Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1058-647/2015 nagrinėjimą ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimo rezoliucinės dalies 3.7 punktą ir išdėstyti jį taip: „Šalys sutaria, kad A. R. (a.k (duomenys neskelbtini)) už sutuoktiniams priklausantį bendra turtą: dažų, tepalų, kuro sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1 610 Eur; užpylimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1 790 Eur; traktoriaus puspriekabes, identifikavimo (duomenys neskelbtini)vnt. po 200 Eur, - 600 Eur; ir transporto priemonės: BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 200 Eur; VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 150 Eur; PAS, (duomenys neskelbtini), - 150 Eur, įsipareigoja sumokėti L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) – 2 250 EUR (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt eurų) dydžio piniginę kompensaciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1058-647/2015, ieškovo A. R. ir atsakovės L. R. santuoką, įregistruotą 1990-01-13 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 20, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino 2015 m. gruodžio 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje byloje pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatės J. R., kuri vilkino bylą 6 m. ir kartu su kita advokate apgavo ir privertė pareiškėją pasirašyti visiškai nenaudingą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjui 2016 m. balandžio 1 d. sudarius atstovavimo sutartį su pasikonsultavus su kitais teisininkais, buvo paaiškinta, kad sutarties 3.7 p. yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjo teises. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjas tik dabar sužinojo, jog už jam priklausantį turtą nereikia mokėti 30000 EUR kompensacijos buvusei sutuoktinei, laikytina naujai paaiškėjusia, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą byloje.Atsiliepimu į pareiškimą, suniteresuotas asmuo L. R. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui. Praleistas CPK 368 str. nustatytas 3 mėn. terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimui ir pareiškėjas nenurodė jokio termino praleidimo pagrindo. Pareiškėjo nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. 2009 m. ieškovui kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo ieškinys paliktas nenagrinėtu paties pareiškėjo prašymu. Prie pareiškėjo ieškinio dėl santuokos nutraukimo buvo pridėti Registrų centro išrašai, iš kurių matyti, jog pareiškėjas nuosavybėje neturėjo nei gyvenamojo namo, nei ūkinių pastatų. Jokių duomenų, kad nuo 2009 m. jo reikalavus tvarkė nurodyta advokatė nėra. 2014 m. ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Minėtoje byloje buvo pateiktas 2015 m. kovo 27 d. registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad nekilnojamas turtas, kurį pareiškėjas vadina savo asmeniniu, registre įregistruotas santuokos su L. R. metu. Pareiškėjui pasiūlius bylą baigti taikiai, suinteresuotas asmuo L. R. sutiko. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis buvo parengta paties pareiškėjo, kompensacijos suma įrašyta jo paties ranka. Vilniaus rajono apylinkės teismas prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, patikrino ir įsitikino, kad sutartyje yra išreikšta tikroji A. R. valia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1058-647/2015 atmetė.Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą aplinkybę, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2016-04-01, kai sudarė atstovavimo sutartį su nauju advokatu. Pažymėjo, jog pareiškėjas, sudaręs sutartį su nauju advokatu, kaip jis pats nurodo, galbūt išsamiau sužinojo apie kompensaciją, jos paskirtį ir pan., tačiau jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, jis nesužinojo. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas apie aplinkybę, kurią nurodo pagrindu atnaujinti procesą sužinojo 2015 m. gruodžio 18 d. kuomet buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atsiželgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik 2016 m. birželio 23 d., yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, teismas nenustatė, pareiškėjas praleisto termino atnaujinti neprašė.Teismas, susipažinęs su pareiškėjo motyvais dėl proceso atnaujinimo, įvertinęs bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką tuo klausimu, sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės – kad jį atstovavusi advokatė veikė priešingai jo interesams, jį apgavo ir jis buvo priverstas pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ar kad jam nereikia mokėti už turtą, kuris priklauso jam nuosavybės teise, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą; taip pat nėra pagrindo atnaujinti procesą ir kitais įstatyme numatytais pagrindais.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl neteisėtų jį atstovavusios adv. J. R. ar suinteresuotą asmenį L. R. atstovavusios adv. J. S. veiksmų būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas, jog būtų priimtas koks nors sprendimas jų atžvilgiu ir pan. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis, kaip pats teigia, buvo priverstas pasirašyti minėtą sutartį. Juo labiau, kad jei jis buvo priverstas pasirašyti minėtą sutartį, tai jis turėjo teisę per 30 dienų sprendimą skųsti Vilniaus apygardos teismui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. R. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.Nurodė, jog teismas priėmė skundžiamą nutartį neatskleidęs bylos esmės, kadangi procesinis teismo sprendimas nebuvo priimtas iki 17 val. Tai, apelianto nuomone, lėmė, jog skundžiama nutartis priimta neatskleidus bylos esmės. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustato 1 metų terminą procesui atnaujinti, kurio pareiškėjas nepraleido. Neesminiu laikytinas trūkumas, jog pareiškėjas nepateikė teisinių paslaugų sutarties. Tokios nutarties nepateikimas neįrodo, jog pareiškėjas jos neturi. Apeliantui nesuprantama, koks CPK 366 str. 1 d. 2 p. ar 9 p. neįrodytas ir dėl ko prašymas atmestas. Apelianto advokatė įkalbėjo pasirašyti sutartį tam, kad atsikratytų bylos. Apelianto nuomone, teismas šioje proceso stadijoje taip pat negalėjo nagrinėti bylos iš esmės. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. R. su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Nagrinėjamu atveju nėra CPK 366 str. numatytų pagrindų proceso atnaujinimui. Taip pat praleistas CPK 368 str. nustatytas 3 mėn. terminas prašymo padavimui. Pareiškėjas taip pat nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių CPK 369 str. 1 d. 4 p., kuriomis grindžiamas CPK 368 str. terminų skaičiavimas. Pažymėjo, jog apelianto pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis LR CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.Apeliantas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nurodydamas, jog teismui nutraukiant pareiškėjo ir L. R. santuoką bei tvirtinant 2015 m. gruodžio 18 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jam nebuvo žinoma, jog už turtą, kuris priklauso asmeninės nuosavybės teise, kompensacijos mokėti nereikia.Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad prašymas pateiktas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo neprašoma atnaujinti, be to pareiškėjo nurodytų aplinkybių, teismas nelaikė sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą.Apeliantas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, motyvuodamas tuo, jog jis nepraleido įstatyme nustatyto 1 m. termino, pareiškėjas įrodė visus CPK 366 str. 1 d. 2 p. ar 9 p., todėl prašymas atmestas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Pažymėtina, jog pareiškėjai galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (LR CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą apeliantas grindė aplinkybe, jog nutraukiant santuoką ir pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių jam nebuvo žinoma, kad jis neprivalo mokėti kompensacijos už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą suinteresuotam asmeniui. Apeliantas nurodė, jog ši aplinkybė jam tapo žinoma 2016 m. balandžio 1 d. sudarius atstovavimo sutartį su nauju advokatu, kuris tai paaiškino, todėl nuo šios dienos skaičiuotinas terminas paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo.Iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio iš esmės galima spręsti, jog pareiškėjo manymu, jo teises ir interesus pažeidžia santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties punktas numatantis, kad jis turi mokėti 30000 EUR kompensaciją suinteresuotam asmeniui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą, teismo posėdžio metu šalys nusprendė susitarti taikiai ir minėtą kompensaciją pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pasirašydamas 2016 m. gruodžio 18 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo tą pačią dieną. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie faktą, jog pareiškėjas turės mokėti kompensaciją buvusiai žmonai žinojo nuo pat sutarties pasirašymo. Todėl nuo šios dienos yra skaičiuotinas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas prašymą pateikė 2016 m. birželio 23 d., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis pateiktas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su teismo išvada, jog net ir tuo atveju jeigu apeliantas nebūtų praleidęs įstatyme nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jo nurodomos aplinkybės nebūtų teisinis pagrindas tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog pasirašydamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį jis nežinojo, jog pagal teisinį reguliavimą neprivalo mokėti kompensacijos buvusiai sutuoktinei už asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 369 str. 1 d. 2 p. prasme. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civiliniame procese galioja sutarties laisvės principas, todėl šalys laisvos susitarti dėl bet kokių imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančių sutarties sąlygų. Taigi, net ir nevertinant kam asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali susitarti dėl atitinkamų kompensacijų. Taip buvo ir šiuo atveju. Tuo tarpu įrodymų, jog pareiškėjas minėtą sutartį pasirašė ne laisva valia byloje nepateikta (178 str.). Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog galioja principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jo nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nėra teisinio pagrindo prašymo dėl proceso atnaujinimo tenkinimui, kadangi pareiškėjo sužinojimas apie įstatyme numatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeninės nuosavybės teise asmeniui priklausantis turtas nedalintinas nutraukiant santuoką nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 369 str. 1 d. 2 p. prasme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso normas reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.Dėl bylinėjimosi išlaidųPažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 str. 2 d. yra nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo. Suinteresuotas asmuo L. R. patyrė 200 EUR išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos, todėl atmetus atskirąjį skundą priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. R. a.k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų.