Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 40 MGL (2 000 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams; turto (automobilio) konfiskavimas; 2019 m. kovo 21 d. bauda išieškota antstolio, vykdomoji byla užbaigta;

3) 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams; turto (automobilio) konfiskavimas;

4) 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas E. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Būdamas bute 2025-04-24 apie 20.00 val. per langą pamatė, jog kažkoks vyras elgiasi neadekvačiai, agresyviai, vyras bandė atidaryti automobilio „Hyundai“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), dureles, o kai jam atidaryti durelių nepavyko, pradėjo kumščiais daužyti minėto automobilio kairės pusės keleivio dureles bei bagažinės stiklą. Tai pamatęs, jis informavo minėto automobilio savininkę M. Z. Tą vyrą jis nufilmavo savo mobiliuoju telefonu. Iškart po to jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Šio vyro jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą, tačiau atpažinti jį galėtų. Žiūrėdamas pro langą, taip pat matė, kaip vyras bandydamas kažką paimti nuo žemės, nugriuvo į šalia daugiabučio esančią duobę. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, šūkavo. Vyras, būdamas prie automobilio rėkavo, jog automobilyje yra jo vaikai. Po kurio laiko vyras pradėjo eiti į miško pusę, eidamas jis griuvinėjo ir netrukus prie jo atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 101 – 104).

Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vakare grįžo namo iš posėdžio ir kieme, šalia (duomenys neskelbtini) namo statėsi automobilį, kai pamatė tarp automobilių besišlaistantį jam nepažįstamą vyrą, kuris po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Matė, kad jis bandė atidarinėti automobilių duris, tada vienas (duomenys neskelbtini) namo gyventojas davė jam pastabą, po to, nepažįstamas vyras išėjo iš kiemo ir pajudėjo gatvės link, pradėjo žiūrinėti į gatvėje stovinčius automobilius. Tuo metu prie jo priėjo A. Ž., pasakė, kad minėtas vyras neseniai akmeniu išdaužė M. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), buto lango stiklą. Sakė, kad tas vyras šlaistėsi prie M. buto, kažką rėkavo, minėjo, kad jam reikia pasiimti kažkokius vaikus, kad jam kažkas turi juos atiduoti. A. sakė, kad M. nėra namuose, bet jai yra pranešta apie minėtą įvykį. Po to nepažįstamas vyras bandė atidaryti sidabrinės spalvos automobilio „Škoda“ dureles, nepavykus, pradėjo spardyti į automobilį, durelių stiklus, spyrė keletą kartų, apie 2-3 kartus. Jis pradėjo vyrui šaukti, ką jis daro, po akimirkos pasirodė automobilio savininkas su kaimynais. Vyro klausė, ko jis laužiasi į tą automobilį. Jis atsakė, kad ten yra jo vaikai. Savininkas, apžiūrėjęs automobilį ir neįžvelgęs apgadinimų, perstatė savo automobilį į kitą vietą, atokiau nuo to vyro. Po akimirkos vyras pradėjo laužtis į „Hyundai“ automobilį, juodos spalvos su tamsintais langais, t. y. jis bandė atidarinėti visas automobilio dureles, nepavykus to padaryti, pradėjo spardyti į automobilio dureles bei kumščiais daužyti į užtamsintus stiklus. Rėkavo, kad jam atiduotų vaikus. Vyriškis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis ir keletas kitų gyventojų nubėgo prie „Hyundai“ automobilio stabdyti agresijos išpuolio. Agresyvų vyrą bandė nuraminti žodžiais, taip pat nustūmė jį rankomis toliau nuo automobilio, kad nustotų jį daužyti. Kažkuriuo momentu atėjo automobilio savininkė, kurios duomenų nežino. Piktai nusiteikęs nepažįstamas vyras teigė, kad čia visi jie meluoja ir vis tiek bandė laužtis į tą automobilį, teigdamas, kad jame yra jo pavogti vaikai, t. y. toliau daužė automobilį rankomis ir kojomis, daugiausiai automobilio galines dureles iš vienos ir kitos pusės, sudavė lygtais po keletą kartų, kiek tiksliai, nepasakys, taip pat 1 kartą spyrė į galinį buferį. Vyras minėto įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi neadekvačiai. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo į šonus. Atvykus policijai, vyras pradėjo bėgti miško link, bet buvo pareigūnų sulaikytas. Matė, kad automobilį minėtas vyras apgadino, buvo įlenktos kairės pusės galinės durys, gal nuo smūgių kojomis buvo ir įbrėžimų, tiksliai nepamena. Jis minėto įvykio metu fiziškai nenukentėjo, bet patyrė nemalonius jausmus, dvasinius išgyvenimus ir išgąstį, jam buvo padaryta moralinė žala. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 111 – 114).

Iš 2025-04-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste ir – VPK) Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjo S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-04-24 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) N. V., būdamas neblaivus, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas 3,72 neblaivumas, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais apgadino automobilio „Hyundai“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio dureles, į jas smūgiuodamas rankomis, taip pat išdaužė daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto langą, kuris priklauso M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3 – 6).

Iš 2025-05-29 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2025-04-24 Body kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnus pasitinka moteris ir vyras, kurie sako, kad atėjo kaimynai, pasakė, kad daužo jų mašiną. Moteris parodo į vyrą, kuris guli ant žolės. Šis sako, kad pagrobė jo sūnų; jis neigia daužęs moters mašiną, sako, kad jam kažkas pasakė, jog šie žmonės pagrobė jo sūnų. Prie pareigūnus pasitikusios moters stovi dar viena moteris, kuri sako, kad viską filmavo. Pareigūnas prašo galimai nukentėjusiųjų asmenų nueiti apžiūrėti mašiną dėl galimų apgadinimų. Gulintis ant žolės vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai N. V.) sako, kad jam paskambino ir pranešė, kad pagrobtas jo sūnus G. Pasikelti nuo žolės jis negali, nes skauda čiurną. Pareigūnai jį pakelia, patalpina į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Į pareigūno klausimą jis atsako, kad šiandien jis alkoholį vartojo. Jis sako, kad čiurną išnarino, kai bėgo, kai jį vijosi. Sako, kad jis žino, jog jo pagrobtas sūnus yra pas tuos žmones. Pareigūnas nustato jo girtumą. Iš įrašo Nr. 3 „PSS-20250424-203243UTC+0300“ matyti, kaip prie pareigūnų daugiabučio namo kieme, kur stovi automobiliai, prieina vyras, kuris nurodo, kad galimai įtariamasis iš pradžių išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą. Vyras nurodo, kad savininkai atvažiuoja rašyti pareiškimą. Vyras sako, kad galimai įtariamasis išdaužė tą langą, o po to atėjo čia daužyti. Paaiškėja, kad įtariamasis apgadino kelis priparkuotus automobilius. Apie tai pasako automobilio Hyndai, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), savininkė M. Z. M. Z. sako, kad matę įvykį kaimynai, jai pasakė, jog įtariamasis šokinėjo ant priparkuotų a/m, jie filmavo. Įraše matosi, kad M. Z. automobilio vairuotojo pusės galinės durelės yra įlenktos. Prieina vaikinas prie pareigūnų, kuris sako, kad nufilmavo savo MRT, paaiškina, kad vyras smūgiavo į mašiną. Po to pareigūnai eina prie gretimai esančio namo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) išdaužtą lango stiklą, konstatuoja, kad stiklas išdaužtas (1 t., b. l. 25 – 27).

Iš 2025-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Hyundai, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio kairės pusės keleivio durelių fiksuotas apgadinimas. Daugiabučio, pažymėto (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, dešinėje pusėje nuo įėjimo durų į laiptinę, pirmame aukšte matomas langas su akivaizdžiais apgadinimais. Po langu ant žemės matomos stiklo šukės (1 t., b. l. 28 – 29, 30 – 42).

Iš 2025-05-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2 vaizdo įrašai, kuriuos savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojai A. Ž. ir E. Z. A. Ž. pateiktame vaizdo įraše „VID_20250424_194645“, kurio trukmė 28 sek., užfiksuotas vyras, dėvintis džinsinę striukę, einantis keliu per kiemą, pastarasis svirduliuoja, jam pinasi kojos. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip stebimas vyras nueina link kito daugiabučio namo.

E. Z. pateiktame vaizdo įraše „4a38b751bf3f4ab495257f7cfea7216d“, kurio trukmė 53 sek., užfiksuotas vyras, kuris kieme stovi prie priparkuoto tamsios spalvos automobilio vairuotojo pusės. Šis vyras, užsimojęs kairiu kumščiu, suduoda į automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą (galimai į galinį stiklą), po to pasilenkia prie jo, pro šalį pravažiuoja kitas automobilis. Vyras svirduliuodamas nueina nuo priparkuoto automobilio (1 t., b. l. 108 – 109).

Iš 2025-04-24 20.34 val. alkotesterio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKL 0716, (patikros sertifikatas Nr. 2216109 galioja iki 2025-06-12) pateiktų duomenų matyti, kad N. V. nustatytas 3.72 ‰ girtumas (1 t., b. l. 129 – 130).

Iš 2025-08-18 (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2020-11-07 automobilio „Hyundai Santa Fe“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios santuokinė pavardė yra Z. (1 t., b. l. 90).

Iš 2025-05-12 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad stiklo paketo keitimas (montavimas) kainavo 75,02 Eur, pats stiklo paketas – 103,87 Eur (1 t., b. l. 56 – 58).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis N. V. kaltinime nurodytu laiku būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje aikštelėje prie daugiabučių gyvenamųjų namų, stebint pašaliniams asmenims, garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, be jokios priežasties tyčia mesdamas akmenį į daugiabučio namo pirmame aukšte esančio buto lango stiklą, jį išdaužė, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia spardydamas kojomis ir suduodamas rankomis apgadino svetimą automobilį, tokiu būdu padarydamas turtinę žalą nukentėjusiosioms M. Š. ir M. Z., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę visiškai patvirtina pirmiau aptarti nukentėjusiųjų M. Š., M. Z. bei liudytojų A. Ž., E. Z., L. A. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei kiti proceso veiksmų atlikimo protokolai.

Taigi kaltinamojo N. V. įvykdyta veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis N. V. padarė baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. M. praeityje buvo teistas keturis kartus, ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti, praeityje buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą, todėl vertindamas paminėtas aplinkybes, teismas pripažįsta jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, duomenų apie administracinių nuobaudų – baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 172 – 174). Kaltinamasis N. V. dirba, padeda išlaikyti nepilnametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų. Kaltinamasis įrašytas (duomenys neskelbtini), tačiau iš Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. liepos 2 d. specialisto išvados matyti, kad abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 191). Šioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo N. V. asmenybę, visas jį charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus visiškai įgyvendinta paskyrus jam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant BK 48 straipsnyje numatytas pareigas.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis N. V. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis N. V. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. balandžio 24 d. 20.30 val. iki 2025 m. balandžio 25 d. 13.38 val. (1 para). Šis laikas įskaitomas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Dėl civilinių ieškovių M. Š. ir M. Z. pareikštų civilinių ieškinių

Civilinės ieškovės ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. M. Š. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai bendrai padarytą 178,89 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 65), o M. Z. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai bendrai padarytą 907,50 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 94 – 95). Kaltinamasis visiškai pripažįsta abu byloje pareikštus civilinius ieškinius, sutinka juos atlyginti, tik prašo nustatyti ilgesnį žalos atlyginimo terminą, kadangi turi išlaikyti nepilnametį vaiką bei kitų finansinių įsipareigojimų.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai <...>. Šioje teisės normoje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – civilinis ieškovas.

Civilinių ieškovių pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos už kaltinamojo N. V. neteisėtai sugadintą turtą, yra pagrįsti, įrodyti pačių civilinių ieškovių pateiktais duomenimis, kaltinamojo N. V., nukentėjusiųjų M. Z. ir M. Š. parodymais, proceso veiksmų atlikimo protokolais ir kitais bylos duomenimis, kurių visuma vieningai patvirtina tai, jog dėl kaltinimuose nurodyto buto lango stiklo išdaužimo civilinė ieškovė M. Š. su jo atstatymo darbais patyrė bendrą 178,89 Eur dydžio turtinę žalą, o civilinė ieškovė M. Z. patyrė bendrą 907,50 Eur dydžio turtinę žalą. Kaltinamasis N. V., savo nusikalstamais veiksmais padaręs žalą civilinėms ieškovėms, privalo visiškai ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis iki šiol dar nėra atlyginęs padarytų turtinių žalų, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai, priteisiant iš kaltinamojo N. V. 178,89 Eur turtinės žalos atlyginimą M. Š. naudai bei 907,50 Eur turtinės žalos atlyginimą M. Z. naudai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šios bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo alkoholizmo; per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. Z. 907,50 Eur, o M. Š. 178,89 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, N. V. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, N. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šios bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo alkoholizmo; per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. Z. 907,50 Eur, o M. Š. 178,89 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti N. V. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 24 d. 20.30 val. iki 2025 m. balandžio 25 d. 13.38 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

N. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti N. V. panaikinti pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą.

Visiškai tenkinti M. Š. civilinį ieškinį. Iš N. V. priteisti M. Š. 178,89 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 89 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti M. Z. civilinį ieškinį. Iš N. V. priteisti M. Z. 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.