- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- eI-6455-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00407-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. U. H. K.
- Kategorijos
- 3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. H. K. (A. U. H. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. U. H. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. gruodžio 31 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1824 (00343) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (neskelbtina) piliečiui A. U. H. K.“ ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas jo šioje byloje patirtas išlaidas surašant ir paduodant skundą bei nagrinėjant bylą, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Paaiškina, kad ginčijamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad adresu: (neskelbtina), Vilnius, kuriuo yra įregistruota UAB „C.“, kurios akcininkas yra pareiškėjas ir kurioje ketina dirbti, yra registruota daug kitų įmonių, o tai, pasak atsakovo, rodo, jog pareiškėjas negalėtų ten vykdyti savo įmonės veiklos. Pareiškėjo mano, kad šis atsakovo argumentas yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi su jo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tai visiškai nesusiję.
Pažymi, kad nors jo valdoma įmonė ir įregistruota atsakovo nurodytu adresu – (neskelbtina), Vilnius, tai visiškai netrukdys jai vykdyti ūkinės ir komercinės veiklos.
Atkreipia teismo dėmesį, kad jokie Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato imperatyvaus reikalavimo įmonei vykdyti veiklą tik tuo adresu, kuriuo ji yra įregistravusi savo buveinę VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, ir negali turėti jokio kito savo veiklos adreso ar jos atskirų padalinių ar vadinamųjų filialų adresų, t. y. kad juridinio asmens registracijos adresas būtinai turi sutapti su juridinio asmens veiklos vykdymo vieta. Pažymi, kad kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti įmonės registracijos adresą, kuris yra suprantamas kaip tam tikras adresas, kuriuo įmonę pasiekia korespondencija, tačiau tokia aplinkybė negali būti suprantama, kad tuo adresu būtinai turi būti įsikūrusi bei vykdyti veiklą ir pati įmonė.
Visuotinai žinoma Lietuvoje ir neprivaloma įrodinėti aplinkybė, kad labai daug įmonių Lietuvos Respublikoje yra registruota asmenims priklausančiuose butuose, tačiau realiai tos įmonės jokios veiklos butuose nevykdo. Tokiais atvejais užtenka, kad tokios įmonės valdymo organai pasirūpintų, kad įmonės nurodytu registracijos adresu ją pasiektų siunčiama korespondencija ir pan. Šiuo atveju būtent taip ir yra, nes pareiškėjo valdomos įmonės UAB „C.“ registracijos adresas yra nurodytas (neskelbtina) ir yra užtikrinama, kad būtų priimama gaunama korespondencija. Pati įmonė savo veiklą gali ir galės vykdyti ir kitu adresu ir tai nelaikoma jokio teisės akto pažeidimu, todėl atsakovo argumentas, kad pareiškėjo įmonė UAB „C.“ negalės vykdyti veiklos registracijos adresu ir tai sudaro prielaidas konstatuoti, kad įmonė yra fiktyvi, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir nereikšmingas sprendžiant klausimą dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Pareiškėjo nuomone, taip pat teisiškai nereikšminga yra aplinkybė, koks skaičius asmenų yra nurodę ketinimą gyventi vienu ar kitu adresu, nes tai tik asmenų ketinimai ir jie gali būti nerealizuoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tad esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas turės galimybę realiai gyventi minėtu adresu, nebent turėtų faktas, koks skaičius asmenų yra deklaravę gyvenamąją vietą minėtu adresu. Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė, nes labai tikėtina, kad tuo adresu nėra jokių gyvenančių asmenų ar asmenų, deklaravusių savo gyvenamąja vietą, nes atsakovo nurodytas 51 asmuo taip ir neįgyvendino savo ketinimų.
Atsakovas savo sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat grindžia argumentu, kad pareiškėjas prašyme atsakovui nenurodė konkrečios veiklos, kuria ketina užsiimti, nepateikė verslo plano, o 2014-09-12 lydraštyje Nr. (49.6.3.3.) S49 - 188 Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje informavo, kad pareiškėjas ketina užsiimti grožio gaminių importu ir eksportu.
Visų pirma pažymėtina, kad UAB „C.“ įstatuose nurodyta, kad planuojamos bendrovės veiklos sritys ir pobūdis – viešbučių, restoranų, greito maisto užkandinių veikla, tačiau taip pat nurodyta, kad bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi pareiškėjo valdoma įmonė teisėtai ir legaliai gali užsiimti bet kuria teisės aktuose nedraudžiama ūkine ir komercine veikla, net jei ji nėra detalizuota ar išskirta bendrovės įstatuose.
Pažymėtina ir tai, kad užsieniečiui nėra lengva pradėti iš karto pelningą verslą svetimoje šalyje ir jau pirmaisiais metais gauti didelį pelną, todėl pareiškėjas steigdamas įmonę turėjo ir turi planų užsiimti keliomis veiklos rūšimis.
Pareiškėjas yra parengęs ir verslo planą, kurį pateikė ir Lietuvos konsuliniam pareigūnui kartu su kitais dokumentais prašymui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, tačiau šis dokumentas ir dar keletas kitų nebuvo priimti, nurodant, kad jie nereikalingi šioje dokumentų pateikimo stadijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „C.“ verslo planas įrodo, kad pareiškėjo valdoma įmonė nėra fiktyvi, o ketinanti vykdyti realią ūkinę ir komercinę veiklą. Kaip minėta, visus dokumentus pareiškėjas galėjo pateikti atsakovui, tačiau konsuliniam pareigūnui nepriėmus šių dokumentų nurodant, kad šioje dokumentų pateikimo stadijoje jie nėra būtini, o atsakovui priėmus pareiškėjo dokumentus ir nustačius, kad planas nėra pateiktas, ir neinformavus bei nepaprašius pareiškėjo jį pateikti, jam nebuvo suteikta galimybė to padaryti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. pagrindinis jo atvykimo tikslas – darbas UAB „C.“ (nurodė, kad yra šios įmonės akcininkas ir ketina dirbti joje pardavimų ir rinkodaros vadybininku). UAB „C.“ įstatuose nurodytas bendrovės tikslas – pelno siekimas derinant bendrovės ir darbuotojų interesus, bendrovės veiklos sritys ir pobūdis – viešbučių, restoranų, greito maisto užkandinių veikla, bendrovė taip pat gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (49.6.3.3) S49-188 informavo, kad per apklausą pareiškėjas nurodė, kad yra vienas iš įmonės Lietuvoje savininkų ir planuoja užsiimti grožio gaminių importu ir eksportu. Kitų dokumentų – vykdomą ar planuojamą vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą patvirtinančių sutarčių, patalpų nuomos sutarčių, verslo plano ar pan. – pareiškėjas nepateikė. Skundo teiginys, kad pareiškėjas yra parengęs verslo planą, tačiau šio dokumento konsulinis pareigūnas iš jo nepriėmė, kadangi toje dokumentų pateikimo stadijoje jis nebuvo reikalingas, vertintinas kritiškai. Pareiškėjas verslo plano nepateikė net ir su skundu teismui, be to, skunde pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kokia konkrečia veikla ketina užsiimti UAB „C.“. Taigi pareiškėjas iki pateikdamas ginčijamą sprendimą (taip pat ir skunde teismui) tik abstrakčiai apibūdino įmonės veiklą, nenurodydamas nei veiklos srities ir etapų, nei prekių tiekėjų, pirkėjų, prekių kainos, sandėliavimo vietos, planuojamo pelno ir pan. Atkreipė dėmesį į tai, kad skunde teismui pareiškėjas abstrakčiais teiginiais nurodo, kad įmonė gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja įstatymams ir kitiems aktams.
Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą. Taigi leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas tik tuo atveju, jei yra apibrėžti įmonės tikslai, veikla, taip pat pagrįsta būtinybė užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje siekiant šių tikslų. Nagrinėjamu atveju UAB „C.“ veikla apibūdinta tik abstrakčiais teiginiais (be to, nesutampa įstatuose nurodyta pagrindinė veiklos sritis ir pareiškėjo apklausoje nurodyta įmonės veiklos sritis). Skundo teiginiai, kad, UAB „C.“ akcininkams esant per atstumą, įmonė neturi galimybės atlikti tam tikrų parengiamųjų darbų, kurie leistų pradėti intensyviai vykdyti veiklą jau dabar, vertintini kritiškai. Ginčijamas sprendimas priimtas ne dėl to, kad šiuo metu UAB „C.“ intensyviai nevykdo veiklos, o dėl to, kad pareiškėjo pateikti duomenys (iš esmės tik įmonei steigti ir darbo sutarčiai sudaryti būtini dokumentai) sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas neketina vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje.
Atkreipia dėmesį, kad priimant ginčijamą sprendimą UAB „C.“ registracijos adresu (neskelbtina) buvo registruota 180 juridinių asmenų. Migracijos departamento duomenimis, šiuo adresu nuolat registruojamos ir parduodamos įmonės užsieniečiams, suinteresuotiems tik gauti leidimus laikinai gyventi, o ne vykdyti Lietuvoje ūkinę ir komercinę veiklą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo įmonei vykdyti veiklą tik tuo adresu, kuriuo yra įregistravusi savo buveinę Juridinių asmenų registre. Pažymi, kad Migracijos departamentas nevertino juridinio asmens įsteigimo ar registracijos teisėtumo. Ginčijamame sprendime nėra konstatuota, kad UAB „C.“ įsteigimas ar buveinės adresas prieštarautų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymui ar Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui – tokie sprendimai nepriklauso Migracijos departamento kompetencijai. Duomenys apie juridinio asmens registracijos vietą buvo vertinami imant visų surinktų duomenų visumą. Nors pagal įmonės įstatuose nurodytą veiklos pobūdį (viešbučių, restoranų, greito maisto užkandinių veikla) jai vykdyti būtinos tinkamos patalpos, akivaizdu, kad realių galimybių vykdyti veiklą buveinės adresu nėra (to skunde neneigia ir pats pareiškėjas), o kito adreso, kuriuo įmonė ketina vykdyti veiklą, pareiškėjas nenurodė.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Ginčas kilęs dėl 2014 m. gruodžio 31 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1824 (00343), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas (neskelbtina) pilietis A. U. H. K. dėl to, kad yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos UAB „C.“ akcininkas ir pardavimų bei rinkodaros vadovas, Lietuvos Respublikos ambasadai Kinijos Liaudies Respublikoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojančio kelionės dokumento kopiją, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (kai įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą) – 2014-06-23 UAB „C.“ steigimo akto ir įstatų kopijas, 2014-07-02 UAB „C.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje nurodyta, kad UAB „Airista“, registruota Vilniuje, Konstitucijos pr. 9-66, atstovaujama R. S., parduoda 500 paprastųjų vardinių akcijų UAB „C.“ (neskelbtina) piliečiui A. U. H. K. kopiją, akcininkų sąrašą ir kitus dokumentus.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1824 (00343) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, atsakovas konstatavo, kad jis siekė tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, pateikdamas klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Aplinkybės, nustatytos nagrinėjant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, sukėlė rimtų įtarimų, kad pareiškėjas įsigijo UAB „C.“ akcijas ne ketindamas realiai vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą Lietuvoje, o tik siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, o tikrieji pareiškėjo tikslai yra visai kitokie, nei oficialiai deklaravo, ir dėl to gali kilti nelegalios migracijos rizika.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir jį detalizuojantis Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas)
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 str., t. y. dėl ketinimo užsiimti teisėta veikla.
Pagal ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą. Be to, užsienietis turi atitikti Įstatymo 26 str. nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Aprašo 17 p. reglamentuoja, kokius dokumentus kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi, o Aprašo 22.21 p. nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos turi pateikti užsienis, siekiantis leidimą gauti Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, t. y. 1) kai užsienietis Lietuvos Respublikoje įregistruoja įmonę, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kaip savininkas, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant šios įmonės tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, įstatus, dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis yra tokios įmonės savininkas, ir dokumentus, patvirtinančius, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant šios įmonės tikslų ir vykdant veiklą; 2) kai užsienietis įregistruoja įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įstaigos ar organizacijos nuostatus, dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis yra tokios įstaigos ar organizacijos savininkas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įstaigos ar organizacijos tikslų ir vykdant veiklą (leidimas dirbti); 3) kai užsienietis įregistruoja įmonę kaip bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės įstatus ir šios įmonės tarpininkavimo raštą, dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis yra šios įmonės bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir dokumentus, patvirtinančius, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė visus Aprašo 17 ir 22.21 p. nurodytus dokumentus, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas suabejojo pateiktuose dokumentuose esančios informacijos tikrumu.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Aprašo 55.4 p. įtvirtinta, jog kai Įstatymo nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindui, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi, patvirtinti pateikiami Aprašo 22.21 ar 22.22 p. nurodyti dokumentai ir yra įtarimų, kad užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsiimti teisėta veikla (konsulinė įstaiga pateikė informaciją, kad užsienietis, pateikdamas prašymą išduoti leidimą, negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla, įmonė, įstaiga ar organizacija įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir pan.) įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas privalo nedelsdamas parašyti užsieniečiui pranešimą pateikti Migracijos departamentui tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo termino pabaigos veiklos aprašymą ir, jeigu tai būtina, papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančią (-ias) sutartį (-is), metinę pelno mokesčio deklaraciją, patalpų nuomos sutartį ar pan.), ir šį pranešimą paštu arba elektroniniu paštu (nuskaitytą) išsiųsti užsieniečiui, o jei užsienietis prašymo išduoti leidimą 10 eilutėje nurodė, kad pranešimas apie priimtą sprendimą turi būti siunčiamas konsulinei įstaigai, kuriai buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą, tai pranešimą elektroniniu paštu (nuskaitytą) ar faksu persiųsti šiai įstaigai. Nagrinėjamu atveju atsakovas minėtos procedūros nesilaikė, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo ir iš pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjui nepalankus sprendimas buvo priimtas nepaprašius iš jo papildomų dokumentų atsakovo įtarimams paneigti. Teismo nuomone, minėtas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti 2014 m. gruodžio 31 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1824 (00343), kadangi šis buvo priimtas neįvertinus visų aplinkybių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.) bei tokiu būdu pareiškėjui, be kita ko, mažiausiai vienus metus buvo užkirstas kelias kreiptis dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 35 str. 2 d.). Atsakovo atsiliepime nurodomi motyvai, kad pareiškėjas net skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių neturėjo galimybės paaiškinti, taip pat nenurodė jų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nelaikytini atleidžiantys Migracijos departamento nuo Aprašo 55.4 p. nustatytos pareigos.
Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, t. y. teismas panaikina 2014 m. gruodžio 31 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1824 (00343) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (neskelbtina) piliečiui A. U. H. K.“ ir įpareigoja atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi pareiškėjas nepateikė visų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas atskira teismo nutartimi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. U. H. K. (A. U. H. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1824 (00343) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (neskelbtina) piliečiui A. U. H. K.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.