- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-394/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- N. E., I., I. E.
- Atsakovas
- UAB „Foldas“, IĮ „Alridas“
- Advokatai
- Albertas Bandžius
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. E. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Foldas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-146-372/2005 pagal ieškovų I. E. ir N. E. ieškinį atsakovams UAB „Foldas“ ir individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Alridas“ dėl turtinės ir neturinės žalos, netekus maitintojo, priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei I. E. 50000 Lt neturtinės žalos, o ieškovui (nepilnamečiui ieškovės sūnui) N. E. solidariai iš atsakovų 5400 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad 2006-06-28 darbe žuvo ieškovės vyras A. E. . Apie jo mirtį pranešė UAB „Foldas“ vadovas, kuris pripažino, jog yra kaltas dėl A. E. mirties, ir UAB „Foldas“ padengė visas laidojimo ir paminklo statymo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vyro mirtis buvo didelis stresas ne tik jai, bet ir ieškovui - nepilnamečiui sūnui N., kuris iki šiol jaučia netekties pasekmes. Ieškovės teigimu, UAB „Foldas“ ne kartą atliko analogiškus darbus, todėl jos vadovas privalėjo užtikrinti saugų darbininkų darbą. Ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų, nes darbai buvo atliekami abiejų įmonių. Ieškovė atsisakė pareikšto reikalavimo dėl 4500 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas IĮ „Alridas“ ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad atsakovui UAB „Foldas“ tik išnuomojo ekskavatorių, jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra.
Atsakovas UAB „Foldas“ prašė ieškinį atmesti, o jei teismas manytų, jog atsakovas kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, priteisti mažesnę žalos atlyginimo sumą. Nurodė, kad nebuvo pavedęs nukentėjusiajam leistis į tranšėją, kol nebus pastatytos atramos. Kai UAB „Foldas“ atstovas nuėjo dėl jų konsultuotis, A. E. įšoko į tranšėją palyginti šlaito, kuris griuvo ir jį užpylė žemėmis. Visiems darbininkams buvo pravesti instruktažai, todėl jie žinojo, kaip dirbti saugiai, ir nesuprantama, kodėl instrukciją pažeidė nukentėjusysis, o kad gruntas nestabilus, buvo matyti ir plika akimi. Darbininkai sakę, kad per pietų pertrauką A. E. buvo nuėjęs į parduotuvę, tačiau, kad nukentėjusysis buvo girtas, atsakovo atstovas nematė. Po pietų pertraukos jokie darbai nebuvo atliekami, nes turėjo būti statomos atramos, todėl atsakovo atstovas neturėjo galimybės patikrinti, ar kuris nors darbininkas nėra girtas. Įvykio metu jokie darbai nebuvo vykdomi, ekskavatoriaus variklis buvo išjungtas; atsakovo atstovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jo kaltė nenustatyta, o ieškovei sumokėtos visos laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo UAB „Foldas“ ieškovei I. E. 32000 Lt neturtinės žalos, ieškovui N. E. 32000 Lt neturtinės žalos ir 1624,27 Lt turtinės žalos, bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti 4500 Lt turtinės žalos iš atsakovų UAB „Foldas“ ir IĮ „Alridas“ nutraukė, o ieškovų reikalavimą atsakovui IĮ „Alridas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė, taip pat atmetė likusius ieškovų turtinius reikalavimus. Be to, priteisė iš ieškovų po 133 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB ,,Foldas“ ir po 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui IĮ ,,Alridas“, o iš atsakovo UAB ,,Foldas“1985,03 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovės I. E. vyras ir jos atstovaujamo nepilnamečio N. E. tėvas A. E. nuo 2005-04-12 dirbo darbininku UAB „Foldas“; 2006-06-28 Mažeikiuose, Mindaugo- V.Kudirkos gatvių sankryžoje įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu jis buvo mirtinai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas įvyko, kai A. E. , įlipęs į iškasą, bandė lyginti jos dugną vamzdžių klojimui, o griuvęs iškasos šlaitas jį mirtinai sužalojo. Įvykio metu A. E. buvo neblaivus.
Dėl darbdavio ir nukentėjusiojo kaltės teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktu (b. l. 12-13) yra konstatuotas netinkamo pavojingų darbų organizavimo, pasireiškusio tuo, kad darbai 2,4 m gylio iškasoje buvo vykdomi be išramstymo, faktas. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Rimantas Kazbaraitis nurodė, kad darbai buvo vykdomi be šlaitavimo, jų vykdymui nebuvo išduota paskyra - leidimas. Šis aktas nebuvo skundžiamas Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas UAB „Foldas“, prieš pradėdamas kasimo darbus, turėjo pasirūpinti atraminiais skydais, kurie būtų apsaugoję darbininkus. Teismo teigimu, darbdavys neatsargiais savo veiksmais padarė žalą ieškovams (CK 6.248 str. 2 d.), nes jis nesilaikė įstatymo normų bei neužtikrino saugių darbo sąlygų (CK 6.246 str.). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio pirmą dalį darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nesilaikius šios nuostatos, tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir kaltės, pasireiškiusios neatsargumu, yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Teismo posėdyje atsakovo UAB „Foldas“ atstovas pripažino, kad dar iki 2006 m. birželio 28 d. pietų meto buvo atliekami kasimo darbai, jau tuo metu darbuotojai lipo į tranšėją, kas matyti iš fotonuotraukos (b. l. 18). Jokių išramstymų nebuvo pastatyta, nors iškasos gylis sudarė 2,4 m, t.y. iškasos gylio ir pločio santykis nebuvo 1:1, kaip to reikalauja Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statybose 51 punktas. Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovu patraukta IĮ „Alridas“ būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, šios įmonės darbuotojai neprivalėjo atlikti veiksmų, pasirūpinant darbininkų darbų sauga, nes IĮ „Alridas“ tik išnuomojo UAB „Foldas“ ekskavatorių (b. l. 110), todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu turi būti atmestas. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tai, kad įvykio metu IĮ „Alridas“ technika buvo naudojama, o jos darbuotojai dirbo. Teismas nurodė, kad žuvusysis darbo metu buvo neblaivus; būdamas nepakankamai apdairus ir rūpestingas, A. E. iš dalies prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis žemkasiu statybos įmonėje UAB „Foldas“ dirbo nuo 2005-04-12 (b. l. 31), buvo mokomas pagal Žemkasio-požeminių tinklų klojėjo mokymo programą (b.l.49-51), taikė mišrios civilinės atsakomybės institutą, pripažindamas nukentėjusįjį kaltu 20 procentų, o atsakovą UAB „Foldas“ – 80 procentų dėl atsiradusios žalos. Teismas atmetė atsakovo UAB „Foldas“ teiginį, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas (b. l. 207), todėl žalos atlyginti ieškovams neprivalu. Teismo teigimu, žalą atlyginti privalo ne darbdavio vadovas, o pats darbdavys, neužtikrinęs saugių darbo sąlygų darbuotojui.
Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad A. E. dirbo UAB „Foldas“ darbininku pagal Darbo sutartį (b. l. 31); DK 283 straipsnio pirmoji dalis tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimą nukreipia į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) (2003 m. lapkričio 11 d. Nr.IX-1819 redakcija) bei kitų įstatymų nuostatas. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatyme numatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminio įvykio (nelaimingų atsitikimų darbe) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad nukentėjusysis A. E. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 12-13). Tai patvirtina ir Teismo medicinos instituto Telšių poskyrio ekspertas (b. l. 179). Dėl šios priežasties VSDFV Mažeikių skyrius Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu (b. l. 9). Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama CK nustatyta tvarka (Įstatymo 8 str. 2 d.). Atsakomybę už gyvybės atėmimu atsiradusią žalą reglamentuoja CK 6.284 straipsnis. Jo nuostatos taikomos ir tokiu atveju, kai darbdavys nukentėjusįjį buvo apdraudęs, tačiau nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas nedraudiminiu.
Nurodė, kad ieškovė I. E. , atstovaudama nepilnamečio sūnaus N. E. interesus, pareiškė reikalavimą atlyginti žalą, kuri paskaičiuota vienkartine išmoka. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalimi, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Ieškovė pripažino, kad nepilnamečio nedirbančio sūnaus N. E. išlaikymui nukentėjusysis skyrė 1/3 gaunamų savo pajamų. Darbo sutartyje (b. l. 31) yra nurodytas 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Darbdavys pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 60), iš kurios matyti, kad nukentėjusiojo darbo užmokestis buvo mokamas ne mažesnis nei valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Nuo 2006-07-01 minimali mėnesinė alga sudarė 600 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui N. E. dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos dydžio suma nuo 2006-07-01 iki jo pilnametystės sudarė 5400 Lt kaip vienkartinė išmoka. Tačiau teismui yra pateikta pažyma, iš kurios matyti, jog jam buvo mokama našlaičio pensija (b. l. 228), ir ši išmoka turi būti atskaičiuojama iš nurodytos žalos dydžio sumos. Teismo teigimu, našlaičio pensijos ieškovui iki 2007-03-31 išmokėta 1334,13 Lt; kadangi našlaičio pensija turi būti toliau mokama, todėl ieškovas iki savo pilnametystės iš SODROS gaus 2035,53 Lt (162,03 Lt x 17,5 mėnesio), o tai reiškia, kad žala dėl tėvo mirties yra atlyginama ne tik darbdavio, bet ir valstybės lėšomis. Be to, ieškovė I. E. pripažino, kad ieškovas N. E. yra gavęs 94 Lt stipendijos. Šis ieškovės paaiškinimas vertinamas kaip įrodymas (CPK 177 str. 2 d.), suteikiantis galimybę išskaičiuoti gautos stipendijos sumą iš reikalaujamos turtinės žalos; atsakovai neįrodinėjo, kad gautos stipendijos dydis yra kitoks, nei nurodė ieškovė. Stipendija yra išmoka, susijusi su ieškovo mokymosi rezultatais. Ieškovė nurodė, kad dėl ieškovo sveikatos problemų jis dažnai gydosi ir praleidžia pamokas, todėl stipendiją gauna nereguliariai. Teismo nuomone, dėl to šios išmokos neįmanoma privalomai įskaičiuoti į reikalaujamą priteisti turtinės žalos sumą. Todėl atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo kaltė sudaro 20 procentų atsiradusios žalos, ieškovui padaryta turtinė žala - 1936,34 Lt mažintina iki 1549,07 Lt.
Teismo teigimu, ieškovei I. E. atsisakius 4500 Lt turtinių reikalavimų, šioje dalyje byla nutraukiama ( CPK 293 str. 4 p.). Kaip matyti iš PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 120), iki ieškinio pateikimo atsakovas UAB „Foldas“ sumokėjo už granitinį paminklą su borteliais, todėl šioje dalyje ginčo nebėra.
Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovai pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo UAB „Foldas“ neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismo nuomone, dėl A. E. mirties ieškovams buvo sukelti dideli dvasiniai ir emociniai išgyvenimai. Byloje nėra nuginčyti ieškovų teiginiai, kad po vyro ir tėvo mirties jie pasijuto likę nežinioje, sutrikę, patyrė staigų stresą, o staigi tėvo mirtis ypač paveikė dar nepakankamai susiformavusią nepilnamečio N. E. psichiką. Nurodė, kad iš balanso matyti (b. l. 104), jog atsakovo UAB ,,Foldas“ turtas sudaro 81337 Lt. Iš savo gamybinės veiklos įmonė 2005 metais turėjo tik 13545 Lt grynojo pelno (b. l. 105), o joje dirba 11 darbuotojų (b. l. 176), tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad įmonė nebūtų stabiliai dirbanti ar atvirkščiai - kad turėtų daug įsiskolinimų kreditoriams. Teismo teigimu, neturtinės žalos atlyginimui ieškovų reikalavimai mažintini iki 40000 Lt kiekvienam (CK 1.5 str. 5 d.), atsižvelgiant ir į bankroto atsakovui galimybę, be to, į tai, kad atsakovas UAB ,,Foldas“ be ginčo sumokėjo visas laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidas, o pripažinus, kad paties nukentėjusiojo kaltė sudaro 20 procentų turėtos žalos, ieškovams iš atsakovo UAB ,,Foldas“ priteistina po 32000 Lt neturtinės žalos (b. l. 111-120).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas N. E. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007-03-29 sprendimo dalį, kuria ieškovui N. E. priteista turtinės žalos atlyginimo suma sumažinta 20 procentų, ir priteisti ieškovui visą 1 936,34 Lt turtinės žalos atlyginimo sumą, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad pagal CK 6.282 straipsnio pirmąją dalį, jeigu paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltė - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenumato ko kita, gali būti sumažintas. Tačiau pagal šio CK straipsnio antrąją dalį, į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Todėl teismas nepagrįstai sumažino ieškovui N. E. priteistinos turtinės žalos dydį.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Foldas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinio reikalavimus atsakovo UAB „Foldas“ atžvilgiu atmesti. Skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. A. E. savavališkai įlipo į 2,4 metro gylio iškasą vamzdžių perklojimui tuo metu, kai darbdavys darbų po pietų pertraukos dar nebuvo pradėjęs, vamzdžių klojimas UAB „Foldas“ buvo organizuojamas ne rankiniu būdu, o su ekskavatoriumi vamzdžius įleidžiant į iškasą, tačiau nelaimingo atsitikimo metu ekskavatorius nebuvo įjungtas, jis nedirbo ir stovėjo už 12 metrų nuo tos vietos, kur savavališkai į iškasą įlipo A. E. . Visi kiti UAB „Foldas“ darbininkai taip pat sėdėjo netoli ekskavatoriaus, nes darbų vadovas pasakė, kad reikia palaukti, kol bus atvežtos kabės šlaitų skydų sukabinimui. Be to, po pietų pertraukos į darbo vietą A. E. grįžo neblaivus, jo kraujyje rasta 2,25 promilės alkoholio, todėl VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu, šis nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojo mirties 2006-12-28 nutrauktas, nenustačius darbų vadovo R. B. kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbdavys buvo tinkamai ir laiku darbininkus instruktavęs dėl atliekamų darbų saugos reikalavimų laikymosi, apsauginiai skydai buvo atvežti į objektą ir po pietų darbai dar nebuvo pradėti. Minėtos aplinkybės įrodo, kad nėra priežastinio ryšio tarp įvykusio nelaimingo atsitikimo ir darbdavio veikos ar neveikimo, o A. E. mirtis įvyko išimtinai dėl jo paties kaltės. Teismas nepagrindė ir nekonkretizavo, kuo pasireiškė atsakovo kaltė, kokie saugumo technikos reikalavimai buvo pažeisti.
2. Ieškovai neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (CPK 178 str., 185 str.). Nukentėjusysis buvo bendro vidurinio išsilavinimo, UAB „Foldas” dirbo darbininku vos metai laiko, jo uždarbis buvo minimalus, kas rodo, kad jo darbo patirtis bei išsilavinimas buvo itin minimalūs, kad jis nekėlė sau didesnių reikalavimų, nekėlė kvalifikacijos, į savo šeimą atnešdamas tik minimalų darbo užmokestį, dažnai grįždavo išgėręs, savo sutuoktinei bei sūnui skyrė itin mažą dėmesį, praktiškai jais nesirūpino. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, pažeidė protingumo bei teisingumo principus, o nustatytas neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis (CK 1.5 str.).
3. Ieškovai ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš dviejų atsakovų po 50 000 Lt neturtinės žalos, tačiau teismas, išeidamas už ieškinio reikalavimų ribų, vieno atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetė, o iš antrojo neturtinės žalos priteisė daugiau nei to prašė ieškovai - iš viso 64 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, bei iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, iš dalies patenkindamas ieškinį.
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas UAB ,,Foldas“ (darbdavys) yra atsakingas ieškovams už žalą, padarytą dėl nukentėjusiojo mirties, įvykusios nelaimingo atsitikimo darbe metu, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir nelaimingo atsitikimo metu atsiradusios žalos ieškovams, pagrįstai taikydamas Civilinio Kodekso taisykles ir kitas teismo sprendime nurodytas teisės normas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje (toliau – Taisyklės) 51 punktą natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau, kaip: 1,0 m - piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose; 1,25 m - priesmėlio gruntuose; 1,50 m - priemolio ar molio gruntuose.
Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei kiti įstatymai (Darbo kodekso 283 str. 1 d.).
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ( 2003 m. lapkričio 11 d. Nr.IX-1819 redakcija; toliau –Draudimo įstatymas) nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę, kuomet apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis (7 str. 2 d. 1 p.). Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (8 str. 2 d.).
Pagal CK 6.248 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Pagal CK 6.284 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Bylos duomenimis, ieškovės I. E. sutuoktinis ir jos atstovaujamo nepilnamečio N. E. tėvas A. E. nuo 2005-04-12 dirbo darbininku UAB „Foldas“, o 2006-06-28 nelaimingo atsitikimo metu neblaiviam nukentėjusiajam A. E. įlipus į iškasą, bandant lyginti jos dugną vamzdžių klojimui, griuvus iškasos šlaitui, jis buvo mirtinai sužalotas.
Apygardos teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe sąlygas, jo kaltę ir jos dydį, atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir turėjo pagrindo konstatuoti, jog darbdavys neatsargiais savo veiksmais, nesilaikydamas įstatymo normų bei neužtikrindamas saugių darbo sąlygų, padarė žalą ieškovams, tačiau atsižvelgdamas į žuvusiojo neatsargius veiksmus, atsakovo kaltės dydį sumažino 20-čia procentų, o savo išvadas išsamiai motyvavo sprendime (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str., Taisyklių 51 p., Draudimo įstatymo 8 str. 2 d., CK 6.246-6.248 str., 6.284 str.).
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nelaimingo atsitikimo darbe akte (b. l. 12-13) yra konstatuotas netinkamo pavojingų darbų organizavimo, pasireiškusio tuo, kad darbai 2,4 m gylio iškasoje buvo vykdomi be išramstymo, faktas (Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų ,,Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ 51 p.), atsakovas UAB „Foldas“, prieš pradėdamas kasimo darbus, nepasirūpino atraminiais skydais, kurie būtų apsaugoję darbininkus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.), o nesilaikius šių nuostatų, paminėtas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės, pasireiškiančios neatsargumu, esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 str.). Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog nukentėjusysis A. E. , darbo metu buvęs neblaivus (b.l. 12-13, 179), būdamas nepakankamai apdairus ir rūpestingas, iš dalies prisiėmė riziką ir dėl galimų pasekmių. Dėl nurodytų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių, teismas turėjo pagrindo taikyti mišrios civilinės atsakomybės institutą, nustatydamas atsakovo UAB ,,Foldas“ 80 proc. kaltės dėl žalos padarymo dydį, o nukentėjusiojo – 20 proc. (CK 6.248 str.).
Pagal bylos medžiagos duomenis, VSDFV Mažeikių skyrius nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus (DK 283 str. 1 d., Nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str. 1 d., 7 str. 2 d. 1 p.; b.l. 9). Apygardos teismas pagrįstai nusprendė, jog nukentėjusiojo šeimos nariams padaryta žala atlygintina CK nustatyta tvarka, iš esmės tinkamai taikydamas įstatymą ( Draudimo Įstatymo 8 str. 2 d., CK 6.284 str.). Šios teismo išvados atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005).
Dėl paminėtų ir pirmos instancijos teismo motyvų, nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra priežastinio ryšio tarp įvykusio nelaimingo atsitikimo ir darbdavio veikos, kad A. E. mirtis įvyko išimtinai dėl paties nukentėjusiojo kaltės, kad teismas be pagrindo priteisė ieškovams žalą iš atsakovo.
Neturi pagrindo ir atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis ar nustatytas pažeidžiant protingumo bei teisingumo principus.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai ir teisingai nustatė iš atsakovo UAB „Foldas“ priteistinos ieškovams neturtinės žalos dydį – po 32 000 Lt kiekvienam. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji pasireiškia nenaudingu asmeniui poveikiu, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kokio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dėl A. E. mirties ieškovams buvo sukelti dideli dvasiniai ir emociniai išgyvenimai, taip pat į atsakovo UAB „Foldas“ turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas UAB „Foldas“ be ginčo padengė laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidas, į nukentėjusiojo kaltės laipsnį ir sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį (b. l. 104, 105, 176, 111-120; CPK 178 str., 185 str.; CK 1.5 str. 4 d., 6.250 str., 6.284 str. 1 d., 6.282 str.). Taip pat nelaikytini pagrįstais ir apelianto UAB ,,Foldas“ argumentai, jog teismas, priteisdamas iš atsakovo neturtinę žalą, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Foldas“ ir IĮ ,,Alridas“ bendrą 100 000 Lt neturtinės žalos sumą (po 50000 Lt kiekvienam). Teismui nenustačius atsakovo IĮ ,,Alridas“ kaltės dėl A. E. žūties, ieškovų reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, iš kaltojo atsakovo - UAB ,,Foldas“ priteisiant bendrą 64 000 Lt neturtinės žalos sumą – po 32000 Lt kiekvienam ieškovui, t. y. pareikšto ieškinio ribose (CPK 265 str.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą netekus maitintojo, pagrįstai nustatydamas, jog ieškovui N. E. padaryta turtinė žala yra 1936,34 Lt (CK 6.284 str. 1-2 d.). Tačiau apygardos teismas netinkamai išaiškino ir taikė įstatymą (CK 6.282 str. 2 d.), nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo kaltė sudaro 20 procentų dėl atsiradusios žalos, priteistina ieškovui N. E. turtinė žala sumažintina 20 procentų, t. y. iki 1549,07 Lt. Minėta, kad CK 6.282 str. 2 dalis numato, jog į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, apie ką pagrįstai nurodė ir ieškovas apeliaciniame skunde, kurį teisėjų kolegija patenkina, konstatuodama, kad teismas be pagrindo sumažino 20 procentų ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį.
Dėl nurodytų motyvų pakeistinas apygardos teismo sprendimas, padidinant priteistinos turtinės žalos dydį, t.y. panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria priteista N. E. 1549,07 Lt turtinės žalos atlyginimo ir priteisiant jam iš atsakovo UAB ,,Foldas“ 1936,34 Lt turtinės žalos atlyginimą bei paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 329, 330, 93, 96 str.).
Patenkinus ieškovo N. E. apeliacinį skundą, iš atsakovo UAB ,,Foldas“ priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas (50 Lt žyminio mokesčio), be to, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (9 Lt) (CPK 302, 92, 93, 96 str., b. l. 277).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n utaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB ,,Foldas“ ieškovui N. E. 1624,27 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Foldas“ ieškovui N. E. 1936,34 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis litus ir 34 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 17 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Foldas“ 59 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.