- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2-110/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptrans holding“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Nirguna“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptrans holding“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptrans holding“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3006-273/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptrans holding“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nirguna“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hoptrans holding“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Nirguna“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui UAB „Nirguna“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, bei sustabdė išieškojimą ir turto realizavimą pagal vykdomuosius raštus.
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą, taip pat panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį, kuria areštuotas UAB „Nirguna“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės. Ieškovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė ją (nutartį) panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės iškelti atsakovui bankroto bylą.
Šalies argumentai
Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo areštuoti visą UAB „Nirguna“ kilnojamąjį turtą, esantį Čečetų k., Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskrityje, ir esantį pas trečiuosius asmenis, turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti, taip pat prašo įpareigoti UAB „Nirguna“ direktorių nedelsiant sudaryti saugos paslaugų sutartį su saugos tarnyba UAB „Vyčio komisarai“, dėl UAB „Nirguna“ gamybinių patalpų, esančių Cečetų k. Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskrityje, nepertraukiamos teritorijos perimetro apsaugos iki Lietuvos apeliacinis teismas priims sprendimą dėl UAB „Nirguna“ bankroto. Nurodo, kad 2011 m. gruodžio 7 d. ieškovas gavo antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0123-11-93, kuriame antstolis konstatavo, kad kol buvo fiksuojamos faktinės aplinkybės niekas į patalpas ar gamybinę teritoriją nebuvo atėjęs nei vienas asmuo ar darbuotojas, teritorija nors ir užrakinta, tačiau nesaugoma. Ieškovo nuomone, įvertinus aplinkybes, jog gamybinės patalpos toli nuo miesto, arti miškas, aplinkui nėra žmonių, ne visose bendrovės patalpose įrengta signalizacija, bendrovės saugos darbuotojai netinkamai ir nereguliariai atlieka savo funkcijas (arba išvis jų neatlieka), labai tikėtina, kad neužtikrinus tinkamos fizinės apsaugos, UAB „Nirguna“ priklausantis turtas bus nepataisomai sugadintas, pavogtas ar kitais būdais paslėptas. Netinkama atsakovo turto apsauga gali būti rimtas pagrindas padidinti ir taip nemažus ieškovo nuostolius. Tuo atveju, jei atsakovas negali užtikrinti tinkamos bendrovės turto apsaugos dėl finansinių galimybių, pareiškėjas sutinka solidariai prisidėti prie atsakovo turto apsaugos (su teise vėliau šias patirtas išlaidas atgauti iš skolininko), t. y. sumokėti trečiajam asmeniui — licenziją užsiimti saugos veikla turinčiai saugos tarnybai, už pastarosios suteiktas paslaugas iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl UAB „Nirguna“ bankroto. Ieškovo nuomone, saugos įmonės UAB „Vyčio komisarai“ komercinis pasiūlymas yra patraukliausias, be to, į jų veiklos teritoriją patenka atsakovo gamybinės patalpos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.
Pažymėtina, kad tol, kol neįsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartis, lieka galioti 2011 m. spalio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovui UAB „Nirguna“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Esant tokiai aplinkybei, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones traktuotinas kaip prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau nesant byloje duomenų, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartis nevykdoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vienas iš ieškovo išreikštų prašymų areštuoti visą UAB „Nirguna“ kilnojamąjį turtą, esantį Čečetų k., Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskrityje, ir esantį pas trečiuosius asmenis yra perteklinis, todėl jo tenkinti nėra pagrindo (CPK 145 str. 2 d., 185 str.).
Pasisakydama dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti UAB „Nirguna“ direktorių nedelsiant sudaryti saugos paslaugų sutartį su saugos tarnyba UAB „Vyčio komisarai“, teisėjų kolegija pažymi, jog iki to momento, kol neįsiteisės teismo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo bendrovei vadovauja administracijos direktorius. Vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, t. y. įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo įmonės direktorius įstatymo yra įpareigotas saugoti įmonės turtą, ir būdą, kaip tai padaryti, pagal savo kompetenciją pasirenka taip pat jis. Pažymėtina tai, kad teismas, taikydamas bendrovės turtui areštą, anksčiau nurodyta 2011 m. spalio 7 d. nutartimi nepavedė jo saugoti (organizuoti saugojimą) kitam asmeniui, o tai reiškia, kad ši prievolė išliko administracijos vadovui. Be kita ko, CK 2.50 straipsnio normos numato taip pat ir juridinių asmenų dalyvių (akcininkų) subsidiarią civilinę atsakomybę tuo atveju, jeigu juridinis asmuo savo prievolių nebegali įvykdyti dėl jų nesąžiningų veiksmų.
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip prašyme nurodo pats ieškovas, atsakovo teritoriją, nors ir ne visą laiką, saugo sargai. Tokia aplinkybė patvirtina, jog tam tikrų saugumo priemonių bendrovės administracija yra ėmusis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto prašymu įmonei gali sukelti papildomų išlaidų ir būti perteklinis. Be to, remiantis anksčiau paminėtu, dėl turto apsaugos (papildomų priemonių) atsakingas šio turto saugotojas (CPK 185 str., BK 246 str.).
Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo prašyme išdėstytais argumentais taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo UAB ,,Hoptrans holding“ prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.