardžiabalsis“. Patikino, kad tai gali būti susiję su jo buvusia sutuoktine kuri yra slaptųjų tarnybų agentė. Savo parodymams pagrįsti D. K. patiekė USB laikmeną su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu.
16. Esamomis aplinkybėmis konstatuota, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje požymių buvimą aptariamoje situacijoje. Vertindamas pateiktus duomenis šia prasme teismas nenustatė nei vieno iš nurodytų asmenų kaltų veiksmų dėl nedidelio viešosios rimties pažeidimo, o aukščiau aptariamo asmens repliką D. K. atžvilgiu suponavo paties pareiškėjo elgesys pastarąjį filmuojant, be to ji nebuvo įžeidžiančio ar viešąją tvarką pažeidžiančio pobūdžio, asmuo pats vengė bet kokio kontakto su pareiškėju ar konflikto eskalavimo.
17. Nenustačius objektyvių administracinio nusižengimo požymių nebuvo ir jokios būtinybės nustatinėti D. K. nufotografuotų asmenų tapatybes, juos apklausti, kadangi nėra pagrindo manyti jog jie gali būti susiję su galimu nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu, kai tuo tarpu procesiniai sprendimai dėl kitų D. K. motyvų, susijusių su jo nurodomu sekimu, kaip minėta, šia nutartimi nesprendžiami, kadangi dėl to jau yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai.
18. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie skundžiamą nutarimą priėmusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės šališkumą, dėl ko pareiškėjo pateikti argumentai negalėtų būti įvertinti tinkamai.
19. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog konkretaus proceso dalyvio, šiuo atveju administracinio nusižengimo bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą procesą sudėtinių dalių. Nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, subjektyvaus nešališkumo, t. y. nė vienas procesą vykdantis subjektas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, objektyvaus nešališkumo, t. y. procese turi būti pateikiamos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl galimo šališkumo. Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečiame procese yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus proceso subjektas stokoja nešališkumo, asmens pagal kurio skundą atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Taigi, D. K. manymas, kad administracinio nusižengimo bylą tiriančios ir nagrinėjančios pareigūnės priimti procesiniai sprendimai, pasirinkta tyrimo kryptis ar proceso veiksmų rezultatų vertinimas, jų įforminimas yra abejotini ar nepagrįsti, susiję su galima kitų asmenų įtaka, negali būti pagrindas nušalinti administracinio nusižengimo bylą tiriantį ir nagrinėjantį pareigūną ar jam pačiam nusišalinti, nesant tam objektyvaus pagrindo, o to šiuo atveju nebuvo nustatyta, ir pagal ilgametę teismų praktiką ne toks, kokio pageidautų proceso dalyvis domenų vertinimas, susijęs su administracinio nusižengimo bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno procesine veikla nelaikomas šališkumu. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno atliekami procesiniai veiksmai bei priimami procesiniai sprendimai, net, jeigu jie ir yra nepalankūs ar kelia abejonių pareiškėjui negali būti pagrindas konstatuoti, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas šiame procese yra šališkas, dėl ko turėtų būti nušalintas.
20. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti sprendžiant klausimą dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo bei administracinio nusižengimo požymių, teismas konstatuoja, kad tenkinti D. K. skundo ir panaikinti skundžiamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės 2020 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-217-2020, administracinio nusižengimo byloje, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, o D. K. skundas atmetamas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. K. skundą atmesti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Rasos Malijauskienės 2020 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-217-2020, administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
Daiktus – 2 vnt. USB laikmenų, kurias D. K. pateikė kartu su skundu ir jo kopija, nutarčiai įsiteisėjus gražinti D. K., USB laikmeną, kurią kartu su atsiliepimu pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius, nutarčiai įsiteisėjus gražinti institucijai.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.